- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- T-171-245/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
- Kategorijos
- 2.5.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužios (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,
nuteistajam R. S. (posėdyje dalyvauja vaizdo konferenciniu būdu), jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininkui D. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. S. (toliau – R. S.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, 277 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė, vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, buvo sumažinta 1 (vieneriais) metais.
Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio l dalį, 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausme (sumažinta Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi), skiriant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę su viso jo turto konfiskavimu.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 277 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 6 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnį ir, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus apėmimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta ir Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi sumažinta bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, paskiriant jam galutinę 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ½ turto konfiskavimu ir 1250 litų bauda.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 9 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, skiriant R. S. subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę su viso jo turto konfiskavimu ir 1250 litų bauda.
Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. S. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalyje, buvo perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; nusikalstama veika, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktuose, perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus, skiriant R. S. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; nusikalstama veika, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, skiriant R. S. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę; nusikalstama veika, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 4 dalyje, buvo perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skiriant R. S. 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 9 punktu, R. S. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, skiriant jam subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, skiriant R. S. galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartis buvo pakeista: R. S. nusikalstama veika, Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, R. S. paskiriant 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 3 punktu, 8 dalimi, ši bausmė subendrinta su R. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. ir Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi R. S. paskirtomis bausmėmis, paskiriant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. balandžio 15 d.
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo nutarta netenkinti Institucijos teikimo dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistojo R. S. skundas dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties buvo atmestas.
Institucijos teikime prašoma R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Teikime nurodyta, kad pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi patenkinamai, sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių. R. S. bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas aukštas, valios savybės išugdytos gerai, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, tarp nuteistųjų autoriteto neturi. Nuteistasis tikina, kad kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko.
Nuteistasis R. S. socialinius ryšius skambučių, laiškų bei pasimatymu metu palaiko su mama, žmona, dukra ir broliu. Artimųjų parama gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamumo. Po bausmės atlikimo planuoja vykti gyventi pas žmoną bei dukrą.
R. S. išsilavinimas vidurinis, specialybės neturi. (duomenys neskelbtini) universitete studijavo socialinę pedagogiką, tačiau studijos sustabdytos, kadangi laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis negali atlikti praktikos. Atvykęs į pataisos įstaigą R. S. sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Nuo 2015 m. spalio 5 d. buvo įdarbintas į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau į darbą išvedamas nebuvo. Nuo 2019 m. lapkričio 15 d. nuteistasis į darbą yra išvedamas.
Bausmės atlikimo laikotarpiu R. S. šešiolika kartų buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, vienuolika kartų baustas nuobaudomis. Paskutinį kartą nuteistasis baustas 2010 m. liepos 17 d. Nuteistasis septyniolika kartų paskatintas už nepriekaištingą elgesį, darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje.
Teikime nurodoma, kad nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys. Turto valdymo skyriaus duomenimis pataisos įstaiga nuteistojo R. S. vardu yra gavusi aštuonis vykdomuosius patvarkymus 18983,80 Eur sumai, padengta 376,50 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta 49 balų rizika, iš kurių 20 yra statiniai. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal „OASys“ metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (ankstesni bei dabartinis nusikaltimai), gyvenimo sąlygos (nepateikė dokumentų, kad artimieji sutinka nuteistąjį priimti gyventi), lėšų tvarkymas bei pajamos (turi priteistus gana didelius civilinius ieškinius), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje). Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: išsilavinimas bei turima profesija ir galimybė įsidarbinti, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais bei kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, problemų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nebuvimas.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti, nuteistasis R. S. ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti ir paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Institucijos teikimas netenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 51 straipsnį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas vertina nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsižvelgdamas į jo elgesio pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės poveikio plotmėje.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, dėl ko yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistajam pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau vien tik ši aplinkybė nėra pakankama nuteistajam palankaus procesinio sprendimo priėmimui. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, be nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, būtina įvertinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kuris nagrinėjamu atveju nėra pakankamas R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija, gyvenimo sąlygos, lėšų tvarkymas bei pajamos, gyvenimo stilius ir draugai), kurie iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog jo elgesio korekcija šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama spręsti R. S. paskirtos bausmės pakeitimo švelnesne bausme. Nurodyti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo elgesį, buvusį praeityje, tačiau ir įvertinus ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, todėl nėra pagrindo abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu. Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu atitinka 49 balus, t. y. yra vidutinė, o įvertinus tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia 20 balų, darytina pagrįsta išvada, jog R. S. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme yra vis dar galima ir turi būti vykdoma nešvelninant nuteistojo teisinės padėties.
Nors nuteistasis šiuo metu ir neturi galiojančių nuobaudų, tačiau jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nepasižymėjo išskirtinai pavyzdingu elgesiu, kadangi net 16 kartų jis pažeidė laisvės atėmimo įstaigoje nustatytus režimo reikalavimus, už ką 11 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Teismo vertinimu, tai atskleidžia nuteistojo neigiamą požiūrį į nustatytas taisykles. Svarbu įvertinti ir tai, kad turėdamas finansinius įsipareigojimus 18983,80 Eur sumai, nuteistasis buvo įdarbintas tik 2015 m. spalio 5 d., o į darbą išvedamas tik nuo 2019 m. lapkričio 15 d., todėl darytina išvada, kad nuteistasis ilgą laiką nedėjo maksimalių pastangų atlyginti žalą, kilusią dėl jo nusikalstamų veiksmų.
Nors Institucijos teikime nurodyta, kad nėra pateikta duomenų apie tai, jog artimieji sutinka nuteistąjį priimti gyventi, tačiau Kauno apygardos teisme 2020 m. lapkričio 9 d. gauti papildomi dokumentai, tarp kurių yra ir I. B. sutikimas (b. l. 180), kuriame nurodyta, kad ji sutinka, jog R. S. gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir deklaruotų ten savo gyvenamąją vietą. Taip pat gautas ir G. B. bei S. K. laidavimai (b. l. 180 – 181), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, spręsti, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo teigti, kad tolimesnis nuteistojo R. S. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko teikimo netenkinti.
Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.