Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) B. V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Š. D. ieškinį atsakovei B. V. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės B. V. K. priešieškinį ieškovui Š. D. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas 2016-07-09 patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 643,67 Eur skolos, 110,12 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė be teisėto pagrindo nuo 2002 m. naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 46,42 kv. m. patalpomis. Atsakovei atsisakius atlaisvinti patalpas, ieškovas kreipėsi į teismą dėl jos iškeldinimo, šis reikalavimas tenkintas. Atsakovė, gyvendama šiose patalpose, neprisidėjo prie patalpų išlaikymo, ieškovo prašymai apmokėti dalį sąskaitų buvo ignoruojami. Visi komunaliniai mokesčiai buvo fiksuojami pagal ieškovo butui priskirtus apskaitos prietaisus ir apmokami iš asmeninės ieškovo sąskaitos. (duomenys neskelbtini), esančiame statinyje yra du butai: 185,89 kv. m. ploto butas, (duomenys neskelbtini), priklausantis K. G., ir 257,39 kv. m. ploto butas, (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovui, taip pat ieškovui nuosavybės teise priklausantis 73,90 bendro ploto pagalbinis pastatas – garažas, (duomenys neskelbtini). Komunaliniai mokesčiai iš ieškovo asmeninės banko sąskaitos nuo 2006 m. iki 2016 m. buvo mokami už bendrą statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį plotą, t. y. 517,18 kv. m. Apskaičiuojant šildymo (dujų) kainą, sudėti mokėjimai už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2015-12-13, gauta bendra suma 19 767,50 Eur, todėl vieno mėnesio viso apšildomo ploto kaina yra 179,70 Eur, o vieno 1 kv. m. kaina yra 0,35 Eur. Atsakovė nuo įsikūrimo datos, t. y. nuo 2002 m. iki 2016 m., gyveno ir naudojosi visais patogumais 46,42 kv. m. patalpose, priklausančiose ieškovui, už tai nemokėdama jokių komunalinių mokesčių, todėl atsakovės skola už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. už apšildymą (dujas) sudaro 1 787,17 Eur sumą. Paaiškino, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolatos gyveno ir gyvena 2 asmenys, ieškovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolatos gyveno 3 asmenys. Pagalbinio pastato – garažo antrame aukšte esančiose patalpose nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2015-12-13 gyveno ir naudojosi visais patogumais atsakovė. Taigi, nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2015-12-13 apmokamame plote gyveno 6 asmenys. Ieškovas už komunalinius mokesčius, elektros tiekimą ir teikiamą vandenį nurodytu laikotarpiu sumokėjo 29 136,62 Eur, per mėnesį 264,88 Eur, todėl 1 asmeniui gaunama 44,15 Eur suma. Kadangi atsakovė šių mokesčių nemokėjo, jos skola už elektros energiją ir vandens tiekimą sudaro 4 856,50 Eur. Tai, kad patalpoms, kuriose gyveno atsakovė buvo teikiamos komunalines paslaugos, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-8823-845/2016. Atsakovė už komunalines paslaugas nemokėjo, elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai, todėl ieškovo naudai priteistina skola už atsakovės nesumokėtas patalpų komunalines išlaidas už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., kuri sudaro 6 643,67 Eur. Iš atsakovės taip pat priteistina 110,12 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-04-30, procesinės 5 proc. palūkanos, bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateiktu priešieškiniu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovo priteisti 1 227,01 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės dukra ištekėjo už ieškovo sūnaus, jiems gimė du vaikai, atsakovė norėdama padėti dukrai auginti anūkus, ėmė ieškoti buto Ž. Ieškovas pasiūlė atsakovei apsigyventi jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, t. y. atsakovei įsirengti butą virš garažo už savo lėšas, o ieškovas per 5 metus atliks atsakovės įsirengto buto kadastrinius matavimus, įregistruos ir pirkimo-pardavimo sutartimi šį būstą perleis atsakovei. Atsakovė pardavė butą V. mikrorajone, sumokėjo ieškovui 18 000 JAV dolerių ir 10 000 Lt už būsimą būstą ir jį įsirengė savo lėšomis. Šiame būste atsakovė pradėjo gyventi 2002 metais ieškovo sutikimu bei leidimu. Patalpas ieškovas įteisino tik 2014-05-27, pagal kadastrinius matavimus antro aukšto plotas yra 46,42 kv. m., o bendras plotas yra 73,90 kv. m. Ieškovo sūnaus ir atsakovės santuoka iširo, pradėtas santuokos nutraukimo procesas teisme. Ieškovas kreipėsi dėl atsakovės iškeldinimo, atsakovei negrąžino iš jos gautų lėšų, nesulaukęs teismo sprendimo dėl iškeldinimo įsiteisėjimo, išlaužė atsakovės baldus, įrangą ir taip įvykdė teismo sprendimą. Nesutiko su reikalavimu mokėti skolą, nes tokios nėra, atsakovė kas mėnesį mokėdavo ieškovui jo nurodytą sumą už teiktas komunalines paslaugas, o ieškovas, surinkęs jo paskaičiavimu mokesčius iš visų šiame name gyvenusių asmenų, komunalinių paslaugų išlaidas sumokėdavo iš savo sąskaitos. Ieškovas, nurodydamas sumokėtas sumas iš sąskaitos, išrinko didžiąsias sumas, kurios yra už komunalinių paslaugų teikimą kitam ieškovo pastatui (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas netinkamai nustatė, kad ieškovui priklausančio bendro nekilnojamojo turto ploto 1 kv. m. išlaikymas kainavo 103,87 Eur, nes pagal ieškovo pateiktus banko sąskaitos išrašus galutinė faktinė suma sudaro 28 914,51 Eur už ginčo laikotarpį, todėl 1 kv. m. išlaikymas kainavo 87,28 Eur. Ieškovas nurodo, kad jam priklausančio turto (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 331,29 kv. m., kurį sudaro – buto, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 257,23 kv. m. ir priestato-garažo, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 73,9 kv. m. Tuo tarpu ieškovas mokesčius už komunalines paslaugas skaičiuodavo už viso namo (duomenys neskelbtini), 552 kv. m. plotą, kadangi ieškovas į mokėjimų paskaičiavimą įtraukdavo dar ir kitų asmenų butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendro 222 kv. m. ploto. Taigi, skaičiuojant 1 kv. m. išlaikymo kainą, ieškovas 34 411,33 Eur sumą turėjo padalinti iš 552 kv. m., todėl 1 kv. m. išlaikymo kaina yra 52,38 Eur. Nuo 2012 m. vasario mėn. atsakovė už komunalines paslaugas ieškovui mokėjo ne fiksuotą sutartą sumą, o pagal ieškovo surašytus skaičiavimus neproporcingai atsakovės užimamam plotui už 73,90 kv. m. ir taip ieškovo buvo apgauta, nes ieškovas turėjo skaičiuoti už 46,42 kv. m. Skaičiuojant pagal viso namo su garažu bendrą 552 kv. m. plotą, nuo 2012 metų vasario mėn. iki 2015 metų gruodžio mėn., už 47 mėnesius, įvertinus, kad ieškovas šiuo laikotarpiu iš viso sumokėjo 24 646,96 Eur, už atsakovės faktiškai naudotą 46,42 patalpų plotą, galutinė mokėtina suma sudaro 2 072,65 Eur. Atsakovė ieškovui mokėjo už 73,90 kv. m. plotą viso 3 299,66 Eur sumą, taigi, atsakovė permokėjo ieškovui dėl jo nesąžiningų skaičiavimų ir taip ieškovas 1 227,01 Eur sumai nepagrįstai praturtėjo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės B. V. K. ieškovo Š. D. naudai 7 675,99 Eur skolos, 127,23 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1175 Eur bylinėjimosi išlaidų, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės 3,46 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad atsakovė 2002 m., leidus ieškovui, apsigyveno jam nuosavybės teise priklausančiame pastate – virš garažo įrengtoje gyvenamojoje patalpoje. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui sumokėjo už gyvenamąją patalpą ir ją įsirengė savo lėšomis, todėl tarp šalių susiklostė faktiniai neterminuoti patalpų panaudos santykiai, o įstatymo nuostatų pagrindu atsakovei kyla pareiga apmokėti patalpų, kuriose gyveno, išlaikymą. Į bylą pateiktais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 257,39 kv. m., ir pagalbinis pastatas – garažas, (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 73,90 kv. m., esantys (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nekilo ginčo, jog patalpoms, kuriose gyvena atsakovė teikiamos komunalinės paslaugos, jose nėra atskirų komunalinių paslaugų apskaitos prietaisų. Komunalinių paslaugų tiekimą ieškovui priklausančiam būstui patvirtina į bylą pateiktos sutartys. Teismas sutiko su ieškovo pateiktu skolos skaičiavimo mechanizmu, nes jis atitinka įstatymo nuostatos, numatančios bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, bendruosius principus. Pažymėjo, jog nors atsakovė nėra turto bendrasavininkė, tačiau nesant sutarties, numatančios atsakovės teises ir pareigas, naudojantis gyvenamuoju būstu ieškovui nuosavybės teise priklausančiame pastate, toks išlaidų, susijusių su komunalinių paslaugų teikimo išlaidomis, skaičiavimo būdas yra teisingas, šio paskaičiavimo būdo neįtakoja pastate gyvenančių asmenų skaičius. Teismas vertino kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovės argumentus, kad ieškovas, nurodydamas sumokėtas sumas iš sąskaitos išrinko didžiąsias sumas už komunalinių paslaugų teikimą kitam pastatui (duomenys neskelbtini), taip pat kaip nepagrįstus vertino atsakovės argumentus, jog per ginčo laikotarpį ieškovas sumokėjo už pastato (duomenys neskelbtini) teiktas komunalines paslaugas 28 914,51 Eur, ir nuo šios sumos skaičiuotina 1 kv. m. ploto kaina sudaro 87,28 Eur, ir kad ji, ieškovui skaičiuojant nuo bendro garažo 73,90 kv. m., kai turėtų skaičiuoti nuo už 46,42 kv. m., niekuo neįrodyti ir nepagrįsti. Kadangi šiuo skaičiavimo mechanizmu atsakovė grindžia priešieškinio reikalavimą dėl 1 227,01 Eur nepagrįstai ieškovo praturtėtos sumos priteisimo, atsakovės priešieškinio reikalavimą atmestė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes atsakovė iš viso neįrodė, kad ieškovui yra mokėjusi už komunalines paslaugas. Atsakovė neįrodė, jog gyvendama ieškovui priklausančiame būste prisidėjo prie patalpų išlaikymo, atsakovės teikti į bylą jos daryti užrašai dienoraštyje apie neva sumokėtas ieškovui sumas, nėra pakankamas įrodymus, iš kurio būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovu. Atsakovė turi aukštąjį finansinį išsilavinimą, taigi, jai suprantama, kad įrodymai dėl atsiskaitymų už teiktas komunalines paslaugas galėtų būti banko pavedimai, mokėjimo kvitai, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu liudytojų parodymai taip pat nėra pakankami nustatyti, kad atsakovė mokėjo ieškovui už pastatui teikiamas komunalines paslaugas, šie asmenys yra susiję su ginčo šalimis. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimą, todėl ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Tenkinęs ieškovo ieškinį teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 175,50 Eur žyminio mokesčio, 1 000 Eur už advokato paslaugas. Atmetęs priešieškinį, atsakovės naudai nepriteisė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės teismas taip pat priteisė 3,46 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybės naudai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atsakovė (apeliantė) B. V. K. apeliaciniu skundu pašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad tarp šalių susiklostė faktiniai neterminuoti patalpų panaudos santykiai, todėl privalėjo tiksliai nustatyti, koks konkrečiai objektas buvo perduotas panaudai ir kokiomis konkrečiai sąlygomis buvo susitarta dėl panaudos santykių, tam, kad būtų nustatyta, ar atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Teismas privalėjo aiškintis visas įvykusio susitarimo sąlygas, ikisutartinius santykius ir kitas aplinkybes, susijusias su ieškinio pagrindu ir dalyku. Ieškovo reikalavimas atsakovei vykdyti tinkamai prievolę nenurodant, koks konkrečiai susitarimas buvo sudaryta, teigiant, kad santykiai prasidėjo be teisėto pagrindo, turėtų būti pagrįstas ir kitais įrodymais, o ne tik fakto apie patalpų naudojimąsi nurodymu. Teismo teiginys apie garažo bendrą plotą 73,90 kv. m. niekuo neparemtas, VĮ „Registrų centras“ duomenys rodo, kad garažo užstatymo plotas yra 73,90 kv. m., tačiau tai netapatu statinio bendram plotui, nėra pagrindo teigti, kad užstatymo plotas tapatus gyvenamajam plotui. Teismas ne tik prieštarauja savo motyvams, kad atsakovė naudojosi virš garažo įrengtomis patalpomis, o ne visu garažu, bet ir nesiremia ieškinio reikalavimu. Ieškovas galutiniu patikslintu ieškiniu patvirtina, kad atsakovė naudojasi tik dalimi garažo patalpų, tik antro aukšto patalpomis, kurių plotas 46,42 kv. m. Byloje nėra duomenų apie garažo bendrą plotą, konkretizuojant patalpų paskirtis ir jų užimamą plotą. Į bylą pateiktoje kadastrinių matavimų byloje pažymėta, kad garažas yra dviejų aukštų patalpa, antras aukštas sudaro 43,42 kv. m. ir vadinamas pastoge. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ginčo patalpos įvardytos kaip garažas, nenurodant apie gyvenamosios paskirties patalpų buvimą šiame statinyje. Kadastrinių matavimų byloje matininkas nurodo, kad ginčo patalpose nėra centrinio šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, šie duomenys fiksuoti 2014-05-26. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi nieko bendro su įrodymu, nustatančiu patalpų paskirtį. Teismas rėmėsi šalių paaiškinimais, o turėjo atsižvelgti ir į esančius oficialius įrodymus. Sprendime turėjo būti motyvai, kodėl nesiremiama oficialiais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, o remiamasi tik suinteresuoto bylos baigtimi asmens parodymais, prieštaraujančiais oficialiems duomenims. Minėtame teismo spendime Nr. e2-8823-845/2016 nėra nustatyta, kad ginčo patalpos yra gyvenamos. Pats ieškovas byloje teigė, jog ginčo patalpos yra dirbtuvė. Taigi, nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad tarp šalių faktiškai susiklosčiusių panaudos santykių objektu buvo gyvenamosios patalpos su teikiamomis komunalinėmis paslaugomis. Teismas nurodė, kad CK 6.636 str. pagrindu atsakovei kyla pareiga apmokėti patalpų, kuriose gyveno, išlaikymą, bet nevertino įstatymo numatytos išlygos, kad sutartimi galimas šios sąlygos pakeitimas, t. y. galimas ir kitoks susitarimas dėl patalpų išlaikymo. Šiuo atveju šalys nesudarė rašytinio susitarimo, kuriame atsispindėtų susitarimo sąlygos, tačiau riziką dėl patalpų perleidimo naudojimuisi tokiomis neužfiksuotomis sąlygomis ieškovas prisiėmė pats. Teismas privalėjo išsiaiškinti kokios buvo sutarties esminės sąlygos – ar atsakovė įsipareigojo apmokėti patalpų išlaikymo kaštus, kokiu būdu nustatomos išlaikymo išlaidos, kai patalpose nėra apskaitos skaitliukų nei vienai iš neva teikiamų paslaugų, taip pat kodėl ieškovas nesiėmė veiksmų įteisinti panaudos santykius, nors tai yra privaloma. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi išlaikyti gautas patalpas ir ieškovas su tuo sutiko. Tai patvirtina ir faktas, kad ieškovas nuo patalpų suteikimo dienos neinformavo atsakovės apie priskaičiuotas faktiškai suteiktų komunalinių paslaugų kainas, nereikalavo sumokėti patalpų išlaikymo kaštus. Teismas atmetė ieškovės paaiškinimus apie jos mokėjimus ieškovui, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė susitarė išlaikyti ginčo patalpas kaip gautas panaudos būdu. Teismo sprendimo motyvai dėl skolos dydžio nustatymo nepagrįsti ir nemotyvuoti. Galutiniame patikslintame ieškinyje nurodoma, kad skola susidarė nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., t. y. už 110 mėn., prašoma priteisti suma 6 753,79 Eur, tačiau teismas nagrinėjo skolą nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. ir priteisė 7 675,99 Eur, motyvų, kodėl buvo pakeisti ieškinio reikalavimai didinant priteisiamą sumą, sprendime nėra. Teismas nepagrįstai skolą skaičiavo ieškovo nurodytu būdu, šis skolos skaičiavimo principas yra ydingas. Ieškovas neigia prievolinių santykių tarp šalių sukūrimą, todėl lieka kita skolos išreikalavimo galimybė – žalos atlyginimas, šios galimybės teismas nesvarstė. Bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimas tikslintas jį sumažinant, priimtu sprendimu teismas tenkino ieškinį, tačiau iš priteistų sumų matyti, kad viršijo ieškovo galutiniu patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus ir priteisė žymiai daugiau skolos nei buvo prašyta, taigi, peržengė ieškinio reikalavimus, pasisakė dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Įstatymas įpareigoja atsakovę apmokėti tik turto išlaikymo išlaidas, t. y. dujas, tuo tarpu nei vanduo, nei elektra nelaikomi negyvenamosios patalpos išlaikymo išlaidomis. Teismas nurodė, kad paslaugų teikimą patvirtina sudarytos komunalinių paslaugų sutartys, tačiau visiškai neįsigilino į jų turinį, nevertino jose nurodytų aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas skaičiavo mokesčius, tenkančius kvadratiniam metrui, nes ieškovas nurodo, kad apskaičiuojant suvartoto vandens kiekį ir apmokėjimą už jį, ieškovas rėmėsi suma, skaičiuojama vienam asmeniui. Tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis, todėl negalima nustatyti, kokį paslaugų kiekį sunaudojo atsakovė, o kokį kiti asmenys. Ieškovas neįrodė, kad būstui ginčo laikotarpiu buvo suteikta būtent tiek paslaugų, kiek nurodo ieškovas. Galima ir prielaida, kad ieškovas atliko permokas už namui teikiamas paslaugas ir jų kiekį. Be to, vieši duomenys patvirtina, kad dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso K. G., šiuo adresu veikia įmonė, butu naudojosi kiti asmenys, mokėjo nuomą, todėl teismo sprendimas galėjo turėti įtakos ir kitų gyvenamajame name gyvenančių ir registruotų fizinių ir juridinių asmenų turtinėms teisėms ar pareigoms, pastarieji turėjo turėti galimybę dalyvauti procese. Nepagrįsta teismo pozicija, kad ieškovė neįrodė prisidėjusi prie patalpų išlaikymo. Negalima sutikti su liudytojų parodymų nepakankamumu bei tuo, kad šie asmenys yra susiję su atsakove. Liudytojai prieš duodami parodymus prisiekė, jiems buvo išaiškintos jų teisės bei pareigos, galima atsakomybė, todėl teismo jų parodymų atmetimo pozicija nepagrįsta ir neteisinga. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas persiųsdavo atsakovei sąskaitas, reikalavo jas apmokėti, reiškė atsakovei reikalavimus, todėl neaiški ieškovo pozicija, atsakovei nemokant komunalinių mokesčių ir toliau leisti atsakovei gyventi ginčo patalpose. Teismas turėjo apsvarstyti, ar ieškovo nuostoliai neatsirado dėl paties ieškovo elgesio. A. G. parodymai taip pat patvirtina, kad jų šeima komunalines paslaugas apmokėdavo pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nuolat ir laiku mokėjo už komunalines paslaugas ieškovui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė reiškė reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo. Atsakovas apie jo pažeistą teisę sužinojo dar 2006 metų lapkričio mėnesį, todėl ieškinio senaties terminas už šį laikotarpį reikalavimui dėl skolos pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo pareikšti prasidėjo 2006 m. lapkritį baigėsi 2011 m. lapkritį, atitinkamai ir teisė pareikšti ieškinį. Taigi, reikalavimui dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. turėjo būti taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju yra praleistas, tačiau pirmos instancijos teismas šio atsakovės prašymo neanalizavo. Ieškovas Š. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pakeisti pirmos instancijos teismo priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą ir tenkinti ieškovo 2016 m. liepos 11 d. patikslintą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas ieškinį tikslino du kartus – 2016-05-24 bei 2016-07-11, vienintelis netikslumas sprendime yra tas, jog teismas tenkindamas ieškovo reikalavimus rėmėsi ne 2016-07-11 patikslintu ieškiniu, bet 2016-05-24 patikslintu ieškiniu. Ši aplinkybė nesudaro jokio pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, nustatytų faktinių aplinkybių tikrumu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklus, teismui teikė oficialius atitinkamų įstaigų išduotus įrodymus, formuluodamas 2017-07-11 patikslinto ieškinio reikalavimus rėmėsi VĮ „Registrų centras“ išduota ginčo patalpų kadastrinių matavimų byla, komunalines paslaugas teikiančių įmonių pateiktų ir jo paties asmeniškai apmokėtų sąskaitų oficialiais išrašais, nešališkų liudytojų parodymais. Aplinkybę, kad apeliantė be teisinio pagrindo nuo 2002 m. iki 2015 m. naudojasi ieškovui priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), patvirtino ir pati apeliantė. Ieškovas gera valia leido apeliantei laikinai gyventi jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Rašytinių nuomos ar panaudos sutarčių nebuvo sudaryta. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad apeliantė būtų ieškovui sumokėjusi už ginčo patalpų įsigijimą, patalpas būtų įsirengusi savo lėšomis, todėl pagrįstai sprendė dėl tarp šalių susiklosčiusių faktinių neterminuotos patalpų panaudos santykių. Ieškovui leidus apeliantei laikinai gyventi ginčo patalpose, jose buvo įrengti visi komunaliniai patogumai, reikalingi žmogui. Apeliantės tvirtinimai, kad ten nebuvo jokių komunalinių paslaugų komunikacijų yra melagingi ir klaidinantys teismą. Teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo patalpose komunalines paslaugas apeliantė gavo. Be to, apeliantė bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovo nurodytų duomenų, jog virš garažo įrengtai gyvenamajai patalpai, kurioje ji gyveno tiekiamos visos komunalinės paslaugos, taip pat šalys neginčijo aplinkybių, kad patalpoms nėra atskirų komunalinių paslaugų apskaitos prietaisų. Apeliantei įstatymo pagrindu kyla pareiga apmokėti patalpų, kurioje gyveno, išlaikymą, teismas tinkamai taikė CK 6.636 straipsnio nuostatas. Nuo 2002 iki 20015 metų pabaigos apeliantė jokių komunalinių mokesčių sąskaitų nemokėjo ir piniginių lėšų ieškovui neperdavė, ieškovo prašymus ir paties ranka rašytas ir jai pateiktas sąskaitas susimokėti ignoravo. Bylos nagrinėjimo metu ar su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos tariamai apmokėtas komunalinių mokesčių sąskaitas. Teismas, tenkindamas ieškovo 2016-05-24 patikslintą ieškinį, netinkamai apskaičiavo skolos, priteistinos iš apeliantės, dydį. Teisingas yra 2016-07-11 patikslintu ieškiniu suformuluotas reikalavimas bei skolos apskaičiavimo metodas. Ieškovas 2016-07-11 patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš apeliantės 6 643,67 Eur skolą, 110,12 Eur palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skolos dydį apskaičiavo remdamasis VĮ „Registrų centras“ išduota kadastrinių matavimų byla, kurioje nustatyta, kad apeliantės faktiškai naudojamų patalpų plotas sudaro 46,42 kv. m., viso namo plotas sudaro 517,18 kv. m., CK 4.76 str., numatančiu mokesčių už komunalinių paslaugų mokėjimą pagal bendruosius skaitiklių parodymus už vieną kvadratinį metrą, name nuolatos gyvenusių šešių asmenų skaičių. Toks skolos ir išvestinių reikalavimų dydžio apskaičiavimas atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų pakeisti skundžiamą sprendimą ir tenkinti ieškovo 2016-07-11 patikslintą ieškinį. Apeliantės samprotavimai apie skundžiamo sprendimo neteisėtumą, motyvuojant ieškovo nepateiktais skaitiklių rodmenų parodymais bei prielaidomis dėl ieškovo galimai atliktų permokų už teikiamas paslaugas, jų kiekį, yra nepagrįsti ir abstraktūs. Apeliantė, pasisakydama dėl ieškinio senaties taikymo byloje, siekia suklaidinti teismą, teisės normas aiškindama akivaizdžiai klaidingai. Apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis, nes išaiškinimas pateiktas byloje, kurios aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Apeliantės atstovė prašymą dėl sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino taikymo pareiškė tik baigiamųjų kalbų metu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių netyrė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktą, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama tokia situacija, kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Nustatęs vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį, kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Reikalavimus garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras (CPK 168 str. 2 d.). Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama CPK nustatyta tvarka (CPK 168 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314 patvirtinto Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimo aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte numatyta, kad teismo posėdžio garso įrašas turi būti daromas taip, kad būtų galima aiškiai identifikuoti pasisakančius proceso dalyvius, būtų užfiksuotas proceso dalyvių pasisakymų eiliškumas, trukmė, pasisakymo pradžia ir pabaiga. Teismo posėdžio garso įrašai turi atitikti kokybės reikalavimus, sudarančius sąlygas užtikrinti, kad įrašyta informacija bus prieinama, ją bus galima išklausyti ir ji neišnyks visą saugojimo laikotarpį (Aprašo 4 punktas). Apeliantė, nesutikdama su priimtu sprendimu nurodo, jog teismas priteisė didesnę sumą nei reikalavo ieškovas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ieškovas ieškinį tikslino du kartus – 2016-05-24 bei 2016-07-11, vienintelis netikslumas sprendime yra tas, jog teismas tenkindamas ieškovo reikalavimus rėmėsi ne 2016-07-11 patikslintu ieškiniu, bet 2016-05-24 patikslintu ieškiniu. Be to, apeliantė nurodė, jog reiškė reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo, tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė. Teisėjų kolegija, siekdama patikrinti apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą bei susipažinusi su bylos medžiaga nustatė, kad 2016 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pažymoje apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą nurodoma, kad šio posėdžio metu buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, išklausyti ieškovo ir atsakovės paaiškinimai, apklausta liudytoja G. D., spręsti prašymai dėl kitų liudytojų apklausos. Teismo pažymoje apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą taip pat nurodoma, kad 2016 m. spalio 5 d. posėdis pradėtas 15:06 val., baigtas 17:24 val., garso įrašas darytas stacionaria garso įrašymo įranga, naudojant teismo įrašymo sistemą „SRS Femida“, tuo tarpu Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO 2016 m. spalio 5 d. įkeltas vienas garso įrašas, kuris tėra 2:03 min. trukmės, kitų garso įrašų, kurie pagal CPK 168 straipsnio reikalavimus prilyginami teismo posėdžio protokolui, Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra įkelta. Taigi, darytina išvada, jog minėtas 2016 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykęs teismo posėdis nėra tinkamai užfiksuotas, t. y. garso įrašas neatitinka CPK 168 straipsnio ir Aprašo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad 2016 m. spalio 5 d. posėdis, kuriame šalys davė paaiškinimus, buvo apklausta liudytoja, netinkamai užfiksuotas, kitas šio teismo posėdžio garso įrašas į Teismų informacinę sistemą LITEKO nėra įkeltas, neįmanoma nustatyti teismo posėdžio turinio, taigi, ir nustatyti svarbių bylai aplinkybių. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmos instancijos teisme 2016 m. spalio 5 d. vykęs teismo posėdis, nebuvo tinkamai užfiksuotas garso įrašu, kuris pagal įstatymo nuostatas laikomas teismo posėdžio protokolu. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 5 p., 168 str. 1 d.), todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduodama nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 4 p.). Nustačiusi absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, teisėjų kolegija apeliacinių skundų argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.