- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-520-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37776-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- UAB „TRANSTIRA“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „TRANSTIRA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-45092-728/2013 išnagrinėjus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „TRANSTIRA“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. S.. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovui priklausantį turtą ar pinigines lėšas ieškinio ribose ir tokiu būdu užtikrinti ieškinį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-18 nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą tenkinti ir areštuoti atsakovui UAB „TRANSTIRA“ nuosavybės teise priklausantį 51 747,74 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsikaitomosiose sąskaitose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisti iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu bei ieškovu, ieškovo ieškinio reikalavimui užtikrinti. Teismas nustatė, kad ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) UAB „TRANSTIRA“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-18 nutartį. Nurodo, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo 51 747,74 Lt suma atsakovui nėra didelė. Ieškovas pareiškime nenurodė jokių motyvų, dėl kurių jis prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė duomenų apie atsakovo reputaciją, mokumą bei apie tai, kad atsakovas šiuo metu turi finansinių sunkumų, atsiskaitydamas su trečiaisiais asmenimis. Byloje taip pat nėra duomenų, liudijančių atsakovo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti. Aplinkybė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pats savaime nesudaro pagrindo tokias priemones taikyti. Atsakovas yra sėkmingai dirbanti įmonė, ką patvirtina 2013-06-30 pelno (nuostolių) ataskaita ir 2013-06-30 preliminarus balansas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas neginčija fakto, jog byloje gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Atsakovas nutylėjo informaciją, jog šioje byloje ieškovo atsakovui pareikštas reikalavimas 51 747,74 Lt sumai nėra vienintelis. Atsiliepimo surašymo dienai ieškovo žinioje buvo 61 žalų byla, kuriose ieškovas už atsakovą atlygino pastarojo valdomomis, tačiau neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Bendra atsakovo skola ieškovui sudaro 816 301,90 Lt. 30 bylų pareikštos pretenzijos, o 31 byloje – ieškiniai. Be to, atsakovas nepateikė informacijos apie kitų kreditorių atsakovui pareikštus reikalavimus. Ieškovo sprendimas prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimtas atsižvelgiant į atsakovo piktybinį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų ignoravimą – nevykdymą pareigos apdrausti valdomas transporto priemones, bei į pagrįstas abejones atsakovo sugebėjimu atlyginti neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą, nes vien ieškovo bendra reikalaujama suma (816 301,90 Lt) sudaro net 22,21 proc. atsakovo nurodomo per 2013 metus gauto pelno.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (šiuo atveju skundo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo (šiuo atveju nutarties) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo priimto sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kaip teisingai nurodė ieškovas, apeliantas atskiruoju skundu neginčija fakto, jog byloje gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Taip pat pagrįsti yra apelianto atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas ieškinio pareiškime nenurodė jokių motyvų, dėl kurių jis prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė duomenų apie atsakovo reputaciją, mokumą bei apie tai, kad atsakovas šiuo metu turi finansinių sunkumų, atsiskaitydamas su trečiaisiais asmenimis, taip pat duomenų, liudijančių atsakovo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, o pagal apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus (apelianto įmonės pelnas 2013-09-30 sudarė 3 676 143 Lt, turtas – 65 207 318 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 20 673 868 Lt) 51 747,74 Lt suma, kurią kaip nuostolius prašo atlyginti ieškovas, apeliantui skundžiamos nutarties priėmimo dieną objektyviai negalėjo būti laikoma didele suma. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/panaikinimo yra būtina atsižvelgti turimų įrodymų visumą ir aplinkybę, kad joks įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Pagal atsakovo 2013-09-30 balanso duomenis beveik pusę atsakovo turto (25 566 583 Lt iš 65 207 318 Lt) sudaro transporto priemonės, o kitą pusę – per vienerius metus gautinos sumos (27 432 263 Lt iš 65 207 318 Lt) (b. l. 119). Atsakovas UAB „TRANSTIRA“ yra transporto ir logistikos paslaugas teikiantis privatus juridinis asmuo. Pasak ieškovo, 2013-12-11 jo žinioje buvo 61 žalų byla (30 bylų pareikštos pretenzijos, o 31 byloje – ieškiniai), kuriose ieškovas už apeliantė atlygino pastarojo valdomomis, tačiau transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą; bendra apelianto skola ieškovui sudaro 816 301,90 Lt (b. l. 125-186). Tokie duomenys sudaro prielaidą sutikti su ieškovo pozicija, kad jo sprendimas prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimtas atsižvelgiant į apelianto piktybinį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų ignoravimą – nevykdymą pareigos apdrausti valdomas transporto priemones, bei į pagrįstas abejones apelianto sugebėjimu atlyginti neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą, nes vien ieškovo bendra reikalaujama suma (816 301,90 Lt) sudaro net 22,21 proc. apelianto nurodomo per 2013 metus gauto pelno. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis šiai dienai Vilniaus miesto apylinkės teisme apelianto atžvilgiu yra iškeltos (ir neišnagrinėtos) 49 bylos (dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo), kurių didžiojoje daugumoje ieškovu yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Vilniaus apygardos teisme šiai dienai yra likę neišnagrinėti 3 apeliaciniai skundai civilinėse bylose, kuriose atsakovu yra UAB „TRANSTIRA“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinio proceso normos numato laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 148, 149 straipsniai). CPK 146 straipsnis numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuotolių atlyginimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam sukėlė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo užtikrinimui pirmiausia areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar nepakankant, trūkstamai sumai nutarė areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Apeliantas neprašo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis ir nepateikia įrodymų, kad paskirtos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apsunkina jo padėtį.
Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-18 nutartį palikti nepakeistą.