- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2YT-752-204/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Pareiškėjas
- A. O.
- Suinteresuotas asmuo
- K. O.
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Nijolė Bagdonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. O. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. O. dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. O., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė pareiškėjas A. O., faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama Z. B. O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas B. O. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvų iki mirties nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kadangi čia tėvai dar būdami gyvi pasistatė gyvenamąjį namą. Po mamos Z. B. O. mirties (duomenys neskelbtini), šiame name liko toliau gyventi jos sutuoktinis B. O.. Tuo laiku pareiškėjas su savo sutuoktine buvo apsigyvenę pas savo tėvus. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas B. O.. Po tėvo mirties jis liko toliau gyventi tėvams priklausiusiame name, jam atiteko tėvo namų apyvokos daiktai, baldai. Tėvams priklausančiame name gyvena iki šiol, jį prižiūri ir juo rūpinasi, moka mokesčius. Po mamos Z. B. O. mirties (duomenys neskelbtini)į notaro biurą dėl mamos palikimo dalies kreipėsi pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo K. O.. Po tėvo B. O. mirties (duomenys neskelbtini) į notaro biurą dėl tėvo palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, tačiau palikėjo turtą valdė toliau ir juo rūpinosi. Kadangi pareiškėjas po tėvo B. O. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, tačiau nesikreipė į notaro biurą, todėl neturi tai patvirtinančių dokumentų. B. O. ir Z. B. O. turėjo dar vieną vaiką - sūnų K. O., kuris įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas palikimo priėmimo įteisinimui.
Suinteresuotas asmuo K. O. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš patikslintame pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad B. O. ir B. O. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. O., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. O.. B. O. mirė (duomenys neskelbtini). Z. B. O. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis B. O. vardu registruotas turtas: žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) A. O. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2019-01-22 pažymoje nurodoma, kad po tėvo B. O. mirties (duomenys neskelbtini), sūnus A. O. liko gyventi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuria rūpinasi. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad moka mokesčius už namą, esantį (duomenys neskelbtini) VĮ Registro centro testamento registro duomenimis po B. O. mirties palikimo priėmimo fakto nėra įregistruota. Po mamos Z. B. O. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjas A. O., tai patvirtina Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. persiųsta (duomenys neskelbtini) B. O. testamento kopija ir byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) liudijimas Nr. 624, kad B. O. palikimą priėmė testamentinis įpėdinis A. O..
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po B. O. mirties (duomenys neskelbtini), jo sūnus A. O. perėmė ir pradėjo valdyti palikėjo turtą, t. y. faktiškai priėmė B. O. palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į B. O. turtą, nėra.
gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sūnus A. O., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. O. patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. O., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sūnus A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol.
Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.