- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-27
- Bylos Nr.
- A-180-430-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB ,,Gigaleda“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Dariui Binkiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Gigaleda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Gigaleda“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus teritorinė muitinė 2005 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 4ŪS-32-18-67 „Dėl mokesčių perskaičiavimo, mokestinės prievolės muitinei įregistravimo ir nepriemokų išieškojimo, bendrojo dokumento rinkinio duomenų taisymo“ nusprendė UAB ,,Gigaleda“ importuotoms prekėms – kvapniajam vandeniui ,,Leda“ (2003 m. gruodžio 19 d. IM BAD Nr. 3VR20411589) netaikyti sandorio vertės metodo, nustatant prekių muitinę vertę, o muitine verte laikyti vertę, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinėje surinktais duomenimis, įregistravo UAB ,,Gigaleda“ mokestinę prievolę muitinei – 89 553 Lt, taisyti bendrojo dokumento Nr. 3VR20411589 (2003-12-19) rinkinio 33, 43, 47 langelius.
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1A-4.14-27 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2005 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 4ŪS-32-18-67.
Žemesnės instancijos teismas
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. S-60-(7-42/2006) patvirtino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-27.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. S-60-(7-42/2006) ir šiuo sprendimu patvirtintą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-27. Nurodė, kad 2003 m. gruodžio 19 d. importavo iš JAV Delavaro valstijoje registruotos bendrovės „Actual Survey Company“ įsigytą kvapnųjį vandenį „Leda“ ir šiai prekei Vilniaus teritorinėje muitinėje įformino bendrojo dokumento importo rinkinį Nr. 3VR20411589 prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai. Pagal šį importo rinkinį deklaruotoms prekėms apskaičiuotas ir sumokėtas pridėtinės vertės mokestis. Muitinio įforminimo metu paimti prekių mėginiai tiksliam KPN kodui nustatyti. Ištyrus prekių mėginius laboratorijoje, nustatyta, kad prekių KPN kodai nesikeičia. Muitinės įforminimo metu padaryta išvada, kad importuotų prekių kaina skiriasi nuo Muitinės departamento 2003 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1B-1017 patvirtintų palyginamųjų kainų. Pareiškėjo teigimu, jis importuotų prekių muitinės vertės pagrindimui pateikė papildomus dokumentus, tačiau sprendimas pripažinti sandorio kainą muitinės kaina priimtas nebuvo, o Vilniaus teritorinė muitinė pradėjo UAB „Gigaleda“ ūkinės – komercinės veiklos patikrinimą. Tikrinimo metu buvo pateikti visi reikalaujami dokumentai, kuriais remiantis prekių muitine verte pripažintina sandorio vertė. Kvapiojo vandens ,,Leda“ vertė padidėjo, nes šią prekę pareiškėjas įsigijo iš tarpininkų (pateikta sutartis), įsigyti jos iš gamintojo pareiškėjas neturėjo galimybių. Tarpininko kaina yra didesnė nei gamintojo, kadangi tarpininkas, kaip pelno siekiantis asmuo, padidina prekės kainą, tokiu būdu užsidirbdamas pelną. Nepagrįsta Mokestinių ginčų komisijos išvada, kad UAB „Gigaleda“, gabendama prekes ekonomiškai nenaudingu maršrutu, dirbtinai padidino prekių kainą. Mokestinių ginčų komisija visiškai neatsižvelgė į UAB „Gigaleda“ pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog bendrovė tualetinį vandenį „Leda“ 2003 m. gruodžio 16 d. įsigijo ir importavo į Lietuvos muitinės zoną pirmą kartą, į tai, jog 2003 m. gruodžio 16 d. įsigytas tualetinis vanduo „Leda“ ir vėliau importuota iš kito tiekėjo panaši produkcija nėra tapačios prekės, jų receptūros visiškai skirtingos. Byloje nėra duomenų apie tai, su kokiu konkrečiai produktu yra lyginamas tualetinis vanduo „Leda“, nustatant KPN kodą. Faktas, kad prekės Lietuvoje parduotos pigiau nei savikaina, nėra pakankamas išvadai dėl sandorio vertės metodo taikymo negalimumo pagrįsti. Šis faktas vertintinas kitų bylos aplinkybių kontekste. Prekės buvo atvežtos į Lietuvą bandymui, tačiau, nesant pakankamos prekių paklausos, parduotos pigiau, siekiant atgauti apyvartinių lėšų dalį bei atlaisvinti sandėlį, tokiu būdu sumažinant UAB „Gigaleda“ sąnaudas, kas ekonominiu požiūriu yra visiškai pagrįsta. Pareiškėjo įsitikinimu, UAB „Gigaleda“ importuotam tualetiniam vandeniui „Leda“, nustatant jo muitinę vertę, buvo visi pagrindai taikyti sandorio vertės metodą, prekės KPN kodas pakeistas nepagrįstai, todėl nėra pagrindo UAB „Gigaleda“ taikyti Lietuvos Respublikos apyvartos mokesčio įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 975 3 punkto.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad, vadovaujantis prekių muitinio įforminimo metu galiojusio Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio 20 punktu, skystiems parfumerijos, kosmetikos, tualetiniams preparatams ir kitiems produktams, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio, ir kurie dėl nedidelės kainos gali būti vartojami kaip alkoholinių gėrimų pakaitalai (pagal Vyriausybės sudarytą sąrašą ir jos nustatytą kainų ribą), buvo taikomas 10 Lt akcizo tarifas už litrą preparato. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 23 d. nutarimo Nr.189 1.1 punktas nustatė, kad akcizais minėti produktai apmokestinami tik tais atvejais, kai jų apmokestinamoji vertė (Lietuvoje pagamintų prekių pardavimo kaina be akcizo ir PVM, t.y., importuojamų prekių muitinės vertės ir muito suma) neviršija 20 Lt už litrą preparato. Akcizo mokestis galiojo iki 2002 m. liepos 1 d. Nuo 2002 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos prekių apyvartos mokesčio įstatymui (Nr. IX-896, 2002 m. gegužės 21 d.), minėtos prekės tapo apyvartos mokesčio objektu. Remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 975 „Dėl Lietuvos Respublikos prekių apyvartos mokesčio įstatymo įgyvendinimo“ 2.1 punktu, skysti parfumerijos, kosmetikos ir tualetiniai preparatai, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio ir kurių apmokestinamoji vertė neviršija 20 Lt už 1 litrą, tačiau, kuriuose esančio etilo alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, viršija 15 procentų tūrio, yra apmokestinami 10 Lt apyvartos mokesčiu už 1 litrą preparato. Pareiškėjas, importuodamas ginčo prekes, deklaravo jų sandorio vertę didesnę negu 20 Lt už 1 litrą ir tokiu būdu išvengė apmokestinimo akcizo bei prekių apyvartos mokesčiais. UAB „Gigaleda“ skunde išdėstyti argumentai nepaneigia to fakto, kad prekės buvo du kartus perparduotos, jų vertė minėtų sandorių metų žymiai padidėdavo, Lietuvos rinkoje prekės parduotos pigiau nei įsigytos, prekės buvo gabenamos ekonomiškai nepagrįstu maršrutu. Taigi, atsakovo nuomone, Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai padarė išvadą, kad prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio sandorio vertei nustatyti neįmanoma, o tai yra pagrindas vadovaujantis Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu, deklaruotos sandorio vertės nepripažinti prekių muitine verte. Pažymėjo, kad, nesant galimybės prekių muitinę vertę nustatyti vadovaujantis Muitinės kodekso 31 straipsnio nuostatomis, prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Muitinės kodekso 32 straipsnio nuostatomis, apskaičiuoti papildomi importo mokesčiai.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad iš Ukrainos gamintojo į Estiją 2003 m. gruodžio 19 d. įvežtas tualetinis kvapnusis vanduo „Leda“ per vieną dieną buvo perparduotas keliems subjektams, dėl ko prekių, importuojamų į Lietuvą, vertė padidėjo iki 10 kartų ir viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 975 patvirtintą 20 Lt apmokestinamąją vertę už 1 litrą preparato. Prekės buvo gabenamos ekonomiškai nepagrįstu maršrutu ir parduodamos Lietuvos rinkoje žemesne už įsigijimo savikainą kaina. Vilniaus teritorinė muitinė negavo iš UAB „Gigaleda“ neginčijamų įrodymų, kad BD importo rinkinyje Nr. 3VR20411589 (2003-12-19) deklaruota prekių muitinė vertė yra suma, sumokėta ar priklausanti sumokėti už importuotas iš Estijos muitinės sandėlio prekes, kurias bendrovei pardavė lengvatinėje mokesčių zonoje veikianti JAV firma „Actual Survey Company‘. Atlikus tualetinių kvapniųjų vandenų „Leda“ kainų svyravimo analizę, nustatyta, kad UAB „Gigaleda“ iš Estijos importuoto ukrainietiškos kilmės kvapniojo vandens „Leda“ 1 buteliuko kaina tesiekė 0,78 Lt, o importuoto iš Estijos pagal BD importo rinkinį 3VR20411589 (2003-12-19) ukrainietiškos kilmės kvapniojo vandens „Leda“ tos pačios talpos buteliukas kainavo – 4,14 Lt. Tokios kainų pasikeitimo priežasties, Vilniaus teritorinės muitinės tvirtinimu, pareiškėjas negali pagrįsti. Vadovaujantis prekių muitinio įforminimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Vilniaus teritorinė muitinė 2005 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 4ŪS-32-18-67 pagrįstai nepripažino sandorio vertės prekių muitine verte ir prekių muitinę vertę nustatė vadovaudamasi Muitinės kodekso 32 straipsnio nuostatomis. Dėl prekių muitinės vertės pakeitimo deklaruoto tualetinio kvapniojo vandens „Leda“ kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas buvo pakeistas iš 330300909 į 330300901. Tuo pagrindu buvo papildomai apskaičiuoti mokėtini į biudžetą mokesčiai. Pažymėjo, kad tos pačios paskirties ir turinčios savo sudėtyje tokį patį alkoholio kiekį prekės klasifikuojamos skirtingose subpozicijose, priklausomai nuo to, kokia deklaruota prekės muitinė vertė. Kodas, vadovaujantis Muitinės kodekso 77 straipsnio 3 dalimi, pakeitus prekių muitinę vertę, pakeistas pagrįstai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad UAB ,,Gigaleda“ importavo iš JAV kompanijos „Actual Survey Company“ įsigytą tualetinį vandenį „Leda“ ir šiai prekei Vilniaus teritorinėje muitinėje įformino 2003 m. gruodžio 19 d. BD Nr. 3VR20411589 prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai. Muitinio įforminimo metu importuotų prekių muitinę vertę deklaravo taikant sandorio vertės metodą. Atlikus UAB ,,Gigaleda“ mokestinį patikrinimą, nustatyta, kad į Estijos muitų teritoriją UAB „Gigaleda“ importuotas tualetinis vanduo „Leda“ įvežtas iš Ukrainos. Šių prekių pardavėjas Ukrainos įmonė „Naumovskij spirtzavod“, o pirkėjas – Estijos firma „Acerra OU“. Nurodytas sandoris sudarytas pagal 2003 m. lapkričio 27 d. sąskaitą Nr. 5/2/107, jo vertė 6 772,50 JAV dolerių (Mokestinių ginčų komisijos byla, b.l. 68-69, 76-77). Estijos muitinės sandėlyje firma „Acerra OU“ 2003 m. gruodžio 15 d. įformino muitinio sandėliavimo procedūrą ir tą pačią dieną pagal 2003 m. gruodžio 15 d. sąskaitą Nr. 75.00S už 26 250 JAV dolerių prekes perpardavė lengvatinėje mokesčių zonoje registruotai JAV kompanijai „Actual Survey Company“ (Mokestinių ginčų komisijos byla, b.l. 72-73, 74-75), o JAV kompanija „Actual Survey Company“ kitą dieną pagal 2003 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 44.02G prekes už 63 000 eurų pardavė UAB „Gigaleda“ (Mokestinių ginčų komisijos byla, b.l.16-17). Iš pareiškėjo teritorinei muitinei pateiktų 2003 m. lapkričio 11 d. bei 2003 m. gruodžio 18 d. tarptautinio mokėjimo pavedimų, JAV kompanijos ,,Actual Survey Company“ 2005 m. kovo 11 d. rašto matyti, kad UAB „Gigaleda“ JAV kompanijai „Actual Survey Company“ mokėjimus atliko pagal 2002 m. vasario 9 d. kontraktą Nr. 2/2002 (Mokestinių ginčų komisijos byla, b.l. 8-11). Tačiau byloje nustatyta, kad UAB „Gigaleda“ importuotas prekes iš JAV kompanijos „Actual Survey Company“ įsigijo pagal 2003 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 44.02G (Mokestinių ginčų komisijos byla, b.l. 16-17), priėmusi JAV kompanijos „Actual Survey Company“ 2003 m. rugsėjo 26 d. rašte išdėstytą pasiūlymą įsigyti tualetinį vandenį „Leda“ (Mokestinių ginčų komisijos byla, b.l. 18-19). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti 2003 m. lapkričio 21 d. ir 2003 m. gruodžio 18 d. tarptautinių mokėjimų pavedimai negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys, jog bendrovė jais JAV kompanijai „Actual Survey Company“ atsiskaitė už pastarosios pagal 2003 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 44.02G pateiktas prekes. Teismas pažymėjo, kad JAV kompanijos „Actual Survey Company“ 2005 m. kovo 11 d. raštas, kuriuo ši kompanija neva patvirtina, jog bendrovė apmokėjo 2003 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. 44.02G, nėra patikimas dokumentas – byloje nėra jokių duomenų, kad JAV Delavaro valstijoje registruotos kompanijos atstovas turėtų įgaliojimus minėtos kompanijos vardu daryti pareiškimus ir jai atstovauti, rašte esanti informacija nepatvirtinta šios kompanijos buhalterinės apskaitos dokumentais.
Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d., t.y., pasikeitus tualetinio vandens „Leda“ apmokestinimo bazei (nustojus galioti 2002 m. gegužės 21 d. Prekių apyvartos mokesčio įstatymui Nr. IX-896), UAB „Gigaleda“ iš Estijos importuoto tualetinio vandens „Leda“ kaina už vieną produkto buteliuką buvo 0,78 Lt, o tų pačių prekių, deklaruotų 2003 m. gruodžio 19 d. BD Nr. 3VR20411589, vieno buteliuko kaina buvo nurodyta 4,14 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla, b.l. 61). UAB „Gigaleda“ objektyviai nepagrindė tokio žymaus minimos prekės kainos sumažėjimo po 2004 m. gegužės 1 d. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo teiginiai, jog kvapusis vanduo „Leda“ įsigytas bandymui, tačiau, nesant pakankamos šios prekės paklausos, parduotas pigiau, siekiant atgauti dalį apyvartinių lėšų bei atlaisvinti sandėlį, tokiu būdu sumažinant bendrovės sąnaudas, yra pagrįsti – nepateikta duomenų apie minimos prekės paklausą, bendrovės apyvartines lėšas ir pan. Teismas nusprendė, kad Vilniaus teritorinė muitinė padarė teisingą išvadą, jog prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti ir, nustačiusi, jog UAB ,,Gigaleda“ importuotų prekių deklaruotos sandorių vertės ankstesniais sandoriais buvo žymiai padidintos, o bendrovė nepateikė neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad minėtame 2003 m. gruodžio 19 d. BD Nr. 3VR20411589 nurodyta prekių muitinė vertė yra suma, sumokėta už importuotas prekes ir neįrodė deklaruojamų prekių sandorio vertės teisingumo, pagrįstai nepripažino bendrovės deklaruotos prekių sandorio vertės (ginčo laikotarpiu galiojusių Muitinės kodekso (1996 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. I-1292 redakcija) 30 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintos Prekių muitinio įvertinimo tvarkos 59 p.).
Teismas, įvertinęs 2002 m. gegužės 21 d. Prekių apyvartos mokesčio įstatymo Nr. IX-896 (redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.) 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 975 (redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.) 2.1 punkto nuostatas, padarė išvadą, jog apmokestindamas prekes apyvartos mokesčiu įstatymų leidėjas joms yra nustatęs du būtinus kriterijus – prekių vertė turi neviršyti 20 Lt už 1 litrą ir importuojamose tualetiniuose preparatuose etilo alkoholio koncentracija turi viršyti 15 proc. jos tūrio. Iš byloje esančių 2004 m. kovo 2 d. prekių klasifikavimo aktų Nr. 4V0351, 4V0352 ir 4V0353 matyti, kad Vilniaus teritorinė muitinė UAB „Gigaleda“ importuotų prekių KPN kodą 3303.00.90.9 nustatė atsižvelgdama į UAB „Gigaleda“ deklaruotą prekių muitinę vertę, remdamasi bendrovės pateikta 2003 m. gruodžio 16 d. sąskaita Nr. 44.02G (Mokestinių ginčų komisijos byla, b.l.20-22). Prekių klasifikavimo aktuose nurodyta, kad tualetinio vandens „Leda“ pagrindinė sudėtinė dalis yra etilo alkoholis (daugiau kaip 15 proc. tūrio), taigi Vilniaus teritorinė muitinė, perskaičiavusi tualetinio vandens „Leda“ muitinę vertę ir vadovaudamasi Muitinės departamento 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintomis Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių nuostatomis, pagristai 2005 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 4ŪS-32-18-67 pakeitė bendrovės importuoto tualetinio vandens „Leda“ KPN kodą į 3303.00.90.1 (apyvartos mokesčiu apmokestinamos prekės).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad Vilniaus teritorinė muitinė, 2003-2004 metais atlikusi UAB „Gigaleda“ importuotų prekių deklaruotos sandorio vertės teisingumo patikrinimą, surinktų duomenų pagrindu bei negavusi iš pareiškėjo informacijos, pagrindžiančios deklaruotos sandorio vertės teisingumą, turėjo teisę nepripažinti Bendrovės deklaruotos importuotų prekių muitinės vertės ir ją nustatyti vadovaudamasi Muitines kodekso 32 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintos Prekių muitinio įvertinimo tvarkos 25 punkto nuostatomis, naudojant muitinės surinktus duomenis. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. sausio 27 d. sprendimas ir Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. kovo 23 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Muitinei buvo pateikti visi jos reikalaujami dokumentai, kuriais remiantis prekių muitine verte turėjo būti pripažinta sandorio vertė, tačiau muitinė pateiktų dokumentų objektyviai neišanalizavo ir be pagrindo netaikė importuojamų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo. Teismas nepagrįstai tokius muitinės veiksmus pripažino teisėtais.
2) Muitinė padarė nepagrįstas išvadas dėl prekės gabenimo ekonomiškai nenaudingu maršrutu ir dėl dirbtinio prakės kainos padidinimo, o teismas tokioms išvadoms pritarė. Ginčo metu buvo išsamiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių padidėjo importuojamos prekės, kurios muitine verte buvo abejojama, kaina.
Žemesnės instancijos teismas
3) Teismas nepagrįstai sutiko su skundžiamų sprendimų išvadomis, jog importuotam tualetiniam vandeniui „Leda“ negalimas sandorio vertės metodo taikymas, nustatant prekių muitinę vertę ir dėl to, kad ši prekė Lietuvoje buvo parduota pigiau nei savikaina, ir kad jos muitinė vertė įsigijimo metu pernelyg skyrėsi nuo vėliau pardavinėtos analogiškos prekės vertės. Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, jog vėliau importuota iš kito tiekėjo panaši produkcija nėra tapati prekė ginčo prekei, jų receptūros yra visiškai skirtingos.
4) Neatitinka tikrovės teismo išvada, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo veiksmai, importuotas prekes Lietuvoje parduodant pigiau savikainos, buvo pagrįsti. Ši aplinkybė turėjo būti vertinama visų kitų faktinių bylos aplinkybių kontekste.
5) Nepagrįstai pakeistas prekės KPN kodas – nebuvo kodo pakeitimui būtinų dviejų kriterijų, nurodytų prekės kodo aprašyme, visumos.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė prašo UAB ,,Gigaleda“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (ABTĮ 57, 81, 76 str.).
Pagrindiniai ginčui taikytini dokumentai, reglamentuojantys importuojamų prekių muitinį įvertinimą, yra Susitarimas dėl Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnio taikymo ir jo pagrindu priimtos 1996 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Muitinės kodekso (toliau –ir MK) normos, kuriuose nustatyti muitinio įvertinimo principai, metodai ir taisyklės. Prekių muitinė vertė – svarbiausias muitų tarifų sistemos elementas, nuo kurio tiesiogiai priklauso tikroji muitų, mokesčių ir rinkliavų suma, todėl šiai vertei pagrįsti keliami ypatingi reikalavimai. Pagal MK 30 straipsnį, prekių muitinė vertė yra sandorio vertė. Apibūdindamas sandorio vertę, įstatymas nustato ir šio metodo (sandorio vertės) taikymo sąlygas, ir atvejus, kada jis netaikomas. MK 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas kaip tik ir nustato vieną iš tokių atvejų: ,,jeigu prekių pardavimui arba jo kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo vertei neįmanoma nustatyti“. Atsakovas kaip tik ir konstatavo įstatymo (MK 30 str. 1 d. 2 p.) reikalaujamas aplinkybes. Su tuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 748 ,,Dėl prekių muitinio įvertimo tvarkos patvirtinimo“ (2002 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 726, įsigaliojusio nuo 2002 m. birželio 1 d. redakcija) 2.2 punkte nurodytos aplinkybės, kurioms esant prekių muitinė vertė tikrinama papildomai, t.y. jei yra pagrindas manyti, kad deklaruojama prekių muitinė vertė apgaulės būdu sumažinta. Tarp tokių aplinkybių nurodoma: kad deklaruojamos prekės įsigytos iš įmonės, registruotos lengvatinio mokesčių tarifo valstybėje ar zonoje; dokumentuose nenurodytos transporto, draudimo išlaidos, kiti būtini duomenys; įvairiuose dokumentuose nurodyti duomenys nesutampa; kad prekės iki muitinės deklaracijos išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai pateikimo buvo atgabentos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ekonomiškai nepagrįstu maršrutu, o duomenys apie ankstesnio tų pačių prekių pardavimo sandorio ar sandorių vertę prieštaringi arba iš viso nepateikti arba padidinta vertė (deklaruojama eksportuojamų prekių sandorio vertė yra didelė, palyginti su jų įsigijimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje išlaidomis, gamybos savikaina, prekių muitine verte, nustatyta importuojant prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, jeigu tos pačios prekės vėliau reeksportuojamos, ir (arba) tapačių ar panašių prekių sandorio vertėmis), ir deklarantas nepateikia muitinės reikalaujamos informacijos, pagrindžiančios deklaruojamos sandorio vertės teisingumą ir t.t. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, suabejojo importuotų prekių kaina, ir tai buvo pagrindas atlikti papildomą patikrinimą. Tam, kad importuojamų prekių muitinę vertę galima būtų laikyti sandorio verte, turi būti įvertintos visos sąlygos ir aplinkybės: pardavimas, pardavimas eksportui į importuojančią šalį, kaina, priklausanti sumokėti arba sumokėta už prekes, pirkėjo veikla jo sąskaita ir visi prekės vertės elementai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (apeliantas) nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neekonomišką priekių gabenimo maršrutą (Ukraina – Estija – Lietuva), prekių perpardavimo, pirkimo iš tarpininkų dešimt kartų brangiau nei tiesiogiai iš gamintojo ir prekės pardavimo kainos Lietuvos teritorijoje žymaus sumažėjimo (deklaruota vieneto kaina – 4,14 Lt, parduota už 0,78 Lt) pagrįstumo, ir tokie veiksmai leidžia daryti išvadą, kad BD dokumentuose nurodyta importuotų prekių kaina neatitinka tikrojo ūkinių operacijų turinio. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareiškėjui suteikė galimybę įrodyti prekės vertę, tačiau jis (pareiškėjas) tuo nepasinaudojo ir įrodymų nepateikė. Jų nepateikė ir teismuose. Vertinti šias aplinkybės kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, kolegija neturi pagrindo.
Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.