- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- e2-4091-1008/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01326-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- L. M.
- Advokatai
- Vilius Jonaitis
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui L. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo byloje: valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. M. kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „P.“, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės N. M. įgytą pagal 1989 m. gegužės 10 d. Statinio priėmimo naudoti aktą, pripažinti asmenine jos nuosavybe.
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) tuometinio Jurbarko rajono liaudies teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio A. M., santuoka. Jau prieš šio teismo sprendimo priėmimą ieškovė buvo išvykusi gyventi į Mažeikius. Nuo 1975 m. rugpjūčio 26 d. ji dirbo įvairiose įmonėse bei įstaigose. Tuo tarpu buvęs ieškovės sutuoktinis A. M. liko gyventi Jurbarko rajone, Viešvilėje, bei ieškovė su juo daugiau niekada nebebendravo ir nebepalaikė jokių ryšių. Buvę sutuoktiniai nuo pat 1975 metų vidurio nebevedė ir bendro ūkio. Vis tik minėtąjį (duomenys neskelbtini) tuometinio Jurbarko rajono liaudies teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta jos ir jos buvusio sutuoktinio A. M. santuoka, ieškovė civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo tik (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną jai buvo išduotas ir ištuokos liudijimas. Vėliau ieškovė sužinojo, kad jos buvęs sutuoktinis mirė. Kita vertus, dar 1979 metais ieškovė tapo SB „P.“ nare bei jai priskirtame naudotis sodo sklype Nr. 63 iš asmeninių lėšų 1985 metais pradėjo statytis ir 1989 metais baigė statytis pastatą – sodo namelį. Sodo namelis 1989 m. gegužės 10 d. Statinio priėmimo naudoti aktu buvo priimtas tuometinės valstybinės komisijos bei šio akto pagrindu vėliau Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į jį, tačiau registruojant ieškovės nuosavybės teises į šį pastatą nebuvo konkrečiai nurodyta nuosavybės teisės forma. 2002 m. birželio 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, bei tos pačios dienos Priėmimo-perdavimo akto, pagrindu ieškovė savo nuosavybėn iš valstybės įsigijo ir tuo pačiu adresu esantį jos naudojamą 0,0822 ha ploto sodo žemės sklypą. Nepaisant to, ieškovė visada manė, kad po santuokos su A. M. nutraukimo jos, gyvenant atskirai, asmeniškai įsigytas nekilnojamasis turtas, t. y. sodo namelis ir žemės sklypas, esantys SB „P.“, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), jai neabejotinai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tačiau, kaip dabar paaiškėjo, ieškovė tikrovėje gali disponuoti tik 0,0822 ha ploto sodo žemės sklypu, kadangi jis jos yra įgytas po ištuokos su buvusiu sutuoktiniu A. M. įregistravimo, t. y. po (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu, kadangi sodo namelis jos buvo baigtas statyti 1989 metais, bei ieškovės nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos 1989 m. gegužės 10 d. Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu, t. y. iki ištuokos su buvusiu sutuoktiniu A. M. įregistravimo, minėtu pastatu ji disponuoti negali, nes pagal tuometinius įstatymus santuoka tuo metu buvo laikoma pasibaigusia tik nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose, o turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, ir sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kadangi, nors minėtas pastatas ieškovės buvo įsigytas po santuokos su buvusiu sutuoktiniu A. M. nutraukimo bei tik iš jos asmeninių lėšų, nes su buvusiu sutuoktiniu ji jokio bendro ūkio nebevedė.
Atsiliepimas
Atsakovas L. M. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka su N. M. pareikštu ieškiniu. Ieškinį prašo tenkinti N. M. naudai.
Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, jog VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. M. palikimo perėjimą valstybei, todėl ieškiniui neprieštarauja.
Teismo posėdžio metu ieškovės N. M. atstovas advokatas Vilius Jonaitis patikslintą ieškinį palaikė ir pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė N. M. ir A. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri tuometinio Jurbarko rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-271, buvo nutraukta. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš teismo sprendimo priėmimą dėl santuokos nutraukimo, t. y. nuo 1975 m. rugpjūčio 26 d. pradėjo dirbti Mažeikiuose, įvairiose esančiose įstaigose ir įmonėse. Iš byloje pateikto SB „P.“ nario bilieto matyti, kad ieškovė SB „P.“ nare tapo 1979 m. balandžio 25 d. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad sodo namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) baigtas statyti 1989 metais. Valstybinio asmeninio sodo namo priėmimo aktas patvirtina, kad minėto sodo namo statytoja ieškovė, statyba pradėta 1985 m. rugpjūčio 2 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ištuokos akto įrašas Nr. 320 išduotas (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 17 metų po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė moka visus su sodo namelio išlaikymu susijusius mokesčius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.116 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.
Sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, jog sodo namelį, ieškovė N. M., įgijo po santuokos su buvusiu sutuoktiniu A. M. nutraukimo bei tik iš savo asmeninių lėšų. Ginčo tarp šalių, kad minėtas nekilnojamasis turtas turėtų likti asmenine ieškovės N. M. nuosavybe, nėra. Atsakovas L. M. pateiktame atsiliepime pareiškė, kad sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu.
Byloje ištirti duomenys patvirtina, kad ginčo turtas 1989 m. gegužės 10 d. Statinio priėmimo naudoti aktu buvo priimtas tuometinės valstybinės komisijos bei šio akto pagrindu vėliau Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ieškovės N. M. nuosavybės teisės į šį turtą, t. y. minėtas turtas buvo sukurtas ir nuosavybės teisės į jį įregistruotas jau po Jurbarko rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271 priėmimo, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir A. M. santuoka. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog ieškovė N. M. su sutuoktiniu A. M. nebevedė bendro ūkio dar prieš Jurbarko rajono liaudies teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, kadangi ieškovė N. M. išvyko gyventi ir dirbti į kitą Lietuvos teritoriją, nei iki tol gyveno kartu su sutuoktiniu A. M.. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad buvę sutuoktiniai tarpusavio ryšius nutraukė dar prieš ieškovei įsigyjant minėtą turtą. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju ištuokos akto įrašas buvo išduotas praėjus net 17 metų po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka priėmimo, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nėra pagrindo konstatuoti, jog turtas įgytas jau faktiškai iširus santuokai, per tokį ilgą laikotarpį turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pasak ieškovės, sodo namelis buvo įgytas tik iš jos asmeninių lėšų, nes su buvusiu sutuoktiniu ji jokio bendro ūkio nebevedė, to nepaneigė ir atsakovas bei su ieškinio reikalavimais sutiko visiškai. Pastebėtina ir tai, jog iki šiol sodo namelis yra išlaikomas tik iš ieškovės asmeninių lėšų.
Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad sodo namelis faktiškai įgytas asmeninėmis ieškovės lėšomis jau po Jurbarko rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271 priėmimo, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir A. M. santuoka, ieškovė, tiek anksčiau, tiek dabar šį sodo namelį valdė, juo naudojosi ir jį išlaikė, o atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį, nereiškia pretenzijų į minėto sodo namelio priklausomybę, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, egzistuoja pagrindas pripažinti minėtą sodo namelį ieškovei priklausant asmeninės nuosavybės teise.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad pastatas – sodo namelis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB „P.“, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.