Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarties K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Prevencijos skyriaus pareigūnė 2009 m. liepos 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. S., valstybės įmonės „Registrų centras“ direktoriui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. v-48 įtvirtindamas asmens kodo kaip asmenį identifikuojančio duomens naudojimą (tvarkymą) elektroninio parašo sertifikate, kuris naudojamas elektroninio dokumentų ir elektroninių laiškų pasirašymui, šiame sertifikate jis įtvirtino nebūtino asmens duomens - asmens kodo - naudojimą (tvarkymą), kuris sudaro sąlygas tolesniems Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimams, neužtikrino, kad minėtame sertifikate būtų naudojami (tvarkomi) tik tokios apimties duomenys, kurie būtini jiems toliau tvarkyti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

II.

Nustatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau - Inspekcija) 2009 m. balandžio 9 d. gavo M. D., UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras” direktoriaus, 2009 m. balandžio 9 d. pranešimą. Pranešime nurodyta, kad valstybės įmonės Registrų centras išduodamuose skaitmeniniuose sertifikatuose, kurių pagrindu asmeniui suteikiama galimybė naudoti kvalifikuotą elektroninį parašą (toliau e-parašas), asmens identifikavimui yra naudojami asmens kodai, o tai suponuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ADTAĮ) pažeidimus. Inspekcija, išnagrinėjusi pranešimą, nustatė, kad e-parašą sudaro du sertifikatai, iš kurių vienas naudojamas elektroniniams dokumentams (toliau - e-dokumentas) ir elektroniniams laiškams (toliau – e-laiškas) pasirašyti, o kitas autentifikacijai jungiantis prie informacinių sistemų. Abiejuose sertifikatuose naudojamas asmens kodas. Naudojant e-parašą autentifikacijai informacinėse sistemose, viešasis sertifikatas ir jame esantis asmens kodas prieinamas tik informacinės sistemos valdytojui, kuriam asmens, besijungiančio prie informacinės sistemos, asmens kodas jau yra žinomas. Pasirašant e-dokumentą, suformuojamas naujas elektroninis dokumentas, kurį sudaro pasirašomas e-dokumentas ir naudotojo e-parašo viešasis sertifikatas. Gavėjas, gavęs pasirašytą e-dokumentą, kartu gauna ir pasirašiusiojo asmens viešąjį sertifikatą, kuriame yra asmens kodas. Pasirašant e-laišką, prie jo prijungiamas ir naudotojo e-parašo viešasis sertifikatas. Gavėjas, gavęs pasirašytą e-laišką, kartu gauna ir pasirašiusiojo asmens viešąjį sertifikatą, kuriame yra asmens kodas. E-parašo galiojimo ir jo tikrumo patikrinimui e-parašo savininko asmens kodas, esantis viešajame sertifikate, nenaudojamas. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, remtasi Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 2009 m. kovo 5 d. valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. v-48 „Dėl RCSC kvalifikuotų sertifikatų taisyklių ir RCSC sertifikavimo veiklos nuostatų patvirtinimo” patvirtintų RCSC kvalifikuotų sertifikatų taisyklių (toliau - Taisyklės) 3.3.1 punkto d) papunkčiu, 3.3.3 punkto c) papunkčiu, 3.3.7 punkto a) papunkčiu, RCSC sertifikavimo veiklos nuostatų (toliau - Nuostatai) 3.1.3 punktu. Nustatyta, jog valstybės įmonė Registrų centras 2009 m. balandžio 28 d. rašte Nr. (1.1.7-1008)s-2479 (Inspekcijoje gautas 2009 m. gegužės 6 d., reg. Nr. 1R-1153) nurodė, kad asmens kodas kaip specialus atributas gali būti naudojamas valstybės įmonės Registrų centras išduodamuose sertifikatuose, kad tik jis vienareikšmiškai susieja e-parašą su pasirašančiu asmeniu, leidžia jį identifikuoti ir kad asmens kodas, įrašytas sertifikate, yra prieinamas tik tam asmeniui, kuriam siunčiamas e-parašu pasirašytas dokumentas, jei jis nori patikrinti dokumentą siuntusio asmens tapatybę. Taigi, asmens kodo nurodymas valstybės įmonės Registrų centro išduodamuose sertifikatuose, kurie skirti e-dokumentų ir e-laiškų pasirašymui, reikalingas tik tam, kad gavėjas galėtų įsitikinti šio sertifikato turėtojo tapatybe. Konstatuota, jog K. S. 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. v-48 patvirtindamas Taisykles ir Nuostatus ir juose įtvirtindamas asmens kodo, kaip asmenį identifikuojančio duomens, naudojimą (tvarkymą) e-parašo sertifikate, kuris naudojamas e-dokumentų ir e-laiškų pasirašymui, šiame sertifikate įtvirtino nebūtino asmens duomens - asmens kodo - naudojimą (tvarkymą), kuris sudaro sąlygas tolesniems ADTAĮ pažeidimams, neužtikrino, kad minėtame sertifikate būtų naudojami (tvarkomi) tik tokios apimties duomenys, kurie būtini jiems toliau tvarkyti, tuo jis pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

Teismas vadovavosi ATPK 260 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareigūnas, surašantis administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo išsiaiškinti, kada buvo įvykdytas teisės pažeidimas ar kiek laiko jis truko; šių aplinkybių nurodymas protokole yra itin reikšmingas asmeniui, siekiančiam tinkamai realizuoti teisę į gynybą; byloje nenustačius administracinio teisės pažeidimo padarymo laiko, o taip pat nenurodžius jo administracinio teisės pažeidimo protokole, vertintina, kad protokole yra netinkamai nurodyta pažeidimo esmė, pažeista asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisė į gynybą, padarytas esminis administracinių bylų teisenos pažeidimas; toks pažeidimas sudaro pagrindą teismui grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (byla N3-1135–05). Teismas nusprendė, jog šiuo atveju iš administracinio teisės pažeidimo protokolo neaiški administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, tuo tarpu pagal ATPK 281 straipsnį administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą. Taip pat teismui buvo neaiškus pažeidimo padarymo laikas. Nurodyta, jog konkretaus pažeidimo padarymo laiko nustatymas yra svarbus ir administracinės nuobaudos skyrimo terminų senaties taikymo prasme (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-906/2007). Konstatuota, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta ir kokį konkrečiai teisės aktą traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo pažeidė (tai susiję su kaltinimo konkretumu ir teise į gynybą). Pažymėta, jog bendrosios teisės normos inkriminavimas galimas kartu su specialia teisės norma arba yra neišvengiamas tik nesant specialios normos, išsamiau reglamentuojančios konkrečius visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-17-1787/2006). Padaryta išvada, kad K. S. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas nėra aiškus, iš jo negalima nustatyti pažeidimo esmės, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių, iš jo neaiški valstybės įmonės Registrų centras direktoriaus K. S. kaltė (turėtų būti aišku, kodėl jis yra pažeidimo subjektu).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantės skundžiama nutartimi byla grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai tirti iš naujo, nurodant, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo neaiški administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, jame nenurodyta, kokį konkrečiai teisės aktą traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo pažeidė, iš jo negalima nustatyti pažeidimo esmės, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių, valstybės įmonės Registrų centras direktoriaus K. S. kaltės.

Konstatuotina, jog pagal ATPK 260 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodoma jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2-4) administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta ir laikas atskirai nebuvo nurodyti, tačiau pažeidimo padarymo vieta ir laikas aiškūs iš protokole nurodomų veiksmų, kuriais valstybės įmonės Registrų centras direktorius K. S. padarė pažeidimą – protokole nurodyta, kad pažeidimą jis padarė pasirašydamas 2009 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. v-48 „Dėl RCSC kvalifikuotų sertifikatų taisyklių ir RCSC sertifikavimo veiklos nuostatų patvirtinimo", tuo įtvirtindamas perteklinio asmens duomens - asmens kodo - naudojimą e-sertifikate. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta konkreti K. S. pažeista teisės norma - ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuris numato, kad draudžiama asmens kodą skelbti viešai. Darytina išvada, jog iš protokolo turinio aiški pažeidimo esmė, kuo kaltinamas valstybės įmonės Registrų centras direktorius K. S. Išdėstytomis aplinkybėmis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylos grąžinimo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai tirti iš naujo panaikinant ir grąžinant bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.