- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-796-544/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03667-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- AB bankas „Snoras“
- Kategorijos
- 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-796-544/2011
2011 m. gruodžio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4559-755/2011 pagal ieškovo AB bankas „Snoras“ ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos pagal sutartį, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8685,94 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 3969,90 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 8685,94 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2011-08-31 pareiškimu ieškovas ieškinio sumą sumažino 57,28 Lt suma, kurią atsakovė po ieškinio pateikimo teismui sumokėjo (b. l. 27-28). Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad šalys 2008-07-08 pasirašė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL080630P990014, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 10 000 Lt kredito limitas, kurį ji įsipareigojo grąžinti kiekvieno mėnesio 28 dieną sumokant po 500 Lt dydžio įmokas, kurias sudaro grąžinama paskolos dalis ir apskaičiuotos palūkanos bei kiti įkainiuose numatyti mokesčiai. Laiku nesumokėjusi eilinės įmokos ar kito mokėjimo atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui Sutarties 9.10 p. numatytus 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, nemokėjo eilinių kredito grąžinimo įmokų, palūkanų bei delspinigių, dėl ko ieškovas savo reikalavimo teisę bandė įgyvendinti derybų keliu: atsakovei siųstos raštiškos pretenzijos, pranešimai apie nesumokėtą skolą trumposiomis žinutėmis Sutarties 11.5 p. ir 14.1 p. nustatyta tvarka, tačiau atsakovė neatsiskaitė ir skolinga ieškinyje nurodytas sumas. Atsakovas nesutiko su atsakovės prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, nes atsakovė privalėjo įvertinti savo galimybes prieš prisiimant kreditorinius įsipareigojimus, be to, atsakovė sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai ilgą laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-09-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteisė 8 628,66 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 3 969,90 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis patenkino iš dalies ir sprendimo įvykdymą išdėstė 13 mėnesių laikotarpiui bendrą 12 976,56 Lt įsiskolinimo sumą dengiant lygiomis dalimis ne mažiau nei po 1000 Lt kas mėnesį. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad 2008-07-08 tarp šalių buvo sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis Nr. SL080630P990014, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 10 000 Lt kredito limitą su 12,5 proc. metine palūkanų norma iki 2013-06-30, o atsakovė įsipareigojo jį grąžinti per 24 mėnesius, kiekvieno mėnesio 28 dieną sumokant 500 Lt dydžio įmokas, kurias sudaro grąžinama paskolos dalis ir apskaičiuotos palūkanos bei kiti įkainiuose numatyti mokesčiai, taip pat atsakovė pagal sutarties 9.10 punktą įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną (b. l. 4-5). Atsakovė pripažino, jog jai suteiktu kredito limitu pasinaudojo. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, nemokėjo eilinių kredito grąžinimo įmokų, palūkanų bei delspinigių, dėl ko sutarties 11.5 p. ir 14.1 p. nustatyta tvarka atsakovės nurodytais kontaktais ieškovas ją 2010-03-17 telefonine SMS trumpąja žinute, rašytiniu 2010-04-10 paraginimu bei 2010-04-15 pretenzija paragino bei įspėjo (b. l. 6, 7, 8). Atsakovė nurodė, kad iš ieškovo gavo įspėjimą trumpąja telefonine SMS žinute, o paštu siųstų įspėjimų negavo, nes gyvena kitu adresu. Kadangi atsakovė apie adreso pasikeitimą ieškovo neįspėjo, tai pagal sutarties 14.1 p. laikoma, kad ji ieškovo buvo įspėta tinkamai. Po šių įspėjimų atsakovė ir toliau vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei nerodė iniciatyvos susitarti su ieškovu dėl kredito grąžinimo tvarkos pakeitimo ir liko skolinga teismo priteistą sumą. Teismas nurodė, kad atsakovė pagal sutartį ieškovui po to, kai po ieškinio pareiškimo sumokėjo 57,28 Lt, liko skolinga 8628,66 Lt mokėjimų, 8723,40 Lt delspinigių už 182 pradelstas atsiskaityti dienas, kuriuos ieškovas sumažino iki 3971,90 Lt (b. l. 10, b. l. 27-28). Atsakovė su ieškovo paskaičiuotu skolos dydžiu visiškai sutiko. Teismas ieškinį patenkino iš dalies vadovaudamasis CK 6.37 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.71 str., 6.200 str., 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d. pagrindais byloje esančių įrodymų pagrindu nustatęs, kad atsakovė tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus neįvykdė 2008-07-08 Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL080630P990014 prievolių ir negrąžino paskolos davėjui ieškovui paskolos sumos bei kitų sutartimi sulygtų mokėjimų, todėl prievolę pažeidė ir, vadovaujantis CK 6.37 str. bei minėtos sutarties 9.11 p., turi sumokėti ieškovui sutartyje numatyto 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nutarė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstė 13 mėnesių laikotarpiui atsakovei mokant ieškovui kas mėnesį ne mažiau kaip po 1000 Lt iki visiško atsiskaitymo, įvertinęs ir atsižvelgęs į abiejų šalių argumentus: atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškovu, ieškovas yra stambus juridinis asmuo ir stipresnioji sutarties pusė, teisėtus ieškovo lūkesčius, nedideles 400 Lt atsakovės pajamas, išlaiko mažametį vaiką, registruota darbo biržoje, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovė prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis mokant kas mėnesį po 200 Lt teismas netenkino todėl, kad atsakovė privalėjo įvertinti savo galimybes prieš prisiimant kreditorinius įsipareigojimus, be to, ji sutartinius įsipareigojimus netinkamai vykdė ilgą laiką ( CPK 284 str. 1 d., b. l. 25, 27-28).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimą, taikyti ieškinio senatį netesyboms ir sumažinti jų dydį, o teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui įsiskolinimą mokant lygiomis dalimis. Nurodė, jog neginčija teismo sprendimo dalies, kuria iš jos priteista 8628,66 Lt skola pagal sutartį. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad:
1.Teismas nesiaiškino, ar ieškovas elgėsi sąžiningai, ar teisingai apskaičiavo delspinigius, nenustatė, ar jie nėra neprotingai dideli ir netaikė jiems ieškinio senaties, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.261 str. nuostatas. Delspinigiai buvo priskaityti už 42 mėnesius ir sudarė 8723,40 Lt, kas yra daugiau už ieškinio sumą ir tai nėra minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Delspinigių dydį ieškovas sumažino savo nuožiūra. Mano, jog pagal teismų praktiką ir vadovaujantis CK 6.73 str. 2 d. turėtų būti priteisti sumažinti iki protingo dydžio - 0,02 procentų - delspinigiai už kiekvieną praleidimo dieną.
2. Teismas neteisingai priteisė 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes ji nėra verslininkė (CK 6.37 str., 6.210 str.). Mano, jog CK 6.251 str. 2 d. pagrindu palūkanų galima iš viso nepriteisti.
3. Teismas turėjo pagrindą visiškai tenkinti jos prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nes ieškovo pagrindinis veiklos tikslas yra pelno gavimas, prievolė užtikrinta palūkanomis, jos turtinė padėtis nelygiavertė ir žymiai blogesnė nei ieškovo, nes gauna tik 412 Lt socialinę pašalpą, yra bedarbė ir registruota darbo biržoje, neturi santaupų, išlaiko mažametį vaiką, turi tik 2 kambarių butą, kuris yra šeimos būstas, yra netekėjusi, vaiko tėvas jai nepadeda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, nes skundžiamasis teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė su pareikštu ieškiniu sutiko visiškai. Teismas priimdamas sprendimą vertino visus įrodymus ir neturėjo pareigos ginti tik atsakovės interesų. Delspinigiai yra apskaičiuoti sutartyje nustatyta tvarka 6 mėnesių senaties termino ribose už 182 dienas, kas nurodyta lentelėje prie ieškinio, o ne už 42 mėnesius, kaip teigia apeliantė, todėl taikyti senaties terminą nėra pagrindo. Atsakovė galėjo ginčyti delspinigių dydį pirmosios instancijos teisme, tačiau tai padarė tik pateikdama apeliacinį skundą, todėl naujai pareikšti reikalavimai nenagrinėtini. Teismas priteisė ne įstatymines, bet sutartines 6 procentų metines palūkanas pagal sutarties 9.11 p., kurios vienodo dydžio nustatytos abiems šalims. Mano, jog išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ilgesniam laikui, nei jį išdėstė teismas, nėra pagrindo, nes, nors atsakovė registruota darbo biržoje, tačiau net 6 kartus atsisakė darbo, kas patvirtina, kad ji nesiima priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti. Pirmosios instancijos teisme apeliantė pateikė nedaug ir neišsamius įrodymus apie savo turinę padėtį ir savo sunkios turtinės padėties neįrodė, dėl ko teismo sprendimo vykdymas neturėjo būti išdėstytas. Apeliantė yra darbingo amžiaus moteris, turi nekilnojamojo turto, kurį pardavusi gali padengti skolą. Nekilnojamą turtą atsakovė įsigijo 2010-05-04, kuomet nuo 2010 metų pradžios nustojo vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, dėl ko sutartis buvo nutraukta. Išdėsčius sprendimo vykdymą 24 mėnesiams esant palyginti didelei skolai būtų pažeisti ieškovo interesai ir sumenkinta teismo sprendimo reikšmė.
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). .). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacine tvarka neskundžiama teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 8628,66 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų skola, todėl dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.
Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Kadangi su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais sutinkama, jie išsamiai nekartojami.
Nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai dėl taikyto nepagrįstai didelio ir neprotingo delspinigių dydžio ir senaties termino netaikymo juos priteisiant, taip pat dėl palūkanų priteisimo, nes tai prieštarauja byloje esančių įrodymų turiniui. Iš 2008-07-08 tarp šalių sudarytos Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL080630P990014 matyti, kad atsakovei buvo suteiktas 10 000 Lt kredito limitas su 12,5 proc. metine palūkanų norma vartojimo prekėms išsimokėtinai pirkti penkių metų laikotarpiui. Apeliantė neginčija, kad ji pažeidė sutarties sąlygas ir sutartyje nustatytais terminai ir tvarka negrąžino priklausančių sumokėti kredito dalių. Nėra duomenų, o ir apeliantė neteigia, kad ji šią sutartį sudarė ne laisva savo valia, kad nesuprato jos sąlygų turinio ir jos nevykdymo pasekmių. Sutarties 9.10 punkte šalys susitarė, kad „kortelės turėtojas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo, kredito pabaigos datos ir kitus sutartyje numatytus terminus privalo mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną“, o 9.11 punkte šalys susitarė, kad „tuo atveju, jei bet kuri sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl pagal šią sutartį mokėtinos sumos išieškojimo, kita šalis privalo nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos mokėti 6,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškomos sumos“ (b. l. 4-5). Šios sutarties sąlygos yra aiškiai išdėstytos, jose nėra jokių dviprasmybių, todėl atsakovei turėjo būti suprantamos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Todėl pakeisti minėtos sutarties sąlygas ir sumažinti delspinigius pagal sutartį iki 0,02 procentų už kiekvieną praleidimo dieną bei palūkanas nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nevienkartinai tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje neginčijo delspinigių dydžio ir nurodė, kad su ieškiniu, su skolos paskaičiavimu sutinka (b. l. 18-19, 23-24, 36-37). Esant tokiems faktiniams duomenims ir tokiai atsakovės pozicijai pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo įsiterpti į šalių sudarytos galiojančios sutarties sąlygas ir svarstyti tų sąlygų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas taip pat negalėjo pažeisti šalių lygiateisiškumo principo. Todėl teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 str. nuostatas. Iš delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad 3971,90 Lt delspinigių suma yra paskaičiuota ne už 42 mėnesius, o už 182 dienas (b. l. 10), t. y. neviršijant CK 1.125 str. 5 d. 1 p numatyto sutrumpinto 6 mėnesių termino ieškiniui dėl netesybų (delspinigių). Todėl taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo. Ieškovas prašė ir teismas priteisė 3969,90 Lt, t. y. mažesnio dydžio delspinigius. Nustatyti ieškinio reikalavimų dydį yra ieškovo teisė. Mažesnės sumos, negu pagal įstatymo priklauso reikalavimas ir priteisimas apeliantės teisių nepažeidžia. CPK 6.210 str. numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. CK 6.37 str. numatyta, kad palūkanas pagal prievoles ir jų dydį gali numatyti ir šalys, tačiau šalių susitarimas dėl nustatyto didesnio palūkanų dydžio neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo, protingumo principams. CK 6.872 str. numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti sutartines nustatyto dydžio (6 procentų) palūkanas, kurių dydį pripažinti neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, nesąžiningu ar neprotingu nėra pagrindo atsižvelgiant į suteikto kredito terminą, į tai, kad jis vienodas abiems šalims ir yra vos vienu procentiniu punktu didesnis už minimalių įstatyme numatytų palūkanų dydį (CPK 6.210 str.). Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, į kurių pažeidimą nurodo apeliantė (CK 6.251 str. 2 d., 6.261 str.).
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, svarstė ir vertino visas aplinkybes, kurias, kaip ilgesnio sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindą, apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, motyvavo savo išvadas ir nurodė argumentus, kodėl prašymą tenkina iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų šiuo klausimu nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Papildomai pastebėtina, kad apeliantė, kaip teisingai nurodo ieškovas, net šešis kartus atsisakė siūlomo darbo (b. l. 25), nėra ėmusis priemonių, kad išieškoti išlaikymą iš mažamečio savo vaiko tėvo (b. l. 51), nepranešė ieškovui savo kontaktinio adreso pasikeitimo, nors nuo 2010 metų pradžios nevykdė įsipareigojimų bankui pagal minėtą sutartį (b. l. 6-9), tačiau 2010-06-30 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą Panevėžio mieste (b. l. 49-50). Todėl teismas, nusprendęs, jog yra faktinis pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tam pagrįstai nustatė trumpesnį terminą nei prašė atsakovė. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais.
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 1 p.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.