Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, Vitoldui Guliavičiui, kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajai G. L., jos atstovui advokatui Algimantui Deguliui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas : 1991-10-04 Kauno rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 111 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams, 2000-09-27 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, taikytas 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 2 d. 2 p., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas, teistas 2005-08-17 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, taikytas BK 75 straipsnis, bausmės vykdymą atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, Kauno rajono apylinkės teismo 2007-10-02 nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, skirtos Kauno rajono apylinkės teismo 2005-08-17 nuosprendžiu, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2008 m. kovo 17 d. apie 13 val. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankos kumščiu sudavė smūgį N. L. į galvos sritį - veidą, spyrė į kitas kūno vietas ir šešiais trauminiais poveikiais N. L. padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiojo peties srityje, kairiajame dilbyje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimą kairiojoje šlaunyje, galvos traumą, pasireiškusią kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio srityje, tai sukėlė galvos smegenų pabrinkimą, suspaudimą, išsekimą, plaučių uždegimą, kvėpavimo kraujotakos nepakankamumą, ko pasekoje dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto N. L. mirė 2008-12-21 nuo galvos traumos, pasireiškusios kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio srityje, sukelto galvos smegenų pabrinkimo, suspaudimo, išsekimo, plaučių uždegimo, kvėpavimo kraujotakos nepakankamumo, tai yra nužudė N. L.. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltumas padarius nusikaltimą (nužudymą) patvirtinamas šiais įrodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino. Kaltinamasis A. K. paaiškino, kad iki N. L. mirties jie bendravo apie dvejus metus. 2007-03-17 neradęs N. L. namuose, nuvyko jos ieškoti pas T. Supyko, nes N. L. rado sėdinčią kito asmens automobilyje, ją tempė išlipti. N. L. pati įsėdo į automobilį, kuriuo jis buvo atvažiavęs su S. K. Automobiliu važiavo pas jį (kaltinamąjį) į namus. N. L. nemušė, jai smūgių nesudavė. Pas jį į namus buvo atvykę policijos darbuotojai, su N. L. aiškinosi jų (kaltinamojo ir nukentėjusiosios) tarpusavio nesutarimo aplinkybes. Kaltinamasis tvirtina, kad 2007-03-17 N. L. buvo sveika ir nesužalota. 2007-03-19 N. L. pasijuto blogai, pablogėjo jos sveikata, o 2007-03-20 sveikatos būklė sunkėjo, ji nesikėlė, šlapinosi lovoje. Tuomet jis kvietė greitąją medicinos pagalbą. 2007-03-20 mėlynė prie akies galėjo atsirasti dėl to, kad 2007-03-17 automobilio durimis netyčia prispaudė nukentėjusiosios galvą. Kaltinamasis tvirtina, kad iki 2007-03-17 su P. ir R. T. sutarė gerai, nesipyko. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jie davė melagingus parodymus, jį apkalba. Teisme kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios. Sutiko atlyginti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, bet nesutiko atlyginti neturtinę žalą.

Nukentėjusioji G. L. paaiškino, kad N. L. buvo jos motina. Apie tai, kad motina gydoma ligoninėje, sužinojo 2007-03-20 iš A. K., kuris paskambino ir apie tai jai pranešė. Kuomet atvyko į gydymo įstaigą, medikai informavo, kad N. L. sumušta galva. Ji buvo po operacijos, be sąmonės, bendrauti negalėjo, 2008-12-21 mirė. Jai žinoma, kad 2007 m. lapkričio mėnesį kaltinamasis smurtavo prieš N. L., išmušė jai dantis.

Nukentėjusioji prašė priteisti jai 500000 litų neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad neturtinė žala pasireiškė stresu, sielvartu dėl motinos nužudymo ir mirties, o dėl streso, sielvarto, įvykio, buvo priversta nutraukti mokslą, nes nesugebėjo jų tęsti, patyrė dvasinių išgyvenimų. Nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, kokio dydžio turtinė žala jai padaryta.

Liudytojas P. T. paaiškino, kad 2008 m. kovo 17 d. pas jį į namus buvo atvykusi N. L., E. J., gėrė kavą. N. L. išėjo. Matė, kad autobusiuku atvyko S. K. ir A. K.. Jis ieškojo N. L., o pavijęs ją kelyje, rankos kumščiu sudavė smūgius į veidą, N. L. nugriuvo. Nukritusiai nukentėjusiajai kaltinamasis spyrė į šoną. Po to sugriebęs už striukės gobtuvo ir plaukų, ją tempė į automobilį. Liudytojas P. T. aiškina, kad tuomet jis ir E. J. pribėgo prie kaltinamojo ir pareikalavo, kad jis liautųsi smurtavęs. Tuomet kaltinamasis jį stūmė, E. J. sudavė smūgį. Jo sutuoktinė R. T. iškvietė policiją. Liudytojas P. T. paaiškino, kad 2010-03-19 jo žmonai R. T. skambino N. L., kvietė ateiti, todėl jis ir sutuoktinė nuvyko pas N. L.. Nuvykę pas ją, matė, kad veidas sutinęs, jame matėsi mėlynės. N. L. pasakė, kad 2010-03-17 ją sumušė A. K., skundėsi pablogėjusia sveikata. Matėsi, kad jos sveikatos būklė negera, ji guodėsi, kad jai yra silpna, skaudėjo šoną.

Taip pat liudytojas P. T. paaiškino, kad kaltinamasis A. K. ir ankščiau yra smurtavęs prieš N. L., jis matė kad 2007 m. lapkričio mėnesį kaltinamasis mušė nukentėjusiąją, sudavė smūgius į veidą ir išmušė jai dantis. Nurodė, kad N. L. jam skundėsi, jog neblaivus kaltinamasis jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą.

Liudytojas P. T. paaiškino, kad po N. L. mirties jis bendravo su N. L. dukra G. L., ši buvo nusiminusi, sielvartavo dėl motinos mirties. Jam žinoma, kad gyvai esant N. L., jos ir G. L. tarpusavio dvasinis ryšys buvo stiprus.

Liudytoja R. T. paaiškino, kad 2008 m. kovo 17 d. matė, kad A. K. rankų kumščiu mušė N. L., sudavė smūgių į veidą, nuo patirto smurto ji nugriuvo, o nugriuvusią spardė. Po to kaltinamasis ją tempė į autobusiuką. Smurtas truko apie 10 minučių. Kai kaltinamasis mušė N. L., tai ją gelbėti bėgo P. T. ir E. J.. Kaltinamasis smurtą panaudojo ir prieš juos. Kaltinamasis buvo neblaivus. Taip pat, liudytoja R. T. patvirtino, kad 2008 m. kovo 19 d. jai skambino N. L., skundėsi, kad jaučiasi blogai. N. L. lankė namuose ir matė ją sužalotą, veidas buvo sutinęs, jame matėsi mėlynės, ji skundėsi galvos skausmu. N. L. jai patvirtino, kad 2008-03-17 prie sankryžos, netoli liudytojos namų, ją sumušė A. K.. Liudytoja R. T. paaiškino, kad 2008-03-17 iki kaltinamojo panaudoto smurto, N. L. buvo sveika ir nesužalota. Liudytoja R. T. patvirtino, kad N. L. jai skundėsi, jog neblaivus kaltinamasis jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, jo bijojo. Jai žinoma, kad N. L. kaltinamojo buvo sumušta ir 2007 m. lapkričio mėnesį. Liudytoja R. T. patvirtino, kad G. L. laidojo N. L., dėl jos mirties sielvartavo, dažnai buvo nuliūdusi, be nuotaikos. Prieš N. L. mirtį, jos sutarė ir sugyveno gerai.

Liudytoja R. J. paaiškino, kad jai žinoma, jog A. K. bendravo su N. L.. Ją yra mačiusi sumuštą, ji skundėsi, kad sumušė A. K.. Taip pat jai yra žinoma, kad 2007 m. lapkričio mėnesį A. K. buvo sumušęs N. L., prieš jį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nutrauktas, nes jie susitaikė. 2008-03-20 skambino N. L. telefonu, atsiliepė A. K., sakė, kad Nijolei skauda šoną, kvietė greitąją medicinos pagalbą. Iš R. T. pasakojimo žino, kad prie jos namų kaltinamasis sumušė N. L.. Savaitę iki įvykio matė N. L., ji buvo sveika ir nesužalota.

Liudytoja D. R. paaiškino, kad dirba Kauno rajono policijos komisariate tyrėja. 2008 m. kovo 17 d., viršininko nurodymu, kartu su kolega B. B., vyko pas T., nes jie iškvietė policiją. T. T. pasakojo, kad kieme A. K. tampė N. L. ir ją prievarta išvežė, prašė pagalbos. Po to vyko aiškintis pas A. K. ir N. L., matė ją sužalotą. Suprato, kad ją sužalojo A. K.. Tą dieną jis buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jai yra žinoma, kad 2007 m. lapkričio mėnesį N. L. buvo sumušta kaltinamojo A. K..

Liudytojas B. B. paaiškino, kad gavus pranešimą, 2008 m. kovo 17 d. jis ir tyrėja D. R. vyko pas T. Ten sužinojo, kad A. K. smurtavo prieš N. L. ir prievarta išvežė. Jam žinoma, kad 2007 m. lapkričio mėnesį A. K. smurtavo prieš N. L. , išmušė jai dantis, atėmė pinigus, bet vėliau jie susitaikė, tyrimas buvo nutrauktas.

Liudytoja A. L. paaiškino, kad N. L. buvo jos dukra, ir jai žinoma, kad ji bendravo su A. K.. 2008 m. kovo 20 d. anūkė G. L. pranešė, kad N. L. sumušta ir gydoma ligoninėje. Taip pat, pasakė, kad ją sumušė A. K.. Jai žinoma, kad A. K. ir ankščiau, dar prieš 2008-03-17 įvykį, yra smurtavęs prieš N. L.. Taip pat patvirtino, kad po N. L. mirties, jos dukra G. L. labai sielvartauja dėl motinos mirties, nutraukė mokslą, tapo nervinga, dažnai verkia.

Liudytoja V. M. paaiškino, kad 2008 m. kovo 20 d. pas ją į namus atėjo kaimynas A. K., prašė pagalbos, pasakė, kad N. L. sveikata negera.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad 2008 m. kovo 17 d. automobiliu atvežė A. K. pas T., jis ten ieškojo savo draugės N. L., ją paėmė ir vežėsi į savo namus, važiuodami konfliktavo. Jis nematė, kad kaltinamasis būtų smurtavęs prieš N. L.. Būnant pas T., buvo kilęs triukšmas, R. T. šaukė, kad iškvietė policiją. 2008-03-19 N. L. veide matė mėlynes. Po kelių dienų sužinojo, kad N. L. gydoma ligoninėje, kartu su A. K. lankė ją gydymo įstaigoje, jos būklė buvo sunki. Vėliau sužinojo, kad ji mirė. Patvirtino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Liudytojas S. K. nurodė, kad negalėjo taip būti, kad N. L. galvą susižalotų darant automobilio duris.

Teisminio nagrinėjimo metu LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (liudytojas teisme nedalyvauja dėl svarbių aplinkybių) buvo pagarsinti liudytojo E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. J. paaiškino, kad N. L. pažįsta seniai, nes gyvena viename kaime. 2008-03-17 jis buvo pas P. T. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems bekalbant atėjo N. L., jie sėdėjo ir gėrė kavą. Namuose dar buvo P. T. žmona R. T.. N. L. pabuvo trumpai ir išėjo namo. Vos tik ji išėjo, jis pro langą pamatė, kad autobusiuku atvažiavo A. K. ir kitas vyriškis, kurio jis nepažįsta. A. K. atėjo į namo vidų ir pradėjo rėkti: “kur N.?“. Jis atsakė, kad nėra, tada kaltinamasis išbėgo. Matėsi, kad A. K. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. P. T. jam pasakė, kad A. K. lauke muša N. L., todėl jie išbėgo jos ginti. Išbėgę jie pamatė, kaip A. K. ją tempė už plaukų prie autobusiuko. Pribėgę prie jo, liepė jam liautis ir nemušti N. L.. Tada A. K. trenkė jam į kaklo sritį (prie ausies) ir jis nugriuvo ant žemės. Jis apsvaigo, trumpam prarado sąmonę. Kaip A. K. nustūmė į griovį P. T., jis nematė. Apie tai P. T. jam pasakojo. Atsigavęs matė, kaip A. K. įtempė į autobusiuką N. L.. A. K. draugas, kuris vairavo autobusiuką, stovėjo prie vairuotojo durelių, niekur nuo jų nesitraukė. Jis galėjo ir nematyti, kaip A. K. mušė ir tempė N. L. link autobusiuko, nes tai vyko kitoje minėtos transporto priemonės pusėja. Jis girdėjo, kaip R. T. sakė, kad iškvietė policiją, ji vairuotojui liepė niekur nevažiuoti. Tačiau A. K. vairuotojui liepė lipti į autobusiuką ir greičiau važiuoti. Kur A. K. išsivežė N. L. jis nežino. Netrukus jis išėjo namo. (t. 1., b. l. 75, t. 2., b. l. 82)

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad 2008-03-20 N. L. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ji buvo rasta lovoje gulinti be sąmonės, sutinusiu veidu, su kraujosruvomis apie akis. (t. 1., b. l. 101-102)

Iš 2008-04-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur A. K. sumušė N. L.. (t. 1., b. l. 32-36)

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2008-03-20 tyrėjas K. T. vyko į KMUK Priėmimo skyrių, į kurį buvo pristatyta N. L. su galvos trauma. Pokalbio su gydytoja D. G. metu pastaroji patvirtino, kad N. L. nesąmoninga, kad su kalbėti nėra galimybės, jai nustatyta galvos trauma.(t. 1., b. l. 37)

2008-03-27 - 2008-04-04 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1076/08(02) patvirtinama, kad N. L. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiojo peties srityje, kairiajame dilbyje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimas kairiojoje šlaunyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju kairio pusrutulio dangalu. Sužalojimas dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju kairiojo pusrutulio dangalu vertintinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, tai galėjo būti rankos kumštis, koja, apauta batu, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Jie padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Jie padaryti kelių parų laikotarpyje iki operacijos, atliktos 2008-03-20, 14.30 val. (t. 1., b. l. 44-45)

2008-04-30 – 2008-04-30 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. G-1428/08(02) nurodyta, kad sužalojimai negalėjo atsirasti N. L. atsitrenkus į aštrų mikroautobuso durų kampą arba galvą privėrus durelėmis. Esant neintensyviam kraujavimui po kietuoju kairiojo pusrutulio dangalu N. L. galėjo būti sąmoninga ir atlikti aktyvius veiksmus. (t. 1., b. l. 49)

2008-02-22 – 2009-01-28 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M1557/08(02), patvirtina, kad N. L. mirė nuo galvos traumos (klinikiniai duomenys), pasireiškusios kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo pusrutulio srityje (klinikiniai duomenys), sukelto galvos smegenų pabrinkimo, suspaudimo (klinikiniai duomenys), išsekimo, plaučių uždegimo, kvėpavimo kraujotakos nepakankamumo. N. L. mirė 2008-12-21, 10.00 val. (t. 2., b. l. 63-67)

Apklaustas teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad N. L. mirė nuo galvos traumos (klinikiniai duomenys), pasireiškusios kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo pusrutulio srityje (klinikiniai duomenys), sukelto galvos smegenų pabrinkimo, suspaudimo (klinikiniai duomenys), išsekimo, plaučių uždegimo, kvėpavimo kraujotakos nepakankamumo. Šis sužalojimas, kuris pasibaigė mirtimi yra padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais: vienas į galvos sritį, padarant poodines kraujosruvas akių vokuose, mirtį sukėlusį intrakranijinį sužalojimą; keturi į kairiojo peties, kairiojo dilbio, abiejų šlaunų sritis, padarant po vieną poodinę kraujosruvą; vienas į kairiąją šlaunį, padarant nubrozdinimą. Poodinės kraujosruvos akių vokuose padarytos kietu buku daiktu (-ais) dėl trauminio smūgio į veido sritį. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kairio pusrutulio srityje, kuris šiuo atveju tapo tiriamosios mirties priežastimi, galėjo būti padarytas ir suduodant kietu buku daiktu (-ais) tiesioginį smūgį į galvos sritį, ir griūnant bei atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą. Galvos ir kiti kūno sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), tai galėjo būti ranka ar koja ir jų visuma nebūdinga griuvimui. Galvos sužalojimai padaryti vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. (t. 2., b. l. 76-77)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2008-04-01 buvo apžiūrėtas A. K. butas, esantis(duomenys neskelbtini). Šio procesinio veiksmo metu paimta paklodė su rusvos spalvos dėme, pagalvės užvalkalas, vyriškas sportinis bliuzonas su rusvos spalvos dėme. (t. 1., b. l. 6-19)

2008-04-02 daiktų pateikimo metu KMUK slaugytoja J. B. pateikė N. L. priklausančius daiktus: pledą, liemenėlę, tris megztinius, kelnaites, pėdkelnes, puskojines (t. 1., b. l. 20)

2008-04-04 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu iš kaltinamojo gyvenamosios vietos ir N. L. daiktai, kuriuos pateikė J. B.. Apžiūros metu užfiksuota, kad ant N. L. priklausančio oranžinės spalvos megztinio dešinės rankovės matoma 2 cm skersmens rusvos spalvos dėmė, panaši į kraujo. (t. 1., b. l. 21-30)

Atlikus DNR tyrimą, 2008-07-23 – 2008-07-23 specialisto išvada Nr. S243/08(01), patvirtina, kad ant pateiktų tirti megztinio yra N. L. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Ant pagalvės užvalkalo yra A. K. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Ant sportinio švarko rastas žmogaus kraujas. Gautas mišrus DNR profilis, kurio pagrindiniai DNR fragmentai sutampa su A. K. DNR fragmentais su 99,9999999999% tikimybe, o kiti DNR fragmentai sutampa su N. L. DNR fragmentais su 99.9999999999% tikimybe. Ant antklodės užvalkalo rastas žmogaus kraujas. Gautas mišrus DNR profilis, kurio pagrindiniai DNR fragmentai sutampa su N. L. DNR fragmentais su 99.9999999999% tikimybe, o kiti DNR fragmentai sutampa su A. K. DNR fragmentais su 99,9999999999% tikimybe. (t. 2., b. l. 74-75)

2008-04-02 parodymų patikrinimo vietoje, panaudojant vaizdo įrašą, metu liudytojas P. T. parodė 2008-03-17 įvykio vietą bei paaiškino įvykio aplinkybes. Patvirtino, kad A. K. panaudojo fizinį smurtą prieš N. L., sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į veidą, nuo kurių ji griuvo ant žemės, o po to ją tempė į autobusiuką. Kai bandė ją gelbėti, kaltinamasis prieš jį panaudojo fizinį smurtą. (t. 1., b. l. 77-78)

2008-05-10 liudytojas P. T. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Liudytojas P. T. patvirtino, kad 2008-03-17 prie jo namo A. K. smurtavo prieš N. L., sudavė smūgius į veidą, dėl patirto smurto ji nugriuvo ant žemės, buvo spardoma. (t. 1., b. l. 80-84)

2008-04-02 parodymų patikrinimo vietoje, panaudojant vaizdo įrašą, metu liudytoja R. T. parodė 2008-03-17 įvykio vietą bei paaiškino įvykio aplinkybes. Patvirtino, kad A. K. panaudojo fizinį smurtą prieš N. L., sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į veidą, nuo kurių ji griuvo ant žemės, o po to ją tempė į autobusiuką. (t. 1., b. l. 67-68)

2008-05-10 liudytoja R. T. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Liudytoja R. T. patvirtino aplinkybę, kad 2008-03-17 kaltinamasis A. K. panaudojo fizinį smurtą prieš N. L., sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius, ši nuo suduoto smūgio krito ant žemės, o kaltinamasis ją tempė. Gelbėti N. L. bėgo P. T., E. J., bet kaltinamasis ir prieš juos panaudojo smurtą. Po kelių dienų matė sužalojimus N. L. veide, ji skundėsi, kad buvo sumušta A. K.. (t. 1., b. l. 70-74)

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad A. K. nužudė N. L.. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 17 d. nukentėjusioji N. L. buvo sveika, nesužalota. Ji atvyko pas P. ir R. T., kurį laiką bendravo su jais, po to išėjo į lauką. Ten sutiko jos ieškoti atvykusį A. K., tarp jų įvyko konfliktas. Konflikto metu A. K. ranka sudavė smūgius į veidą N. L., ši nukrito ant žemės, tuomet kaltinamasis jai spyrė, tempė už plaukų, įsitempė į automobilį ir išvyko į namus. Taigi, šio konflikto metu kaltinamasis sužalojo N. L.. Dėl patirto sužalojimo ji pateko į gydymo įstaigą, ten 2008-12-21 mirė. Nustatyta, kad jos mirties priežastis buvo galvos trauma.

Teismas daro išvadą, kad N. L. mirė dėl kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų. Kaltinamasis patvirtino aplinkybę, kad įvykio dieną jis atvyko pas P. T., ieškojo N. L., lauke ją sutiko, konfliktavo. Kaltinamasis neigia smurtavęs prieš ją. Ta aplinkybė, kad įvykio dieną A. K. konfliktavo su N. L., o konflikto metu ji buvo sužalota dėl kaltinamojo veiksmų, patvirtina liudytojų P. T. ir R. T. parodymai. Liudytojų P. T. ir R. T. parodymais patvirtinama, kad A. K. ieškojo nukentėjusiosios, o sutikęs prie sankryžos, panaudojo fizinį smurtą prieš N. L., sudavė jai smūgius į veidą, ši nukrito ant žemės, po to jai spyrė, ją tempė. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų P. T. ir R. T. parodymais apie kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus, nes jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklūs ir vienodi. Šie liudytojai buvo apklausti ir tyrėjo, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, be to, savo parodymus liudytojai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Tarpusavyje šių liudytojų parodymai taip pat neprieštaravo. Jie atitiko dar vieno įvykį ir kaltinamojo atliktus veiksmus mačiusio liudytojo - E. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojų P. T., R. T. parodymais yra pagrindas tikėti dar ir dėl to, kad jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Be to, įvertinama ta aplinkybė, kad apkalbėti kaltinamąjį liudytojai T. neturi jokio pagrindo, nes jie iki įvykio nesipyko, konfliktų ar piktumų neturėjo. Šie liudytojai buvo įvykio vietoje ir betarpiškai matė kaltinamojo atliktus veiksmus. Be to, liudytojai P. T. ir R. T. patvirtino, kad N. L. jie matė ir po šio įvykio praėjus dviems dienoms, tai yra 2008-03-19, ji buvo sužalota, sutinusiu veidu, nukentėjusioji skundėsi, jog ją sužalojo A. K..

Liudytojai P. T. ir R. T. patvirtino, kad 2008-03-17 kaltinamasis mušė nukentėjusiąją, todėl P. T. ir E. J. bandė ją gelbėti, tačiau kaltinamasis smurtą panaudojo ir prieš juos, prievarta išvežė N. L.. Tuomet apie tai buvo pranešta policijai. Byloje iš tiesų nustatyta, kad 2008-03-17 gavę pranešimą, policijos darbuotojai atvyko pas P. ir R. T., o po to pas kaltinamąjį į namus. Liudytojų D. R. ir B. B. parodymai patvirtina, kad įvykio dieną jie vyko pas P. ir R. T., jie paaiškino, kad A. K. smurtavo prieš N. L.. Taip pat liudytoja D. R. paaiškino, kad 2008-03-17 nuvykusi pas A. K. ir N. L. aiškintis įvykio aplinkybes, ji matė N. L. veide smurto padarinius-sužalojimus (mėlynes). Pokalbio metu suprato, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo kaltinamasis. Šios aplinkybės duoda pagrindą tikėti liudytojų aiškinimais, kad įvykio dieną kaltinamasis elgėsi netinkamai, smurtavo ir mušė nukentėjusiąją.

Įvertinama ta aplinkybė, kad 2008-03-27 įtariamojo apklausos metu A. K. pripažino, jog įvykio metu smurtavo prieš N. L.. Apklaustas įtariamuoju, jis paaiškino, kad tiksliai pasakyti negali, kuriuo metu ir kurioje vietoje jis sudavė kumščiu į veidą N. L. ne mažiau kaip du kartus. Nuo suduotų smūgių N. L. pargriuvo ant žemės. Tada jis pakėlė N. L. ir tempė ją link automobilio, gali būti, kad už plaukų, nes buvo labai įsiutęs. Tada prie jo priėjo P. T. ir jo draugas, kurį jis matė pirmą kartą. Minėtas P. T. draugas liepė paleisti Nijolę. Tada A. K. jam delnu trenkė vieną kartą į veidą, kažkur prie ausies ir jis nugriuvo. Ar jis P. T. pastūmė, nepamena. Po to jis išgirdo, kad R. T. kviečia policiją. (t. 1., b.l. 114-115, 135). Taigi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka liudytojų P. T. ir R. T. parodymus apie tai, kad A. K. panaudojo fizinį smurtą prieš N. L.. Ta aplinkybė, kad N. L. nuo kaltinamojo suduoto smūgio į veidą nugriuvo, rodo, kad smūgis buvo stiprus. Be to, smūgiuota į veidą, kuriame išsidėstę gyvybei svarbūs organai. Byloje nustatyta, kad iki kaltinamojo panaudoto smurto N. L. buvo sveika, nesužalota, o po panaudoto smurto, ir tą pačią dieną, ir po kelių dienų, matėsi jo padariniai. Praėjus dar trims dienoms, nukentėjusiosios N. L. sveikatos būklė tik blogėjo. Šios aplinkybės patvirtinamos nukentėjusiosios G. L., liudytojų P. T., R. T., A. L., D. R., B. B. parodymais, o iš dalies ir paties kaltinamojo A. K. parodymais.

Tą aplinkybę, kad kaltinamasis smurtavo prieš N. L. ir ankščiau, prieš nagrinėjamos bylos įvykį, patvirtina Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-01-22 nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu dėl 2007-11-12 N. L. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. (t. 1., b.l. 160-161)

Todėl kaltinamojo neprisipažinimą padarius nusikaltimą ir teigimą, kad jis nesmurtavo prieš N. L., teismas vertina kaip gynybos poziciją ir siekimą išvengti atsakomybės. Kaltinamojo pateikta versija, kad N. L. galėjo susižaloti galva atsitrenkusi į automobilio duris, paneigta liudytojo S. K. parodymais ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad sužalojimai negalėjo atsirasti N. L. atsitrenkus į aštrų mikroautobuso durų kampą arba galvą privėrus durelėmis. (t. 1., b. l. 49)

Teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad N. L. buvo kaltinamojo sumušta ir sužalota 2008-03-17, nes specialisto išvada šią aplinkybę (sužalojimo padarymo laiką) patvirtina. Taip pat yra pagrindas daryti išvadą, kad po patirto smurto jos sveikata tik blogėjo, dėl to ji buvo patalpinta į gydymo įstaigą, ten gydyta, operuota, o vėliau mirė.

Byloje nustatyta, kad 2008-03-20 N. L. sveikatos būklė buvo ypač bloga. Kaltinamasis patvirtino, kad tą dieną ji buvo nesąmoninga, šlapinosi į lovą, dėl to iškvietė greitąją pagalbą. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2008-03-20 tyrėjas K. T. vyko į KMUK Priėmimo skyrių, kurį buvo pristatyta N. L. su galvos trauma. Pokalbio su gydytoja D. G. metu, pastaroji patvirtino, kad N. L. nesąmoninga, kad su ja kalbėti nėra galimybės, jai nustatyta galvos trauma. (t. 1., b. l. 37) Tai patvirtina aplinkybę, kad 2008-03-20 N. L. sveikatos būklė buvo sunki. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad 2008-03-20 N. L. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nukentėjusioji rasta lovoje gulinti be sąmonės, sutinusiu veidu su kraujosruvomis apie akis.

Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją faktas patvirtinamas teismo medicinos specialisto išvadomis, kuriose konstatuotas N. L. padarytų sužalojimų pobūdis, padariniai, sužalojimo būdas, sužalojimų padarymo laikas, mirties priežastis.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2008-03-17 N. L. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiojo peties srityje, kairiajame dilbyje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimas kairiojoje šlaunyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju kairiojo pusrutulio dangalu. Sužalojimas dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju kairio pusrutulio dangalu vertintinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, tai galėjo būti rankos kumštis, koja, apauta batu, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Jie padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais ir kelių parų laikotarpyje iki operacijos, atliktos 2008-03-20, 14.30 val. Taip pat specialisto išvadoje patvirtinama, kad N. L. mirė nuo galvos traumos, pasireiškusios kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo pusrutulio srityje, sukelto galvos smegenų pabrinkimo, suspaudimo, išsekimo, plaučių uždegimo, kvėpavimo kraujotakos nepakankamumo. N. L. mirė 2008-12-21, 10.00 val.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ekspertas patvirtino, kad sužalojimas, kuris baigėsi mirtimi, yra padarytas 2008-03-17. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais : vienas į galvos sritį, padarant poodines kraujosruvas akių vokuose, mirtį sukėlusį intrakranijinį sužalojimą; keturi į kairiojo peties, kairiojo dilbio, abiejų šlaunų sritis, padarant po vieną poodinę kraujosruvą; vienas į kairiąją šlaunį, padarant nubrozdinimą. Poodinės kraujosruvos akių vokuose padarytos kietu buku daiktu (-ais) trauminiu smūgiu į veido sritį. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kairiojo pusrutulio srityje, kuris šiuo atveju tapo tiriamosios mirties priežastimi, galėjo būti padarytas ir sudavus kietu buku daiktu (-ais) tiesioginį smūgį į galvos sritį, ir griūnant bei atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą. Galvos ir kiti kūno sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), tai galėjo būti ranka ar koja ir jų visuma, nebūdinga griuvimui. Galvos sužalojimai padaryti vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. Įvertinus liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes, kaltinamojo atliktus veiksmus ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, matyti, kad jie visiškai atitinka ir neprieštrauja dėl smurto panaudojimo laiko, pobūdžio, aplinkybių ir dėl jo panaudijimo atsiradusių padarinių. Taigi nustatyta, kad tarp A. K. veiksmų ir atsiradusių padarinių - N. L. mirties yra priežastinis ryšys.

Lietuvos A. T. Senato 2004 06 18 nutarimo “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Be to, Senato nutarime nurodyta, kad at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą ky­la ta­da, kai tarp kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tos vei­kos ir at­si­ra­du­sių pa­da­ri­nių (mir­ties) yra prie­žas­ti­nis ry­šys. Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­ėjus ku­riam lai­kui.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamasis A. K. nužudė N. L.. Jo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu panaudojo fizinį smurtą ir smūgiavo nukentėjusiajai į galvą, kitas kūno vietas, nukritusią spardė ir ją sužalojo. Liudytoja R. T. patvirtino, kad kaltinamojo smurtas tesėsi apie 10 minučių. Teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai į veidą stiprų smūgį, buvo panaudota didelė jėga, nes nuo kaltinamojo suduoto smūgio ji parkrito, dėl smurto jai išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kairiojo pusrutulio srityje. Kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą, tai yra į galvos sritį, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai. Šiuo atveju dėl galvoje padaryto sužalojimo ir galvos traumos nukentėjusioji mirė. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį į galvą, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas smūgius į galvą žmogui ir turėdamas gyvenimišką patirtį, kaltinamasis suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad tarp A. K. veiksmų ir atsiradusių padarinių - N. L. mirties yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių, pobūdį, kaltinamojo elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Nustatyta, kad pamatęs ir supratęs sunkią N. L. sveikatos būklę, kaltinamasis ėmėsi priemonių pagalbai suteikti, kvietė greitąją medicinos pagalbą. Taigi A. K. nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes jis nužudė kitą asmenį.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Nužudymas padarytas asmeninio konflikto metu, iš pykčio. A. K. teistas tris kartus (t. 1., b. l. 144-145, 153-155, 156, t. 2., b. l. 99-100), baustas administracine tvarka (t. 1., b. l. 138-142, t. 2., b.l. 91-98). Tą aplinkybę, kad kaltinamasis smurtavo prieš N. L. ir ankščiau, prieš nagrinėjamos bylos įvykį, patvirtina Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-01-22 nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu dėl 2007-11-12 N. L. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 1., b. l. 160-161), taip pat nukentėjusiosios G. L., liudytojų P. T., R. T., A. L., D. R., R. J., B. B. parodymai. Teisme apklausta liudytoja D. R. (tyrėja) paaiškino, kad šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl asmens sužalojimo. Tai rodo, kad kaltinamasis linkęs nusikalsti ir daryti teisės pažeidimus, išvadų nedaro.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nužudymą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tą aplinkybę, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus ir apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina liudytojos R. T. parodymai. Byloje nustatyta, kad neblaivus kaltinamasis tapdavo agresyvus ir naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją N. L., buvo ją sužalojęs, ji girto kaltinamojo bijojo, apie tai pasakojo kitiems asmenims. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios G. L., liudytojų A. L., R. T., P. T. parodymai. Todėl daroma išvada, kad ir 2008-03-17 nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ta aplinkybė, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę kaltinamajam, įvertinama ta aplinkybė, kad teisme kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios.

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 500 000 neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl motinos nužudymo ir mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji paaiškino, kad neturtinė žala pasireiškė stresu, sielvartu dėl motinos nužudymo, jos mirties, o dėl streso, sielvarto, įvykio buvo priversta nutraukti mokslus, nes nesugebėjo jų tęsti, patyrė dvasinių išgyvenimų. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų A. L., P. T., R. T. parodymai.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko, prašė jį atmesti.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.) šių asmenų tarpusavio susitarimu.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji pareiškė, kad neturtinė žala jai padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, motinos nužudymo ir dvasinių išgyvenimų, streso. Teismas nustatė, kad N. L. nužudė kaltinamasis A. K.. Taigi kaltinamasis neturtinę žalą nukentėjusiajai privalo atlyginti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos padarinius, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiosios ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl motinos nužudymo, netekties nukentėjusioji patyrė sielvartą, dvasinį sukrėtimą, sunkius išgyvenimus. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekusi artimo žmogaus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji G. L. buvo N. L. dukra, jų tarpusavio dvasinis ryšys buvo stiprus, po N. L. mirties ji patyrė stiprų stresą, sunkių dvasinių išgyvenimų, liudytojai P. T., R. T., A. L. šias aplinkybes patvirtino. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta nusikalstamais veiksmais. Neturtinė žala tenkinama iš dalies. Prašoma priteisti 500 000 litų. Manoma, kad ši suma yra per didelė. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajai priteistina mažesnio dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nei ji prašo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, teisminę praktiką dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir neturtinės žalos atlyginimo klausimais nužudymo bylose, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiajai priteistina 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji nurodė, kad jai padaryta turtinė žala, kuri atsirado dėl N. L. laidotuvių. Tačiau teismui nepateikė įrodymų civiliniam ieškiniui pagrįsti dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji pareiškė, kad namuose ji turi dokumentus, patvirtinančius jos išlaidas dėl turtinės žalos jai padarymo, tačiau teismui jų nepristatė. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra įstatyminis pagrindas nukentėjusiajai pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. (BPK 115 straipsnio 2 dalis)

Daiktų klausimas spręstinas Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje keistina į suėmimą.

Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniu,

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 11(vienuolikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-03-27 iki 2008-04-07.

Kardomąsias priemones - dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą, nuteistąjį suimti teismo salėje paskelbus nuosprendį.

Priteisti iš A. K. 100 000 (vieną šimtą tūkstančių) litų nukentėjusiajai G. L. neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiajai G. L. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą turtinei žalai atlyginti, o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktus: paklodę, pagalvės užvalkalą sportinį švarką (bliuzoną) grąžinti A. K..

Daiktus: megztinį, kraujo lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti

Daiktą: vaizdajuostę grąžinti Kauno rajono policijos komisariatui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuteistojo A. K. asmens tapatybės kortelę (t. 1., b.l. 191) išsiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.