- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-769-623/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- P. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui P. N. dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-6) prašydama įpareigoti atsakovą nugriauti betoninius stulpelius, trukdančius įvažiuoti į žemės sklypą Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovei; nustatyti kelio servitutą įvažiavimui į žemės sklypą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, nustatant jį pagal anksčiau buvusį įvažiavimą; viešpataujančiu žemės sklypu nustatyti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovei, tarnaujančiu žemės sklypu nustatyti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui. Ieškovė nurodė, kad ieškovei ir bendrasavininkiams A. A. S., V. G. , L. G. , D. P. , D. P. , S. M. ir A. M. nuosavybės teise priklauso 1.4183 ha žemės sklypas Vilniaus r. sav, (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo žemės sklypo dalis, kuriai prašoma nustatyti servitutą, buvo (duomenys neskelbtini) gatvės dalis. B. V. gatve nuo 1997 m. ieškovė įvažiuodavo į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane įvažiavimas, kuriuo naudojosi ieškovė, nurodytas kaip vienintelis. Ieškovė kartu su aplinkinių sklypų savininkais, kurie patenka į savo sklypus (duomenys neskelbtini) gatve, finansavo jos asfaltavimą. Vykdant žemės reformą ir atkuriant nuosavybės teises į greta esančią žemę, padėtis pasikeitė ieškovės nenaudai, kai jos naudojama (duomenys neskelbtini) gatvės dalis buvo priskirta atsakovo žemės sklypo teritorijai. Atsakovas įsigijęs gretimą žemės sklypą Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau priklausė Laisvos valstybinės žemės fondui, savavališkai užtvėrė įvažiavimą į ieškovei priklausantį sklypą, pastatydamas betoninius stulpelius. Atsakovo pastatyti betoniniai stulpeliai niekur neįregistruoti, jiems statyti leidimai nėra išduoti. Šiuo metu ieškovei patekti į savo žemės sklypą transporto priemonėmis nėra jokios galimybės ir taip pažeidžiamos ieškovės teisės į tinkamą žemės sklypo naudojimą
Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojo Nerijaus Sudonio 2008-10-29 rašte nurodyta, jog prie žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) galima privažiuoti iš kitos pusės, t.y. nuo 8 metrų pločio vietinio kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau ieškovė nurodo, kad būtinybė važiuoti į savo žemės sklypą iš kitos pusės jai suteiktų dideles papildomas laiko, benzino, transporto priemonės amortizacijos sąnaudas, įvertinant faktą, kad reikėtų važiuoti atstumą aplinkui didelę teritoriją vietiniais keliais. Vilniaus apskrities viršininko administracijos nurodyta dirbamos žemės atkarpa, kuria ieškovei siūloma naudotis patenkant i žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ilga, jos asfaltavimas būtų brangus, todėl naudojimasis žemės sklypu normaliomis sąlygomis (esant protingoms sąnaudoms) taptų neįmanomas. Atsakovui nuosavybės teise priklausanti sklypo dalis, kuri ieškovės žemės sklypo plane nurodyta kaip vienintelis įvažiavimas į jos sklypą, yra sąlyginai maža, jos vieta yra pačiame atsakovo sklypo kampe, taigi atsakovo teisės konkrečiu atveju būtų apribotos minimaliai, lyginant su šiuo metu susidariusiu priverstiniu ieškovės teisių apribojimu dėl negalėjimo į įvažiuoti į savo sklypą.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat nurodė, jog net ir pripažinus dirbamos žemės atkarpą privažiavimu iki sklypo, tokiu privažiavimu galėtų naudotis tik tam tikros sklypo dalies savininkai. Aplinkybė, kad sklypo dalys šiuo metu dar nėra suformuotos į atskirus kadastrinius numerius turinčius sklypus nėra esminė, nes teismui pateikti įrodymai patvirtina faktinį bendrasavininkių sklypo dalių naudojimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (b.l. 50-56) prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodydamas, jog iš pradžių nuosavybės teise valdė žemės sklypo dalį (400/1200). Vėliau iš kitų bendraturčių jiems priklausančias dalis nupirko ir nuo 2008 m. spalio 31 d. tapo vieninteliu žemės ūkio paskirties 0,1388 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., savininku. Dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad per atsakovo žemės sklypą būtų nustatytas kelio servitutas arba žemės sklype būtų užfiksuotas kelias. Atsakovas nurodė, kad pagal Vilniaus rajono Avižienių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, ieškovė turi įvažiuoti (patekti) į savo sklypą iš pietinės pusės, nuo 8 metrų pločio vietinio kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą, pro kitą jam, drauge su kitais bendraturčiais priklausantį 1,0729 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvė kaip tik baigiasi ties atsakovo žemės sklypo riba, t.y. jis „uždaro“ gatvę suformuodamas akligatvį. Siekdamas užkirsti kelią neteisėtam žemės sklypo naudojimui, atsakovas savo žemės sklype įkasė betoninius stulpelius - laikinus, nesudėtingus statinius, kuriems statybos leidimas nereikalingas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad važiuojant per teritorijų planavimo dokumentais numatytą pravažiavimą, daikto naudojimo sąnaudos taptų didelės, taip pat, kad nenustačius servituto, daikto negalima naudoti pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Ieškovės nurodomos padidėjusios degalų, laiko bei transporto priemonės amortizacijos sąnaudos nėra pakankamas pagrindas riboti nuosavybės teisę.
Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ji kartu su šeimos nariais finansavo (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltavimą. Taip pat atsakovas pažymi, kad nustačius servitutą sklypu naudosis ne tik ieškovė, bet ir dar keturios šeimos, o tai dar labiau apribos atsakovo, kaip žemės sklypo savininko teises.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu (b.l. 139-146) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės G. L. 1.190 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. N. bei 6 Lt 45 ct pašto išlaidų valstybei. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos ir nėra pakankamo pagrindo nustatyti žemės servitutą.
Teismas nurodė, jog ieškovės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra laikytinas įrodymu, pagrindžiančiu ieškovės patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, nes fotonuotraukos darytos žiemą, kai viskas apsnigta, darytos tik iš vienos pusės -privažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Antstolis nėra matininkas ar specialistas, galintis atitinkamai jam įstatymų suteiktų įgalinimų pagrindu, konstatuoti aplinkybes, susijusias su servituto nustatymu, tuo labiau antstolis neturi kompetencijos vadovautis planais ir kitais dokumentais, nors ir susijusiais su faktinėmis aplinkybėmis, bet esančiais bet kokio ginčo objektu, kurių pagrindu konstatuotinos ginčytinos aplinkybės.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo ir turi galimybę patekti į savo sklypą ne tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, bet ir keliu į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuris faktiškai yra senas vietinis kelias. Vingio gatvė prie atsakovo žemės sklypo užsibaigia akligatviu ir toliau nėra kelio tąsos. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovė pati sau prieštarauja, nes žinodama, kad yra kitas kelias iki jos sklypo, kuris jai nepatogus, teisme teigia, kad jai nesuprantami planai ir jokio kelio nėra, kas yra nesąžininga, tačiau prašo atsižvelgti tik į jos teisių apsaugą.
Teismas, 1997-08-28 UAB Korporacijos „Matininkai“ planą vertino kaip tuo metu buvusių faktinių duomenų konstatavimą, ir nurodė, jog tai nėra argumentas, kuriuo galima remtis, kad buvęs kelias ,,-4-„ yra vienintelis privažiavimas prie ieškovės sklypų ir jos namo.
Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, kad gali patekti į savo sklypą tik per atsakovo žemę. Teismas nurodė, kad yra kelias, kuris eina iki ieškovės ir atsakovo sklypo ne per atsakovo žemę. Ieškovė šiai dienai neturi jokių kliūčių suformuoti atskirą įvažiavimą prie savo sklypo. Be to, ieškovės sklype nenustatytos savininkų žemės sklypų dalys ir naudojimosi jomis tvarka ir sąlygos.
Teismas, matydamas, kad nenustačius servituto yra įmanoma normaliomis sąnaudomis įvažiuoti į ieškovės sklypus, patekti prie tų sklypų, padarė išvadą, kad nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga atsakovo atžvilgiu apriboti jo nuosavybę, įpareigojant nugriauti stulpus, nustatyti kelio servitutą, kai valstybinės įstaigos, kurios atsakingos už detaliuosius planus, žemės projektus, kadastrinius matavimus ir kita, sudarė formalias ir neformalias prielaidas kilti ginčui tarp sąžiningų žemės sklypų savininkų, nes nesutampa detalusis planas su priimtais vėliau žemės pirkimo - pardavimo sandoriais, jų detaliaisiais planais ir projektais bei kadastro duomenimis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 148-152) ieškovė G. L. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti G. L. ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė pažymi, kad dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų neteisėtų veiksmų rengiant ir tvirtinant Nekilnojamojo turto duomenims prieštaraujantį Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus šioje byloje kilo ginčas tarp šalių.
Ieškovė nurodė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektais nėra ir negali būti keičiami jau anksčiau suformuotų ir piliečiams asmenines nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų kadastro ir registro duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentuoja Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-10-21 rašte pateiktą faktą, jog ieškovė 2008-07-01- 2008-07-14 (duomenys neskelbtini) seniūnijoje vykusiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo viešajame svarstyme nepateikė jokių pretenzijų.
Apeliantė teigia, jog atsakovo P. N. žemės sklypo suformavimas pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. ir Nekilnojamojo truto registro įstatymo 4 str. nuostatas.
Apeliantė nurodo, kad jeigu pirmosios instancijos teismas kitu ,,keliu“ įvardijo ortofoto medžiagoje matomą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią išvažinėtą pievą, tai pažymi, jog šis ,,kelias“ taip pat neturi jokio teisinio statuso ir patenka į kitiems asmenims priklausantį žemės sklypą, taigi ieškovei ir kitiems žemės sklypo bendrasavininkiams norint naudotis tokiu keliu reikėtų kreiptis į teismą dėl kelio servituto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo. Pastarojo kelio servituto užimamas žemės sklypo plotas būtų keliasdešimt kartų didesnis nei ieškovės šioje byloje atsakovo žemės sklypui prašomas nustatyti servitutas. Toks ieškovės nuosavybės teisių gynimas būtų neteisingas ir neprotingas.
Apeliantė nurodo, jog ji gali negauti atitinkamų leidimų ir sutikimų tiesti projektavimo dokumentuose numatyto kelio.
Apeliantė pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra aišku, ar atsakovo žemės sklypo formavimo metu ieškovės žemės sklypas susisiekė su (duomenys neskelbtini) gatve, ar ieškovės žemės sklypo plane pažymėtas kelias buvo servitutinis. Teigia, kad 2002 metais formuojant atsakovui priklausantį žemės sklypą buvo pažeistos ieškovės nuosavybės teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo, jog ieškovė nedalyvavo viešame teritorijų planavimo dokumento svarstyme ir neskundė jo sprendimų. Taip pat pabrėžia, jog jis siekė į bylą įtraukti Vilniaus apskrities viršininko administraciją, tačiau su tuo nesutiko pati apeliantė.
Už žemės sklypo ribų esančio išvažinėto kelio fragmentas nėra nekilnojamojo turto kadastro ar registro duomuo ir todėl nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl juo negalėjo remtis žemės reformos žemėtvarkos projektą ir tvirtinantys asmenys.
Atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė iškraipo faktus – atsakovo žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesiriboja su (duomenys neskelbtini) gatve ir yra nutolęs nuo jos pabaigos ne mažiau kaip per keletą metrų.
Apeliantė turėjo įrodyti, kad savininkai nesusitarė, o taip pat, kad nenustačius servituto daikto negalima naudoti pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Mano, jog šių aplinkybių apeliantė neįrodė ir tai įvertinęs teismas priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 1.4183 ha žemės sklypas Vilniaus r. sav, (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei ir bendrasavininkiams A. A. Š., V. G. , L. G. , D. P. , D. P. , S. M. ir A. M. , naudojimosi sklypu tvarka nenustatyta (b.l. 43-44). Iš VĮ ,,Registrų centras“ išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui P. N. , servitutas šiam žemės sklypui nenustatytas (b.l. 15-16).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-10-29 rašte nurodyta, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nustatytas kelio servitutas. Ieškovei ir bendrasavininkiams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio servitutas taip pat nėra nustatytas. Rašte pažymėta, kad 2008-09-29 vietoje komisija nustatė, kad prie ieškovės žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) galima privažiuoti iš kitos pusės, t.y. nuo 8 metrų pločio vietinio kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pagal Registrų centro duomenų bazėje esančią informaciją, tarp geodeziškai pamatuotų žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra pravažiavimas iki ieškovės žemės sklypo (b.l. 20-21). Matyti, kad prie ieškovės sklypo plane pažymėto A (b.l. 22) ir namo (b.l. 12) veda kelias einantis ne per sklypą B.
Žemės sklypas, priklausantis atsakovui, buvo suformuotas 2002 m. vasario 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Sprendimu Nr. 41-11921, atkuriant atsakovui nuosavybės teises (b.l. 58). Nekilnojamojo turto registre sklypas įregistruotas 2002 m. kovo 21 d. (b.l. 59). 2006-04-19 ir 2008-10-23 sutarčių pagrindu atsakovas įgijo kitiems sklypo bendrasavininkiams L. S. , J. G. priklausančias sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (b.l. 61-67). 2008 m. spalio 31 d. Registrų centro išrašas patvirtina, kad atsakovas yra viso žemės ūkio paskirties 0,1388 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., savininkas (b.l. 68).
Iš 2007-06-26 UAB Korporacijos „Matininkai" žemės sklypo byloje esančio žemės sklypo plano matyti, kad nėra jokio privažiavimo į ieškovės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės (A privažiavimas), kelias baigiasi ties atsakovo sklypu (b.l 71).
Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Žemės sklypas yra specifinis civilinės apyvartos objektas. Nekilnojamojo turto registre, kuriame be kita ko registruojami servitutai, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka turi būti įrašomi grafiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apie nekilnojamojo daikto padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje - nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 1 d. 4 p., 36 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė abstrakčiai prašydama nustatyti kelio servitutą įvažiavimui į žemės sklypą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, nustatant jį pagal anksčiau buvusį įvažiavimą; viešpataujančiu žemės sklypu nustatyti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovei, tarnaujančiu žemės sklypu nustatyti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusį atsakovui, nepateikė žemės sklypo plano (suprojektuoto servituto), nenurodė jo dydžio, ploto, ribų, todėl, kolegijos nuomone, negalima nustatyti įrodinėjimo dalyko ir teisingai išspręsti ginčo. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių, t.y. neatskleidė bylos esmės.
Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant bylą yra reikšminga ta aplinkybė, kad viešpataujantis 1.4183 ha žemės sklypas Vilniaus r. sav, (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovei G. L. , bet ir bendrasavininkiams A. A. S., V. G. , L. G. , D. P. , D. P. , S. M. ir A. M. , kurie nėra įtraukti dalyvauti byloje. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turo registro pažymėjimo (b.l.43-44) šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso minėtiems bendrasavininkiams idealiosiomis dalimis ir nėra atidalintas. Bendrasavininkiai nekilnojamojo turto registre taip pat nėra įregistravę naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos. Ieškovės prašomo nustatyti servituto klausimo išsprendimas neabejotinai turės įtakos ankščiau nurodytų bendrasavininkių teisėms ir pareigoms, todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas nuspręsdamas dėl servituto nustatymo 1.4183 ha žemės sklypui, esančiam Vilniaus r. sav, (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Nagrinėjant bylą ieškovė teigė, kad atsakovui priklausantis žemės sklypo plotas padidėjo (duomenys neskelbtini) gatvės sąskaita. Byloje esantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-09-21 sprendimas Nr.T3-282, informacija apie pavadinimų gatvėms suteikimą ir (duomenys neskelbtini) gatvės išdėstymo planas (b.l.94-97), patvirtina, kad ginčo vietovėje esanti(duomenys neskelbtini) gatvė yra įtraukta į apskaitą Vilniaus rajono savivaldybėje, todėl spręstinas ir šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimas.
Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais. Nepaisant to, kad servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimas.
Ieškovei nenurodžius ieškinyje teismui koks turi būti nustatytas servitutas, o atsakovui nesiūlius, tuo atveju, jei pareiškimas būtų patenkintas, priteisti jam nuostolių atlyginimą dėl servituto nustatymo, teismo posėdžio pirmininkas turi pasirūpinti, kad būtų išsamiai nustatytos šios esminės bylos aplinkybės.
Dėl minėtų aplinkybių pirmos instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
G. L. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – įrašo Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį Vilniaus rajono savivaldybėje perleidimo draudimo.
Kolegijos nuomone toks prašymas tenkintinas, nes žemės sklypas, kurio daliai ieškovė prašo nustatyti servitutą yra ginčo objektas, sklypas jau buvo perleistas 2010-06-15 dovanojimo sutartimi bylos nagrinėjimo metu, todėl darytina išvada, kad netaikius laikinosios apsaugos priemonės ir bylos nagrinėjimo metu perleidus ginčo turtą, galimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės (CPK 144 str., 145 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į 0,1388 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį atsakovei Z. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje), perleidimo draudimo.
Nutartį išsiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui bei šalims.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.