- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-653-896/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Saugus kreditas“
- Pareiškėjas
- J. A., K. A.
- Kreditorius
- „Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Saugus kreditas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. A. ir K. A. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kreditoriai „Swedbank“ akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Saugus kreditas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. A. ir K. A. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti santuokos apskaitos įrašą Nr. 104, padarytą (duomenys neskelbtini), Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, kuriuo apskaityta pareiškėjų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo RKB, pareiškėjams paliekant santuokines pavardes – A. ir A., patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.
2. Prašyme nurodė, kad gyvenant santuokoje susilaukė vaikų G. A., gim. (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini). Sudarius santuoką palaipsniui išryškėjo charakterių nesuderinamumas, prasidėjo barniai, nesisekė surasti priimtinų ginčo sprendimo būdų. Santuoka praktiškai iširo ir yra tik formali. Šeimos išsaugojimo galimybių taip pat nėra. Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, pareiškėjai yra sudarę sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, abu yra visiškai veiksnūs. Kreditoriai apie bylos iškėlimą informuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 sausio 8 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo Pkb, tarp pareiškėjų K. A. ir J. A. (iki santuokos turėta pavardė – P.) apskaitos akto įrašą Nr. 104, atliktą (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; pareiškėjams paliko santuokines pavardes – A. ir A.
4. Teismas patvirtino 2019 m. lapkričio 7 d. sutartį tarp pareiškėjų dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Šalys susitarė, kad „ ... 2.3. Santuokos metu Šalys įgijo žemiau išvardintus kreditorius įsipareigojimus:
2.3.1. J. A. ir K. A. 2014 m. gruodžio 16 d. su Swedbank AB sudarė kredito sutartį Nr. 14-095465-FA, pagal kurią jiems buvo suteikta 34 059.31 EUR paskola, likusi įsipareigojimų suma 23 884.78 EUR. Įsipareigojimas pagal šią sutartį yra solidari šalių prievolė, kurią kiekviena iš šalių vykdys lygiomis dalimis asmeninėmis lėšomis.
2.3.2. K. A. 2018 m. lapkričio 28 d. su UAB “Saugus kreditas” sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 77105, pagal kurią jam buvo suteikta 4000 EUR paskola, likusi įsipareigojimų suma 3319, 30 EUR. Šalys susitaria, kad įsipareigojimas pagal šią sutartį yra asmeninė K. A. prievolė, kurią jis vykdys asmeninėmis lėšomis, nereikalaudamas kompensacijos iš J. A..
Šalių kreditoriai apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą informuoti, sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių jiems išsiųsta registruotu laišku...“
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Saugus kreditas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba pareiškėjų prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atmesti, priteisti iš pareiškėjų suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Skundžiamu teismo sprendimu patvirtinta sutartis pažeidžia kreditoriaus teises, nes be kreditoriaus sutikimo buvo modifikuotos solidariosios pareiškėjų prievolės kreditoriui, sutartyje numatant, kad pareiškėjų įsipareigojimai kreditoriui yra asmeninė pareiškėjo K. A. prievolė.
5.2. Kreditorius, kaip kredito davėjas su pareiškėju K. A. kaip kredito gavėju 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 77105 (toliau – kredito sutartis), pagal kurią kreditorius suteikė pareiškėjui 4000 Eur kreditą šeimos poreikiams. Pagal kredito sutartį mokėjimai kreditoriui turi būti vykdomi pagal kredito sutartyje pateiktą kredito grąžinimo grafiką, mokant nustatytais terminais ir dalimis, galutinė kredito grąžinimo data 2023 m. lapkričio 15 d. Skolos likutis 2020 m. vasario 4 d. sudarė 3120,13 Eur. Įsipareigojimų įvykdymas pagal kredito sutartį buvo užtikrintas pareiškėjo K. A. kreditoriui 2018 m. lapkričio 28 d. išrašytu 3000 Eur sumos paprastuoju vekseliu Nr. 77105 (toliau - vekselis), kurį laidavo pareiškėja J. A., taip pat pareiškėjos J. A. laidavimu pagal 2018 m. lapkričio 28 d. laidavimo sutartį Nr. L77105 (toliau – laidavimo sutartis). Vadovaujantis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pareiškėjai laikytini solidariais kreditoriaus skolininkais, todėl jų prievolių kreditoriui likimas turėjo būti aptartas sutartyje, o kadangi kreditorius nedavė sutikimo jas modifikuoti iš solidariosios pareiškėjų prievolės į asmeninę pareiškėjo K. A. prievolę, prievolė turėjo likti solidari. Nors kreditorius nepareiškė prieštaravimų dėl sutarties, tačiau tai jokiu būdu nereiškia kreditoriaus sutikimo su prievolių modifikavimu ar atsisakymo nuo pareiškėjų solidarios prievolės.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjai K. A. ir J. A. su apeliaciniu skundu nesutinka. Pareiškėjai nurodo, kad kreditorius buvo informuotas tinkamai, jam buvo pateikta sutartis, iki bylos išnagrinėjimo kreditorius nepareiškė prieštaravimų dėl sutarties. Paskolos suma yra nedidelė, kredito grąžinimas užtikrintas vekseliu ir laidavimo sutartimi, prievolė vykdoma laiku. Dėl sutarties keitimo ir tvirtinimo iš naujo pareiškėjai patirtų papildomų išlaidų, užsitęstų procesas. Kreditorius savo teises turėjo ginti bylos nagrinėjimo metu, o ne pareiškiant apeliacinį skundą, todėl kreditorius turi prisiimti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
9. Tarp sutuoktinių ir kreditoriaus kilo ginčas dėl prievolės solidarumo.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendimu patvirtino sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai, be kita ko, susitarė, kad pagal K. A. 2018 m. lapkričio 28 d. su UAB “Saugus kreditas” sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 77105, įsipareigojimas lieka asmenine K. A. prievole. Kreditorius su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad prievolė yra solidari.
11. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas tokiam pakeitimui. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011).
12. Taigi, darytina išvada, kad kai sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti solidariąją prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį, taip pat sutuoktiniai negali remtis kreditoriau tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti solidariąją sutuoktinių prievolę, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis).
13. Nustatyta, kad tarp UAB „Saugus kreditas“ ir K. A. 2018 m. lapkričio 28 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 77105, suteikta 4000 Eur paskola (b.l. 21, 81-90), o tarp UAB „Saugus kreditas“ ir J. A. 2018 m. lapkričio 28 d. sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią užtikrinamas prievolės, atsiradusios pagal 2018 m. lapkričio 28 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 77105 įvykdymas (b.l. 91-93). Taip pat 2018 m. lapkričio 28 d. K. A. kreditoriui UAB „Saugus kreditas“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3000 Eur sumai, laiduotoja J. A. (b.l. 94).
14. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
15. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, kad J. A. sutiko su sutuoktinio prisiimta prievole ir ją patvirtino, todėl laikytina, kad prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė ir yra solidari.
16. Pažymėtina, kad šiuo atveju sutuoktiniai atsiliepime į apeliacinį skundą ir neteigia, kad prievolė yra asmeninė K. A., tik nurodo, kad paskolos suma yra nedidelė, kredito grąžinimas užtikrintas vekseliu ir laidavimo sutartimi, prievolė vykdoma laiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutuoktinių argumentai dėl prievolės dydžio ir vykdymo neturi teisinės reikšmės prievolės pobūdžio kvalifikavimui.
17. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, darytina išvada, kad teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia kreditoriaus interesus.
18. CK 3.51 straipsnio 2 dalis nurodo, kad bendru sutikimu santuoka nutraukiama supaprastinto proceso tvarka. Pagal to paties straipsnio 1 dalį numatyta sąlyga, jog sutuoktiniai turi būti sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ bendrosios teisės normos ir konkrečiai santuokos nutraukimą bendru sutikimu reglamentuojantis XXXV skyrius. CPK 443 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad ypatingąją teiseną reglamentuojančiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Ginčo kilimas ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje nėra pagrindas nutraukti ypatingąją teiseną ir pereiti prie ginčo teisenos. Aiškindamas šią CPK 443 straipsnio 7 dalies nuostatą ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, išaiškino, kad vadovaudamasis principu, jog šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kita). CPK 443 straipsnio 7 dalies nuostata leidžia toliau vykdyti bylos procesą ypatingosios teisenos tvarka taip pat ir tada, kai yra nustatoma, jog tarp šalių kilo ginčas. Minimoje nutartyje pateiktas išaiškinimas patvirtina, jog spręsdamas, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia kreditoriaus teises, teismas turi netvirtinti sutarties, tačiau turi išspręsti byloje kilusį ginčą priimdamas sprendimą, kuriame turi pasisakyti dėl visų santuokos nutraukimo byloje kilusių klausimų, tame tarpe pasisakydamas ir dėl kreditoriaus atsikirtimų.
19. Įvertinus CPK 443 straipsnio taisyklę ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2011 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, daroma išvada, kad teismas sprendimu negali patvirtinti sutuoktinių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pats išspręsti tiek pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį būtinus išspręsti klausimus, tiek ir kilusį ginčą dėl kreditoriaus UAB „Saugus kreditas“ pareikštų atsikirtimų. Teismui nėra suteikta teisė modifikuoti sutarties ir savo nuožiūra spręsti, kurioje dalyje ji turi būti tvirtinama. Santuokos nutraukimą bendru sutikimu reglamentuojančios teisės normos numato galimybę arba tvirtinti sutartį, arba jos netvirtinti, tačiau neleidžia sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinti iš dalies.
20. Apeliacinio teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad kreditorius, būdamas tinkamai informuotas apie procesą, pirmosios instancijos teisme nereiškė prieštaravimo dėl sutuoktinių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, negali būti vertinama kaip užkertanti kelią kreditoriui įgyvendinti savo teisę į tinkamą prievolės kvalifikavimą ir savo interesų gynimą.
21. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
22. Patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pateikimas apeliacinės instancijos teismui negalimas (CPK 312 str.), todėl sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).
24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kreditorius UAB „Saugus kreditas“ buvo tinkamai informuotas apie procesą pirmosios instancijos teisme, gavo procesinius dokumentus, žinojo apie sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau nereiškė jokių prieštaravimų dėl sutarties sąlygų. Prieštaravimus pareiškė tik pateikdamas apeliacinį skundą.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks kreditoriaus procesinis elgesys laikytinas nesąžiningu, pareikšti prieštaravimai dėl sutarties sąlygų nesavalaikiai. Kreditoriaus patirtos 75 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti paduodant apeliacinį skundą susijusios tik su jo paties netinkamu procesiniu elgesiu, todėl pareiškėjams nekyla pareiga šių kreditoriaus patirtų išlaidų atlyginti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.