- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-08-29
- Bylos Nr.
- 1-2759-870/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00550-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Italijos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo vadybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P., aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, būdamas nuo 2009-03-19 iki 2009-12-15 UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 21 straipsnio nuostatą, numatančią, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, privalėjo tvarkyti, bet laikotarpiu nuo 2009-03-19 iki 2009-12-15 netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų ir kitų juridinių dokumentų, tai yra neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, susijusio su 2009 metų atsargų panaudojimo (pardavimo, nurašymo) dokumentais, netvarkė didžiosios knygos sąskaitų apyvartų registrų, dokumentų ir registrų, iš kurių būtų galima spręsti apie debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo padengimo terminus, ko pasėkoje buvo pažeistos 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 16 str. l d. nuostatos, numatančios, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", 12 str. l d. -„visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais". 4 dalies - „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti", taip aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, ko padarinyje dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. P., pagamino netikrą dokumentą, o būtent: jis, nuo 2009-03-19 iki 2009-12-15 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, bei kuriam buvo patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantis turtas, 2009-12-16, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, savo parašu patvirtino 2009 m. gruodžio 26 d. dokumentų perdavimo - priėmimo akte įrašytus netikrus duomenis apie tai, kad jis (D. P.) perdavė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos bei kitus dokumentus naujam direktoriui I. R., nors UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentai realiai buvo neperduoti, tokiu būdu jis pagamino netikrą dokumentą.
Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
D. P. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2006-2007 m. turėjo įkūręs UAB „(duomenys neskelbtini)". Bendrovė užsiėmė įmonių registravimu, konsultavimu, vertimais, buhalterinėmis paslaugomis. Įmonė buvo orientuota į italus, norinčius dirbti Lietuvoje. Minėtais metais į jį kreipėsi keturių italų verslininkų grupė, kuri planavo užsiimti statybos darbais. Jie preliminariai buvo susitarę dėl statybos objekto Aguonų g. 10, Vilniuje. Minėtų italų tarpe buvo P. D. Z. ir H. C., kiti du italai vėliau iš projekto pasitraukė. H. C. atstovavo Italijos bendrovę „(duomenys neskelbtini)", o P. D. Z. atstovavo Latvijos bendrovę, kuri Latvijoje turėjo verslo santykių su bendrove „Pro capital", kuri buvo statybinio objekto Aguonų g. 10, Vilniuje, užsakovu. D. P. padėjo įkurti Lietuvoje bendroves „EU - CO statyba" ir „Besic". Derybas su „Pro capital" vedė P. D. Z., jis jose dalyvavo epizodiškai, kadangi faktiškai P. D. Z. jau buvo dirbęs su „Pro capital" Estijoje, todėl derybos vyko jau ankščiau, nei jie atvyko į Lietuvą. D. P. supažindino P. D. Z. su advokatu S. B., kurį pažinojo ir kuris dirbo Lietuvoje. Pastarasis supažindino P. D. Z. su L. D., UAB „(duomenys neskelbtini)" savininku. „Besic" ir „EU - CO statyba" neturėjo statybinės licencijos, todėl tam buvo reikalinga „(duomenys neskelbtini)". Italai įsigijo šią bendrovę, o L. D. buvo pasamdytas kaip statybų verslo konsultantas. Pradžioje „Besic" ir „Eu - CO statyba" buvo registruota Didžioji g. 25, Vilniuje, vėliau nuomojosi patalpas „Skandinavijos verslo centre" Naugarduko g., o prasidėjus darbams objekte faktiškai veikė jame pastatytuose statybiniuose vagonėliuose. UAB „(duomenys neskelbtini)" samdant subrangovus, D. P. dalyvaudavo tik kaip vertėjas. Jis nebuvo šios bendrovės darbuotojas, jo bendrovė pati buvo kaip subrangovas. D. P. nedalyvaudavo sprendžiant jokių finansinių, teisinių ar techninių klausinių. P. D. Z. buvo kaip finansinis vadovas, o H. C. sprendė techninius klausimus, susijusius su statybomis. Pradžioje darbai objekte vyko sklandžiai, su subrangovais buvo atsiskaitoma tvarkingai, nieko negirdėjo apie finansines problemas. Tačiau vėliau prasidėjo finansinės problemos, buvo pradėta vėluoti atsiskaitant su subrangovais ir tiekėjais. Jis tai žinojo, kadangi kaip vertėjas P. D. Z. ir H. C. prašymu kalbėdavo su jais, prašydavo tęsti darbus ar toliau tiekti medžiagas. Jokių sprendimų nepriimdavo, tiesiog atlikdavo techninį vertėjo darbą. Maždaug 2009 pradžioje, P. D. Z. ir H. C. paaiškino jam, kad faktiškai jie negali tęsti UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos, taip pat paaiškino, kad jie gavo rangos sutartį statybiniame objekte Egipte ir ruošiasi ten išvykti dirbti. Jie paaiškino, kad Egipte uždirbtais pinigais ruošiasi padengti Lietuvoje susidariusias UAB „(duomenys neskelbtini)" skolas. Jie paaiškino, kad negali šiaip palikti UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" be vadovo ir paprašė D. P. juo tapti Šiose bendrovėse. Jis turėjo tik formaliai pabūti vadovu, pasirašinėti einamuosius dokumentus, kol jie išspręs finansines problemas ar bendrovė bus galutinai likviduota. Jam buvo pažadėtas užmokestis už šį darbą, todėl jis sutiko. Jis buvo paskirtas minėtų bendrovių direktoriumi, o F. D. Z. ir H. C. iš Lietuvos išvyko. Faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)" liko jis kaip direktorius ir liko buhalterė O. F.. Jis pasirašė taikos sutartį su UAB „Yglė", račiauji buvo suderėta dar dalyvaujant P. D. Z. ir H. C., jis tik formaliai pasirašė, kadangi pasirašymo metu jau buvo paskirtas direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo liepta palikti statybinį objektą Aguonų g. 10, Vilniuje, jis organizavo buhalterinių dokumentu pervežimą į patalpas, kuriose dirbo pats, t. y. (duomenys neskelbtini). Čia buvo pervežti dokumentai, taip pat čia dokumentus tvarkyti ateidavo buhalterė. Išvykus P. D. Z. ir H. C., subrangovų pretenzijos buvo nukreiptos į jį. Jie jam skambindavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriui, klausdavo kaip bus apmokėtos skolos. Jis jiems paaiškindavo tai, ką jam sakė P. D. Z., t. y. kad skolos bus apmokėtos, daugiau nieko pasakyti negalėjo. Po to P. D. Z. dar 2 kartus atvykęs į Lietuvą, sumokėjo kažkokias sumas jam, buhalterei, tačiau tiksliai kiek, pasakyti negali. P. D. Z. tebetvirtino, kad su subrangovais bus atsiskaityta. 2009 m. eigoje jis nuolat telefonu bendravo su P. D. Z., klausdavo, kaip bus išspręstas UAB „(duomenys neskelbtini)" klausimas ir skolos. 2009 m. pabaigoje P. D. Z. telefonu jam pranešė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)" parduos kažkokiems latviams, juos suras Latvijos įmonė, su kuria P. D. Z. jau turėjo verslo reikalų Latvijoje. P. D. Z. pasakė datas, kada turės įvykti įmonės pardavimas. Jis pasakė, kad kaip tik tuo metu bus Italijoje, Lietuvoje jo nebus. P. D. Z. pasakė, kad visus pardavimo reikalus sutvarkys S. B. Jam grįžus iš Italijos, S. B. pateikė dokumentų perdavimo aktą, ant kurio buvo naujojo direktoriaus latvio parašas. Jis taip pat pasirašė šį perdavimo aktą. Realiai jis naujojo direktoriaus latvio nematė, nieko jam neperdavinėjo. Dokumentai buvojo įmonės patalpose (duomenys neskelbtini) (namo apačioje sandėlyje). Šio sandėlio raktus turėjo tik būsto, (duomenys neskelbtini)nuomotojas, kai jam reikdavo pateikti į sandėlį, paprašydavo raktų. Bet jam raktų prisireikė tik du kartus, kai reikėjo „(duomenys neskelbtini)" dokumentus sukrauti į sandėlį, ir kai iškrauti perkraustant dokumentus į jo garažą. Dalis buhalterinių dokumentų buvo ir bute, bet kokia dalis nežino, nesigilino. Jam atrodo, kad tą dalį dokumentų iš buto, (duomenys neskelbtini), paėmė pats P. D. Z. gal ir perdavimui naujajam direktoriui. Jis pamanė, kad visi formalumai išspręsti, kad jis ne UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius. Po kurio laiko jį pasikvietė UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto administratorius, jis jam paaiškino situaciją, perdavė dokumentų priėmimo - perdavimo akto kopiją. Jis nustojo lankytis buvusiame ofise (duomenys neskelbtini), kadangi pradėjo dirbti kitur. Tačiau šiose patalpose (namo rūsyje) liko jo bendrovės dokumentai, juos buvo palikęs, kadangi gerai pažinojo šių patalpų nuomininkus. Jie vis ragino atsiimti dokumentus, tačiau jis delsė. Maždaug prieš mėnesį jie pareikalavo atsiimti dokumentus, kadangi patys išsikrausto iš tų patalpų. Kadangi jis nežinojo, ką su jais daryti, tiesiog sudėjo kaip nereikalingus į garažą. Jis nežino, ar ten yra visi UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentai. Kol jis nuomojo patalpas Šv. Mykolo g., Vilniuje, ten buvo laikomi ir kitų įmonių, susijusių su minėtais italais, dokumentai, tai yra „Kersanis", „Lartima", tačiau jis nebuvo šių įmonių direktorius. Buhalterė O. F. ateidavo į ofisą (duomenys neskelbtini), kur tvarkydavo kažkurių įmonių dokumentus, kurių nežino. Kadangi jis buvo tik formalus direktorius, jis per daug dėmesio nekreipė į buhalteriją ir nereikalavo to daryti iš buhalterės, jis nelabai ir gaudėsi buhalterinėje apskaitoje ir nežino, kokius registrus ar pan. reikia pildyti. Kas paruošė 2009-12-16 dokumentų priėmimo - perdavimo aktą, jis nežino, jis tik pasirašė, kad „(duomenys neskelbtini)" dokumentus perdavė kažkokiam latviui, kurio jis nematęs. Dokumentas buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)" dokumentai tuo metu buvo ofise ir jau minėtam rūsyje. Jam šį aktą padavė pasirašyti B.. Jau minėjo, kad jis buvo tik formalus direktorius, todėl tik greičiau norėjo atsikratyti atsakomybės, nenorėjo būti daugiau „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi (t. 2, b. 1. 78-81, 99-101).
D. P. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu tyrėjui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 2., b. l. 82-85).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, kad dirba teisininke UAB „Forum regis", kuri užsiima bankrutuojančių įmonių administravimu. Viena iš įmonių, kurias jie administruoja yra UAB „(duomenys neskelbtini)". Šios bendrovės bankroto administratoriumi jie tapo po 2010-01-21 Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)". Tapus UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto administratoriumi, jų bendrovė neperėmė UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentų ir antspaudo, kadangi nebuvo asmens, kuris juos pateiktų. Teisme dėl bankroto bylos kėlimo atsakovo atstovo nebuvo, nebuvo pateiktas atsiliepimas. UAB „Forum Regis" gavo duomenis iš VĮ „Registrų centras", kad paskutiniu UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu buvo nurodytas Latvijos pilietis I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Jie bandė su juo susisiekti pagal nurodytą adresą, tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Tada jie susirado prieš tai buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorių D. P., kuris atvykęs paaiškino, kad perdavė įmonės „(duomenys neskelbtini)" dokumentaciją direktoriui I. R.. Tai patvirtindamas D. P. pateikė 2009-12-16 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašė I. R.. Daugiau jis nieko paaiškinti negalėjo. Vykdydami bankroto procedūrą jie nerado jokio UAB „(duomenys neskelbtini)" turto ar piniginių lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentaciją už 2004-2006 m. jiems pavyko gauti, kadangi jie buvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (t. l, b. 1. 136-138).
Liudytoja S. S. daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė D. P. jai perduotą 2009-12-16 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame pasirašo D. P., kaip asmuo, perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentus ir I. R., kaip juos priėmęs (t. 1, b. l. 139-147).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. F. parodė, kad maždaug 2007 m. susipažino su D. P., ji dirbo buhalterinių paslaugų bendrovėje, kurios paslaugomis jis naudojosi. 2008 m. jis pasiūlė jai įsidarbinti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)", taip pat buvo įdarbinta bendrovėse „EU-CO statyba", „Besic", „Lartima", „Kersanis". Jos darbo vieta buvo statybiniame objekte (duomenys neskelbtini). Taip pat dalį buhalterinių darbų pagal sutartį atlikinėjo buhalterinių paslaugų bendrovė „FMG", dirbanti Didžioji g. 23, Vilniuje. Ji atlikinėdavo mokėjimus, tvarkydavo pirminius dokumentus, o „FMG" tvarkydavo balansus ir mokesčius valstybei bei Sodrai. Dokumentus iš (duomenys neskelbtini), į „FMG" gabendavo kurjeriai. Objekte dirbo keli italai, ji su jais bendraudavo mažai. Statybiniame objekte dirbo maždaug iki 2009 m. gegužės, tada dėl jai nežinomų priežasčių jos darbdaviai nutraukė bendradarbiavimą su objekto užsakovu „PK Invest" ir objektą paliko. Tuo pačiu darbą baigė ir ji. Tada P. D. Z. nurodė jai naują darbo vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu dirbo ir daugiau įmonių. Šiuo adresu ji tvarkė „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)", buhalteriją. Nuo 2009-07-31 baigė darbą , (duomenys neskelbtini)" „(duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)" bendrovėse, nes reali veikla nevyko ir ji liko dirbti tik UAB „(duomenys neskelbtini)". Ofise ji būdavo mažai, tvarkė tik būtinus dokumentus, nes reali veikla vykdoma nebuvo. Nurodymus jai dalino D. P. ir S. B.. Formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)" ji dirbo iki 2010-06-01, tačiau realiai jau ankščiau prašė atleisti. D. P. paskutinį kartą matė sausio mėnesį, jis susirado ją, kadangi anksčiau ji tvarkė vienos jo įmonės buhalteriją, prašė padėti užpildyti deklaracijas. Jai baigiant darbą Šv. Mykolo g. 10-1, Vilniuje, šiose patalpose liko „(duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)" buhalteriniai dokumentai. Jai baigiant darbą jokios inventorizacijos nebuvo, dokumentai liko ofise, kaip supranta, jais disponavo Paolo De Zen ir D. P.. Sutartis su „FMG" buvo nutraukta 2009 metų vasarą, tikslios datos pasakyti negali. Kiek prisimena, ji neruošė dokumentų perdavimo akto (t. l, b. 1. 160-162).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. R. parodė, kad Lietuvoje jis buvo vieną kartą 2009 m. gruodžio mėnesį. Prieš tai Rygoje, gatvėje jis susipažino su vyru lietuviška pavarde ir vardu. Vyras pasiūlė jam už 100 latų įforminti firmą dviem - trims mėnesiams. Jis pasakė, kad paskui firmą perregistruos iš jo vardo kito žmogaus vardu. Po dviejų dienų su juo juodos spalvos automobiliu „Mercedes džipu nuvažiavo į Vilnių. Jie išlipo iš automobilio kažkur Vilniaus centre ir užėjo į kažkokios firmos ofisą, pavadinimo neatsimena. Ofise buvo sekretorė A. ir firmos savininkas italas. Jis pasakė savo vardą, bet vardo nebeatsimena. Firmos savininkas jam pasakė, kad kažkuriam laikui jis taps firmos bendrasteigėju, už ką jis jam sumokės. Sekretorė paruošė kažkokius dokumentus ir davė jam juos perskaityti. Kadangi dauguma dokumentų buvo lietuvių kalba, Ana jam išvertė dokumentų tekstą į rusų kalbą, po to jis juos pasirašė. Pats jis dokumentų negalėjo perskaityti, nes lietuvių kalbos nesupranta, kalbėti ir rašyti lietuviškai nemoka. Po to jį nuvežė pas notarą. Pas notarą taip pat pasirašinėjo kažkokius dokumentus, bet kokius konkrečiai, negali pasakyti. Tai buvo įmonės, kuri buvo perrašoma jo vardu, dokumentai. Po to tas pats vyras, kuris jį atvežė į Vilnių, nuvežė į Rygą. Už kelionę jis sumokėjo 50 latų. Po pusės metų paskambino tas vyras ir pasakė, kad firmą reikia išregistruoti. Jie susitiko ir jis vėl pasirašė kažkokius dokumentus, bet kokius, nežino, nes jų neskaitė. Taip pat nežino, kokia kalba buvo surašyti tie dokumentai. Jam buvo tas pats, kad tik sumokėtų. Vyras davė 20 latų ir pasakė, kad jis daugiau neturi nieko bendro su įmone. Daugiau su tuo vyru jie nesusitikinėjo ir jis neskambino. I. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi ir akcininku, bet dėl aukščiau minėtų priežasčių daugiau nieko bendro su šia firma neturi. 2009-12-17 Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos įmonių akcijų nepirko. Kaip jam pasakė sekretorė, jis tik pasirašė įmonės „(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Jokių dokumentų dėl to neturi. Akcijas pirko iš italo, bet kiek akcijų ir kokiai sumai, nežino. Nemokėjo pinigų už akcijas. Tai buvo fiktyvus sandėris. UAB „(duomenys neskelbtini)" įsigijo tani, kad uždirbti 100 latų. Apie jos ūkinę veiklą nieko nežino. Nežinojo, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi. Niekas nesiūlė teisės valdyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" piniginių lėšų. Jam paaiškino, kad tik skaitysis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" priklauso jam, o jis nebuvo susijęs su ūkine ir finansine veikla. Jis nepasirašinėjo dokumentų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" turto perėmimo. Realiai jam joks turtas perduotas nebuvo. Taip pat jam nebuvo perduoti jokie buhalteriniai dokumentai. Dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)", neturi. Negali pasakyti, ar pasirašė 2009-12-16 UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentų perdavimo - priėmimo aktus, nes jam pateikti tik dokumentų vertiniai, kuriuose nėra jo parašo. Kajam duodavo pasirašyti, tą ir pasirašydavo (t. 2, b. 1. 31-33).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. D. parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkas, jam priklausę 90 proc. akcijų, o G. L. -10 proc. 2007-07-26 su italais, kuriems atstovavo P. d. Z., pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pardavė bendrovę už 900000 Lt, bendrovė neturėjo įsipareigojimų, darbuotojų, bet turėjo leidimus statyboms. Jis liko bendrovėje dirbti konsultantu, dirbo iki 2009-04-24. Prieš kurį laiką bendrovėje vietoj direktoriaus P. d. Z. direktoriumi buvo paskirtas D. P.. Šis paskyrimas ja sukėlė įtarimų, ne P. prieš tai dirbo vertėju. Kai išėjo iš darbo jam liko nesumokėtas atlygimas, sklido kalbos, kad neatsiskaitomą ir su subrangovais (t. l, b. l. 167-169).
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. vasario 15 d. specialisto išvados Nr. 5-1/25 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos matyti, jog joje nustatyta, kad tyrimui nepateikti UAB „Ligivus" balansas, duomenys apie bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatus (pelno (nuostolių) ataskaitos) 2008-12-22, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" sujungimo dienai, UAB „(duomenys neskelbtini)" 2008 metų pardavimų, atsargų įsigijimo ir panaudojimo, įsipareigojimų valstybės biudžetui ir VSD fondui, su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų apskaitos dokumentai ir registrai; 2009 metų atsargų panaudojimo (pardavimo, nurašymo) dokumentai, didžiosios knygos sąskaitų apyvartų registrai. Taip pat tyrimui nepateikti dokumentai ir registrai iš kurių būtų galima spręsti apie debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo padengimo terminus. Dėl šių priežasčių iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 -16 str. l d. - „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", 12 str. I dalies -„visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais". 4 dalies - „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba Ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti". Pagal 2001-11-06 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (t. 2, b. 1. 58-66).
Iš 2009-12-16 dokumentų perdavimo-priėmimo aktų kopijų matyti, kad D. P. perdavė I. R., gyv. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. l, b. 1. 110-112, 141-143).
Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus 2010-06-23 raštu Nr. (2L20)-47-10192 pateiktos informacijos matyti, kad UAB„(duomenys neskelbtini)" direktorius nuo 2008-01-10 iki 2009-03-18 – P. d. Z., nuo 2009-03-19 iki 2009-12-15 D. P., nuo 2009-12-17 iki 2010-02-08 I. R., po ko bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius (t. l, b. l. 174).
Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad D. P. pareikšti kaltinimai visiškai pasitvirtino.
Kaltinamasis D. P., būdamas nuo 2009-03-19 iki 2009-12-15 UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 21 straipsnio nuostatą, numatančią, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas, ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, privalėjo tvarkyti, bet laikotarpiu nuo 2009-03-19 iki 2009-12-15 netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų ir kitų juridinių dokumentų, tai yra neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, susijusio su 2009 metų atsargų panaudojimo (pardavimo, nurašymo) dokumentais, netvarkė didžiosios knygos sąskaitų apyvartų registrų, dokumentų ir registrų, iš kurių būtų galima spręsti apie debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo padengimo terminus, ko pasėkoje buvo pažeistos 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 16 str. l d., 12 str. l d., 4 d. nuostatos, taip aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, ko padarinyje dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, jis nuo 2009-03-19 iki 2009-12-15 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, bei kuriam buvo patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantis turtas, 2009-12-16, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, savo parašu patvirtino 2009-12-26 dokumentų perdavimo - priėmimo akte įrašytus netikrus duomenis apie tai, kad jis (D. P.) perdavė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos bei kitus dokumentus naujam direktoriui I. R., nors UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentai realiai buvo neperduoti, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkūs nusikaltimai pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. D. P. ankščiau neteistas (t. 2, b. l. 107), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 111-115), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 120), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 121), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 122), dirba (t. 2, b. l. 108-110), augina du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 117, 118).
Kaltinamasis D. P. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda, ir jos galutiniu dydžiu, tačiau prašo teismo baudos mokėjimą leisti sumokėti po šešių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo (t. 2, b. l. 123).
Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų padarymo būdą, veikų mastą, jų tęstinumą, motyvus ir tikslus, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. P. - anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, dirba, augina du mažamečius vaikus, taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes – baudas. Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūlomi galutiniai baudų dydžiai nagrinėjamu atveju yra proporcingi ir parinkti tinkamai. Kadangi nustatytos veikos buvo padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, skirtos baudos, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bendrintinos tarpusavyje jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, D. P. skirtina galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo prašymą, skirtinos baudos dydį, kaltinamojo finansinę ir socialinę padėtį, sprendžia esant tikslinga nustatyti D. P. ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos sumokėjimo terminą, tai yra šešis mėnesius.
Kaltinamajam D. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 93-94) - paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.
D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 25 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti D. P. galutinę subendrintą bausmę – 30 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) Lt baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.
Kaltinamajam D. P. skirtos kardomosios priemonės nekeisti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė 2600 Lt bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.