Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant prokurorui Romui Gervaičiui, kaltinamajam D. G., jo gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui (Jurij Koreckij), nukentėjusiajam E. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje,

D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra jis, 2013 m. kovo 12 d. apie 10.05 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vengdamas išeiti iš buto, iš kurio yra iškeldintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui E. M. tyčia abiem rankomis griebęs už kaklo pradėjo jį smaugti, tuo sukeldamas fizinį skausmą, o E. M. patraukus jo rankas nuo kaklo, D. G. griebė E. M. už pečių ir nuplėšė abu striukės antpečius bei įplėšė striukę.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. iš dalies prisipažino padaręs prokuroro pareiškime užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka nurodytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. prisipažino, kad pasipriešino policijos pareigūnams, susistumdė su jais ir nukentėjusiajam E. M. sugriebęs už pečių nuplėšė nuo striukės antpečius bei suplėšė striukę. Neprisipažino, kad griebė E. M. už kaklo ir jį smaugė. Parodė, kad su tėvais gyvena bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iš kurio 2007 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu yra iškeldintas. Įvykio dieną buvo neblaivus ir susipyko su tėvais. Kai į namus atvyko policijos pareigūnai gulėjo lovoje žiūrėdamas televizorių ir nepakluso policininkų reikalavimui išeiti iš buto, o policininkams jį bandant išvesti iš buto pasipriešino jiems ir su jais susistumdė. Nesutinka su nukentėjusiojo E. M. pareikštu 5000 litų dydžio civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti, nes jis per didelis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2013-03-12, jam dirbant kartu su policijos pareigūnu A. J., apie 10.00 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) bute yra asmuo, kuris pagal teismo nutartį iš šio buto yra iškeldintas ir neturi teisės jame būti. Atvykus nurodytu adresu buto duris atidarė D. G. mama, kuri parodė teismo nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad D. G. teismo sprendimu nuo 2007 metų yra iškeldintas. Ji paaiškino, kad sūnus D. G. nuolat ją ir jos vyrą terorizuoja, smurtauja, todėl paprašė jį išvesti iš buto. Kaltinamajam buvo paaiškinta, kad yra gautas pareiškimas dėl smurto, taip pat pagal teismo nutartį jis negali čia gyventi, todėl reikės vykti su policijos pareigūnais. D. G. buvo agresyviai nusiteikęs, matėsi, kad yra neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų atžvilgiu. E. M. su D. G. motina būdamas virtuvėje pamatė, kad koridoriuje, kur stovėjo A. J. ant jo norėjo pulti D. G.. Tada jis iš virtuvės įpuolė į jų tarpą ir D. G. jį sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Jis sudavė D. G. smūgį, pastarasis patraukė rankas nuo kaklo ir tada griebė jam už pečių bandydamas E. M. pargriauti ant žemės, tuo metu buvo nuplėšti antpečiai ir suplėšyta striukė. Prašo tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš D. G. 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. J. patvirtino nukentėjusiojo E. M. parodymus ir parodė, kad tuo metu kai E. M. su D. G. motina buvo virtuvėje, o jis buto koridoriuje, D. G. agresyviai nusiteikęs puolė link jo ir tada E. M. įlindo tarp jų į tarpą, o D. G. sugriebė E. M. už kaklo ir jį smaugė, o kai E. M. numušė D. G. rankas nuo kaklo, šis griebė E. M. už pečių ir nuplėšė nuo striukės antpečius bei įplėšė pačią striukę.

Kadangi liudytoja E. G. yra invalidė ir jos atvykimas į teismą yra probleminis ir ribotas, nes pati nevaikšto, todėl ji prašė jos duotus parodymus teisme perskaityti ir jais vadovautis. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. G. parodė, kad 2013-03-12 apie 10.00 val. atvykus į jos butą policijos pareigūnams, kad jos sūnų D. G. iš buto išvarytų, nes jis jame neturi teisės gyventi, nes yra iškeldintas, matė, kaip D. G. grūmėsi su policininkais. Tik nematė, kad D. G. būtų kažkurį tai policininką smaugęs. Nuplėštus antpečius jai parodė policijos pareigūnas, kada jie buvo nuplėšti ir kokiu būdu, ji nematė (b.l.12, 13).

2013-03-12 apžiūros protokole ir jo prieduose – fotolentelėse užfiksuota, kad apžiūrėta E. M. striukė, ant kurios matyti apie 4 cm. įplėšimo žymė ant dešinio peties ties antpečio vieta, antpečių laikikliai atsegti, o abiejų antpečių nėra (b.l. 16-21).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus rašto, matyti, kad E. M. nuo 2008-10-01 eina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas (b.l. 23).

Iš 2007-02-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-546-2007, matyti, kad D. G. buvo iškeldintas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 14-15), kuriama jis ir pasipriešino policijos pareigūnams, kurie vykdė teisėtą reikalavimą, kaltinamajam pasišalinti iš šio buto, esant E. G. prašymui.

Alkotesterio parodymų duomenimis 2013-03-12 10.48 val., D. G. nustatytas 2,05 prom. girtumas b.l. (54), tai reiškia kad jis, įvykio metu buvo girtas.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visuma, kaltinamojo D. G. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra pilnai įrodyta.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius reiškiasi aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257/2012). Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad D. G. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 286 str., kadangi jis, veikdamas tyčia, panaudojo fizinį smurtą ir pasipriešino tarnybines pareigas atliekančiam policijos pareigūnui.

D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis būdamas anksčiau neteistas įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. D. G. niekur nedirba, todėl jam skirtina LR BK 286 str. numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai.

Nukentėjusysis E. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo D. G. priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl D. G. veiksmų patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas morališkai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusiajam E. M. dėl D. G. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas ir nukentėjusysis patyrė moralinį pažeminimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam nepadarytas sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis dėl įvykio nesikreipė į medikus. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti 5000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina ir nukentėjusiojo naudai priteistini 500 litų neturtinės žalos atlyginimui. Žalos dydžio nustatymui reikšmės turi ir ta aplinkybė, kad į butą atvyko du policijos pareigūnai, kuriems įstatymais nustatyta tvarka suteiktos specialios teisės ir pareigos sulaikant įstatymų pažeidėjus, todėl pareigūnai, kurie aprūpinti ir specialiomis pasipriešinimą slopinančiomis priemonėmis, praėję specialų kursą, fiziškai ir psichologiškai paruošti atremti bet kokią pažeidėjų agresiją ir dėl tokių pažeidėjų vykdomų neteisėtų veiksmų neturėtų morališkai įsižeisti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir nuteisti jį 6 (šešiais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmę įskaityti D. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-12 iki 2013-03-13 imtinai (2 paras).

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš D. G. priteisti 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo E. M. naudai.

Kompaktinį diską su fotonuotraukomis (b.l 21), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per šį teismą.