Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė A. K. prašo vykdomojoje byloje Nr. 0133/12/02475 pakeisti skolininką R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini), teisių perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri po skolininko mirties priėmė jo palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d., 596 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Mirus fiziniam asmeniui jo teisių perėmėjais tampa palikimą priėmę įpėdiniai. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti, kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis palikimo atsiradimo vietos notarui paduoda pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė A. K. vykdo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2102-540/2012 ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2474-475/2013 dėl priteisto išlaikymo iš R. S. nepilnamečiui sūnui D. S.. R. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas patvirtina, kad palikimą po R. S. priėmė Lietuvos Respublikos valstybė.

Kadangi paveldėtoja, priimdama palikėjo turtą, kartu prisiėmė ir palikėjo turtines teises bei prievoles, vykdymo procese mirus skolininkui, jis pakeistinas skolininko teisių ir prievolių perėmėju (CPK 596 str. 1 d.).

Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos valstybė tapo skolininko turtinių teisių ir prievolių perėmėja (CK 5.53 str. 1 d.) ir atsako už mirusio palikėjo skolas ir skolinius įsipareigojimus. Lietuvos Respublikos valstybė atsiliepime nurodė, kad skolininko pakeitimui vykdomojoje byloje neprieštarauja.

Skolininko teisių bei prievolių perėmėjai išaiškintina, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių bei prievolių perėmėjai privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0133/12/02475) skolininką R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėja – Lietuvos Respublikos valstybe, kodas 111105555, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.