- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-23-594/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. V., Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su 2005 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 16 metų 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
1.1. Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.
1.2. Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintos 2005 m. gegužės 18 d., 2006 m. spalio 24 d. ir 2006 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 16 metų 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2006 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam D. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi, atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis D. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nutartimi atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ir pabrėžia, kad teismas turėjo vadovautis BPK 360 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 154. Nagrinėjamu atveju tiek Komisija, tiek ir teismas atlieka tų pačių aplinkybių vertinimą, kas iš esmės reiškia, kad jų veikla yra dubliuojama, tokiu būdu teismas iš esmės abejoja Komisijos kompetencija, nors būtent jos nariai betarpiškai stebi nuteistojo reabilitacijos procesą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas sutinka, kad Komisijos nutarimas atitinka įstatymų reikalavimus, todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas. Tuo tarpu apylinkės teismas, vadovaudamasis tik prielaidomis atsisako jį tvirtinti.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, dirba VĮ Mūsų amatai, yra skatintas 4 kartus, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Bausmės atlikimo metu įgijo baldžiaus specialybę, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, požiūris į kriminalinę subkultūrą neigiamas, nesilaiko nuteistųjų hierarchijos, su pataisos namų pareigūnais elgiasi mandagiai ir pagarbiai, nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais. Paleistas lygtinai turės nuolatinę gyvenamąją vietą, grįš gyventi pas mamą, dirbs, turi įgijęs kalvio-šaltkalvio-suvirintojo specialybę. Visi šie duomenys, įvertinus ir nuteistajam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (49 balai) sudaro pagrindą išvadai, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, o apylinkės tesimas atsisakydamas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą pažeidė teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo D. V. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. V. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
6.2. Atlikus nuteistojo D. V. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 49 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir D. V. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
6.3. Pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.
7. Įvertinus D. V. skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu D. V. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, pataisos namuose įgijo baldžiaus specialybę, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę D. V. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Toks lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų faktų įvertinimas nei BVK, nei BPK nuostatų, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nepažeidžia.
8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli D. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos (bausmės atlikimo metu padarė 18 pažeidimų), galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.
9. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad šis teistumas D. V. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo teistas už vagystes ir plėšimą, smurto panaudojimą, viešosios tvarkos pažeidimą. Šiuo metu D. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (plėšimas), o kita labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, kankinant ar kitaip itin žiauriai). Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti antivisuomenines D. V. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kas rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia D. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
10. Šių duomenų kontekste analizuojant nuteistojo skundą ir jame išdėstytus motyvus vis tik akcentuotina, kad D. V. iki šiol savo kaltės dėl įvykdytų labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimo nepripažįsta. Tai rodo, jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, todėl neabejotina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam požiūriui, tikėtis, jog nuteistasis negrįš prie nusikalstamų įpročių, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, D. V. ne kartą yra baustas drausmine tvarka dėl šiurkščių režimo bei vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų – alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo, administracijos nurodymų nevykdymo ir kt., skatintas pataisos namuose jis buvo vos kelis kartus, po 2015 m. gruodžio 30 d. paskirto paskatinimo, sekantį kartą buvo skatintas tik 2019 m. balandžio 16 d., kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme pastebimas tik nuo 2019 m. balandžio 16 d., kas įvertinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką, leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme.
11. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose už gerą elgesį jis buvo keturis kartus paskatintas, kadangi šie paskatinimai, tarp kurių yra įsipynę ir drausminės nuobaudos, tik atskleidžia, jog nuteistasis kartais elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas asmuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vien tik nuteistojo paskatinimai ir galiojančių nuobaudų nebuvimas, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje D. V. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys nors ir sumažėjo nuo 59 balų iki 49 balų, tačiau iš jų 6 balai yra kintantys, kuriuos D. V. ne tik gali, bet ir privalo mažinti.
12. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, tuo pačiu atmetant ir jo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į D. V. alkoholio vartojimo problemas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamumui, o pataisos namuose jis taip pat buvo baustas už alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimą, šio faktoriaus įvertinimas, sprendžiant D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin svarbus. Juo labiau, jog, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes ir tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo draudžiamų medžiagų vartojimo problemos gali turėti įtakos ir tolesniam jo nusikalstamam elgesiui būnant laisvėje. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atliko Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre. Nors ši aplinkybė neabejotinai teigiamai charakterizuoja D. V., tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis jis nepripažįsta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, kas rodo jo nevienareikšmišką požiūrį į alkoholio įtaką jo elgesiui. Esant tokioms D. V. charakterizuojančioms aplinkybėms manyti, jog alkoholio vartojimo problemos šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualios ir jos nepasikartos nuteistojo lygtinio paleidimo atveju, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
13. Abejonių tinkamu D. V. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nuteistais yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, turi kalvio-šaltkalvio-suvirintojo specialybę, pataisos namuose įgijo baldžiaus specialybę, iki nuteisimo laisvėje dirbo, dirbo ir pataisos namuose, tačiau, įvertinus tiek D. V. dalies inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį motyvą, tiek ir teismo nuosprendžiu priteistą 16410,20 eurų žalos atlyginimą, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog jokių pastangų būdamas pataisos namuose susirasti darbo vietą jo lygtinio paleidimo atveju laisvėje D. V., sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nededa – išleistas į laisvę dėl darbo jis kreipsis į Užimtumo tarnybą, kas leidžia abejoti pakankama jo darbine motyvacija bei siekiu atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
14. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo socialiniai ryšiai neabejotinai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl vien tai, kad nuteistasis D. V. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro.
15. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimai, už kurių padarymą D. V. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti D. V. bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas neabejotinai formuoja jo saugaus gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybės poreikį. Tuo tarpu, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis nėra socialiai izoliuotas, ryšius palaiko tiek su šeimos nariais, tiek ir su draugais, geba tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, turi draugų pažįstamų, kas visumoje, įvertinus, paties D. V. išskiriamus jo nusikalstamus veiksmus paskatinusius faktorius – asocialios grupės įtaka, kartais užsiimdavo veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, neabejotinai gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį jam būnant laisvėje.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.