- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- 2-1685-241/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01002-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Kreditorius
- "Uostamiesčio langai"
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio rezidencija“
- Trečiasis asmuo
- KIOWA OVERSEAS LIMITED, E. E. L., akcinė bendrovė SEB bankas, AB SEB bankas "Uostamiesčio langai" "Viringas" KIOWA OVERSEAS LIMITED
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uostamiesčio langai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo byla; tretieji asmenys – KIOWA OVERSEAS LIMITED, E. E. L., akcinė bendrovė SEB bankas, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Viringas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Pajūrio rezidencija“ direktorius A. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo bylą; restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras"; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau vykdo veiklą ir yra reali galimybė, kad veikla bus sėkmingai vykdoma toliau. Bendrovės akcininkai priėmė sprendimą dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo. Pagrindinė atsakovės veikla yra nekilnojamojo turto vystymas, pasižyminti tuo, kad jos pradžioje patiriami nuostoliai pelnu virsta tik baigus statomą objektą ir jį pardavus. Finansinių sunkumų atsiradimo metu bendrovė vystė nekilnojamojo turto objektus Palangoje: buvo gauti statybos leidimai, pastatai (gyvenamieji namai) buvo baigiami statyti, tačiau iki pradedant planuotą butų pardavimo procesą, prasidėjo teisminiai ginčai dėl teritorijos planavimo dokumentų, į kuriuos buvo įtraukta atsakovė. Dėl nurodytų priežasčių įmonė ne tik negalėjo laiku atsiskaityti su kreditoriais, tačiau patyrė nuostolių.
Papildomai pareiškėjas nurodė, kad atsakovė 2010 metais pradėjo restruktūrizavimo procesą. Tačiau teisminiams ginčams užsitęsus, patvirtintas restruktūrizavimo planas negalėjo būti įvykdytas, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-671-157/2016, restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Pakartotiniam restruktūrizavimo procesui įmonės kreditoriai iš esmės neprieštarauja.
Atsakovės kreditorė UAB „Uostamiesčio langai“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Pajūrio rezidencija“ iškėlimo. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi buvo nutraukta atsakovės restruktūrizavimo byla.
Ieškovė nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. atsakovės direktorius A. Ž. registruotais pranešimais informavo kreditorius apie tai, kad įvertinus įmonės finansinę padėtį nustatyta, kad įmonė negali ir ateityje negalės vykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams. Todėl įmonės vadovas pasiūlė kreditoriams pradėti neteisminę bankroto procedūrą. Atsakovės direktorius viešai visiems kreditoriams pripažino, kad įmonė yra nemoki, ir negali toliau vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
Atsakovė atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad neslėpė fakto apie svarstytą galimybę inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka. Tačiau atsakovė siekia maksimalaus kreditorių interesų užtikrinimo ir bendradarbiaudama su kreditoriais objektyviai vertino tiek esamą finansinę situaciją, tiek finansines perspektyvas. Atsakovės finansines perspektyvas ir objektyvią galimybę susitvarkyti su laikinais finansiniais sunkumais patvirtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21295-566/2015, buvo patvirtinta taikos sutartis tarp Palangos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Kultūros paveldo departamento ir atsakovės, kuri įsiteisėjo 2015 m. gegužės 5 d.
Civilinė byla pagal ieškovės UAB „Uostamiesčio langai“ ieškinį atsakovei UAB „Pajūrio rezidencija“ dėl bankroto bylos iškėlimo sujungta su civiline byla Nr. B2-4587-562/2016 pagal UAB „Pajūrio rezidencija“ direktoriaus A. Ž. pareiškimą dėl atsakovės UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi iškėlė atsakovės UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo bylą.
Teismas išanalizavo aktualius atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą už 2015 metus) ir nustatė, kad atsakovės mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai neviršija daugiau negu pusės į balansą įrašyto turto vertės. Be to, byloje yra didžiausių atsakovės kreditorių pranešimai, kuriuose nurodyta, jog kreditoriai neprieštarauja atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui bei patvirtina, kad skolų grąžinimo terminai dar nėra suėję. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme ir kelti jai bankroto bylą.
Teismas nurodė, kad konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio yra socialiai reikšmingesnis už siekį tokią įmonę likviduoti. Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio bei ar nėra kitų ĮRĮ įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nustatęs, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, tačiau atsižvelgęs į jos finansinius rodiklius, kreditorių suinteresuotumą restruktūrizavimo bylos iškėlimu, sprendė, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra nuolatinio pobūdžio.
Vertindamas restruktūrizavimo metmenyse nurodytas priemones atsakovės mokumui atkurti teismas nustatė, kad atsakovė planuoja išsaugoti ir tęsti pagrindinę veiklą. Be to, atsakovės finansines perspektyvas ir objektyvią galimybę išspręsti finansinius sunkumus patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp Palangos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei atsakovės. Šios sutarties pagrindu atsakovė yra pateikusi prašymą Palangos miesto savivaldybei dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė įvykdė visus ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, būtinus restruktūrizavimo bylai iškelti, nustatęs, kad atsakovės prognozuojamos gauti pajamos yra realios ir pakankamos veiklai vystyti bei bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, sprendė, kad atsakovė turi realių galimybių įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus – atkurti mokumą ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Dėl nustatytų aplinkybių teismas iškėlė atsakovės restruktūrizavimo bylą.
Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas netenkino vadovaudamasis ĮRĮ 8 straipsniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Bankroto bylos iškėlimo ieškovė UAB „Uostamiesčio langai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi buvo nutraukta atsakovės restruktūrizavimo byla. Kreditoriams nebuvo pateikta duomenų, kad po įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo iki 2016 m. balandžio 20 d. akcininkų priimto sprendimo restruktūrizuoti įmonę būtų priimti esminiai sprendimai, susiję su įmonės veikla, jai suteiktu finansavimu ar tolimesnėmis veiklos perspektyvomis.
Atsakovės direktorius viešai visiems kreditoriams pripažino, kad įmonė yra nemoki ir negali toliau vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
Naujai pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse iš esmės pakartoti 2010 metais vykusio restruktūrizavimo argumentai dėl ilgalaikio įmonės mokumo atkūrimo, deklaratyvūs teiginiai apie planavimą išsaugoti ir tęsti pagrindinę įmonės veiklą. Dėl to pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos inicijavimo yra tik siekis tęsti dar 2010 metais pradėtą restruktūrizavimo procesą.
Atsakovė nevykdo einamųjų mokėjimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Taikos sutarties vykdymas iš esmės yra susijęs ne su įmonės statusu, o su tam tikrų techninio pobūdžio veiksmų atlikimu, kuriam kreditoriai savo sprendimu gali skirti lėšų tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto procese, bei nuspręsti vykdyti toliau sutartį ar ne.
Atsakovė UAB „Pajūrio rezidencija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
Būtent dėl to, kad ankstesnio restruktūrizavimo proceso metu nebuvo sudaryta taikos sutartis ar kitokiu būdu išspręsti klausimai dėl detaliojo plano koregavimo, atsakovei nepavyko įgyvendinti visų tikslų, iškeltų ankstesniame restruktūrizavimo procese, kuris buvo nutrauktas 2016 m. kovo 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti veiksmai ir priemonės mokumui atkurti yra realios, pagrįstos bei jau dabar realiai įgyvendinamos.
Atsakovė informavo kreditorius apie bendrovės finansines perspektyvas, sprendė tiek dėl bankroto, tiek restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Sprendimą į teismą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo lėmė ir kreditorių, kurie analizavo bendrovės veiklos perspektyvas, palaikymas.
Įstatymas numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant įmonės restruktūrizavimas galimas ne anksčiau nei po 5 metų nuo atitinkamo įvykio dienos. Atsakovės restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas dėl to, kad pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, nebuvo pateiktas plano įgyvendinimo aktas (ĮRĮ 21 str. 1 d. 5 p.). Šis pagrindas nepatenka tarp tų pagrindų, kuriems esant įstatymas draudžia pradėti restruktūrizavimo procesą anksčiau nei po 5 metų nuo atitinkamo įvykio dienos.
Trečiasis asmuo KIOWA OVERSEAS LIMITED prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Nagrinėjamu atveju yra visos ĮRĮ 4 straipsnyje numatytos sąlygos iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą.
Trečiasis asmuo, kaip vienas didžiausių atsakovės kreditorių, yra susipažinęs su restruktūrizavimo plano metmenyse numatytais veiksmais bei priemonėmis atsakovės mokumui atkurti, ir neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Žemesnės instancijos teismas
ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad finansinių sunkumų turinti įmonė – įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti.
ĮRĮ 4 straipsnyje yra įtvirtintos restruktūrizavimo taikymo sąlygos: įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.
Apeliantės teigimu, nuo atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo nepraėjo 5 metai, todėl nebuvo visų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų restruktūrizavimo sąlygų ir teismas nepagrįstai iškėlė atsakovės restruktūrizavimo bylą. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
ĮRĮ 4 straipsnio 5 punkte reglamentuota, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jei nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Taigi, įstatyme imperatyviai nurodyti du restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai, kuriems esant pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo galima tik suėjus įstatyme nustatymam terminui.
Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-671-157/2016, matyti, kad atsakovės UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad pasibaigus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, nebuvo pateiktas šio plano įgyvendinimo aktas (nebuvo pasiekti restruktūrizavimo tikslai). Sistemiškai aiškinant ir taikant nurodytas ĮRĮ nuostatas spręstina, kad nutraukus įmonės restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu pakartotinai galima kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neatsižvelgiant į tai, koks laiko tarpas yra praėjęs nuo ankstesnės restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Kitoks šių teisės normų aiškinimas sudarytų teisinę situacija, kai pasikeitus faktinėms aplinkybėms, laikinų finansinių sunkumų turinti įmonė, kuriai anksčiau restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, neturėtų galimybės pakeisti ūkinę veiklą, modernizuoti gamybą, tobulinti darbo organizavimą, parduoti dalį turto ar kitomis priemonėmis siekti išsaugoti ir plėtoti vykdomą veiklą, o būtų priversta bankrutuoti.
Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuojančią įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai ir kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kai įmonės turtas parduodamas už likutinę vertę ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai mažos (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012, ir kt.).
Taigi, galiojančios ĮRĮ redakcijos 4 straipsnio nuostatos nedraudžia, esant atitinkamam poreikiui bei sąlygoms, vėl pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą. Kitais žodžiais tariant, restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto nepateikimas, pasibaigus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, neeliminuoja galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovės direktorius viešai pripažino įmonės nemokumą ir dėl to atsakovei turi būti keliama bankroto byla. Kaip matyti iš atsakovės 2016 m. kovo 30 d. pranešimo „Dėl UAB „Pajūrio rezidencija“ kreditorių susirinkimo sušaukimo“, atsakovės kreditoriai buvo informuoti, kad atsakovė negali ir ateityje negalės vykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams bei pasiūlyta svarstyti galimybę dėl atsakovės bankroto procedūrų ne teismo tvarka (2 t., b. l. 36), tačiau tai nereiškia, kad kreditoriams buvo pranešta apie atsakovės nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.
Įmonės finansinių sunkumų ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais kvalifikavimą lemia kiekvienos konkrečios situacijos vertinimas. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad atsakovės mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai neviršija daugiau negu pusės į balansą įrašyto turto vertės (1 t., b. l. 42-43). 2015 metais atsakovė neturėjo ilgalaikio turto, o trumpalaikį turtą sudarė 22 749 203 Eur, iš kurių 22 494 019 Eur sudarė nebaigtos vykdyti sutartys. Per vienerius metus atsakovės mokėtinos sumos – 26 604 164 Eur, skolų iš viso – 26 604 164 Eur, pardavimo pajamos sudarė 664 119 Eur, o patirti nuostoliai – 359 731 Eur. Iš 2016 m. kovo 31 d. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikis turtas sudarė 22 721 137 Eur, iš jų 22 420 573 Eur nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus mokėtinos sumos – 26 623 417 Eur, iš viso skolų už 26 623 417 Eur. Atsakovės pardavimo pajamos sudarė 62 954 Eur, o patirti nuostoliai – 47 319 Eur (1 t., b. l. 44-45). Kaip matyti iš restruktūrizavimo plano metmenų, atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2016 m. kovo 31 d. duomenimis sudarė 9 393 535,26 Eur (1 t., b. l. 22-24). Nurodyti atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad atsakovė nepripažintina nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.
Atsakovės teigimu, siekiant užtikrinti kreditorių interesus, įvertinus įmonės veiklos perspektyvas bei galimybę ateityje atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo nuspręsta ne inicijuoti atsakovės neteisminį bankrotą, o įmonę restruktūrizuoti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad didžiausius finansinius reikalavimus turintys atsakovės kreditoriai AB SEB bankas ir KIOWA OVERSEAS LIMITED, susipažinę su restruktūrizavimo plano metmenimis, neprieštaravo atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui (1 t., b. l. 90-91).
Atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs. 2010 metais pradėto atsakovės restruktūrizavimo tikslai nebuvo pasiekti dėl vykusių teisminių ginčų. Atsakovės pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto vystymas Lietuvos pajūryje, tačiau vykstant teisminiams ginčams buvo laikinai sustabdytas leidimo statybai galiojimas. Dėl to atsakovė negalėjo laiku baigti vykdomo projekto ir jį realizuoti. Atsakovės galimybę išspręsti laikinus finansinius sunkumus patvirtina pasibaigę teisminiai ginčai. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21295-566/2015, patvirtina taikos sutartis tarp Palangos miesto savivaldybės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Kultūros paveldo departamento ir atsakovės. Vykdant šią sutartį yra pradėti detaliojo plano koregavimo veiksmai. Įvykdžius taikos sutartyje numatytas sąlygas bei pripažinus jos pastatytus pastatus tinkamais naudoti, atsakovė turės galimybę parduoti apartamentus, automobilių parkavimo vietas. Tokiu būdu atsakovė gavusi pajamas turės galimybę išspręsti finansinius sunkumus bei atsiskaityti su kreditoriais. Restruktūrizavimo plano metmenyse numatomos gauti pajamos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra realios, atsakovė turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo proceso metu keliamus tikslus, t. y. atkurti mokumą ir toliau pelningai vykdyti ūkinę – komercinę veiklą.
Aplinkybė, kad atsakovė turi pradelstų mokėjimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nereiškia, jog negali būti keliama atsakovės restruktūrizavimo byla. Šis atskirojo skundo argumentas nepaneigia teismo nutarties, kuria iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neskundė teismo nutarties, kuria iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo atsakovei. Be to, pradelstus mokėjimus atsakovė galės padengti restruktūrizavimo proceso metu.
Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, tačiau atsižvelgiant į restruktūrizavimo plano metmenis bei atsakovės finansinius rodiklius šie sunkumai yra laikino pobūdžio. Nepaisant objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonė turi objektyvias galimybes pasiekti restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti mokumą bei toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą. Atsakovės veiklos specifiškumas pasireiškia tuo, kad veiklos pradžioje, t. y. vykdant statybos darbus, patiriami atitinkami nuostoliai, o grynasis pelnas gaunamas tik realizavus pastatytą nekilnojamąjį turtą, be to, atsakovės kreditoriai suinteresuoti restruktūrizavimo procesu. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė bei aiškino ĮRĮ nuostatas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą.