- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-08-27
- Bylos Nr.
- II-375-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00460-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. S.
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Irenai Adamovič,
dalyvaujant institucijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio (toliau - ir Institucija),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. S. (E. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021 m. balandžio 29 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-707-2021 (ROIK Nr. 21129068983, toliau - ir Skundžiamas nutarimas), pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. Institucijos 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-707-2021 (ROIK Nr. 21129068983) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 110 straipsnio 1 dalį 430 Eur dydžio bauda, už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau - ir Skyrius) specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, Skyriuje gauto 2020 m. spalio 16 d. prašymo (Skyriaus reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, 2020 m. lapkričio 23 d., 11.00 vai. atliko E. S. nedalyvaujant, valstybinės žemės tarpo, skirto pravažiavimui, esančio tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), toliau - ir Aktas). Akto dalyje „Faktinė situacija“ be kita ko nurodyta, jog žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kai pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis E. S. yra šio žemės sklypo bendrasavininkas, toliau - ir Žemės sklypas) juosianti tvora patenka į laisvą valstybinę žemę. Akto dalyje „Nuostatų reikalavimų laikymasis“ pažymėta, jog nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 papunkčio, o dalyje „Nustatyti pažeidimai“ nurodyta, kad užimta laisvos valstybinės žemės (toliau - ir LVŽ) dalis. Akto Priede Nr. 2 „Matavimų schema Ml:500“ schematiškai (grafiškai) pavaizduota, kad Žemės sklypo rytinėje pusėje tvoromis užimta laisvos valstybinės žemės dalis, kurios plotas sudaro 0,0012 ha (t. y., 12 m²).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2021 m. rugpjūčio 11d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo (toliau - ir Skundas), kuris priimtas nagrinėti (b. 1. 1).
ii. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną.
1.1. Nurodė, kad nebuvo objektyviai įvertintos ir nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės. 2001 m. liepos 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) atlikto Žemės sklypo ribų ženklinimą (Priedas Nr. 1). 2005 m. rugpjūčio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliko kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje (Priedas Nr. 1 ir Priedas Nr. 4). 2006 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai (Priedas Nr. 2). Pažymėjo, kad nurodomu periodu atliekant kadastrinius matavimus buvo naudojama tik tokia - vietinė koordinačių sistema, o ši faktinė aplinkybė yra viena iš esminių sprendžiant šią bylą, kurią Institucija visiškai ignoravo. 2006 m. rugpjūčio 24 d. kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ (Priedas Nr. 4). 2006 m. rugpjūčio mėnesį buvo aptvertas sklypas pagal matininko pažymėtus riboženklius, kurie nustatyti jau minėtu vietinės koordinačių sistemos kadastrinių matavimų metodu, t. y. tvora buvo pastatyta prieš žemės sklypo dovanojimo sandorį. 2006 m. rugsėjo 18 d. pusė (1/2) žemės sklypo buvo padovanota Pareiškėjui (Priedas Nr. 3). Pagal byloje surinktus įrodymus, negalima nustatyti Pareiškėjo neteisėtų veiksmų - savavališko laisvos valstybinės žemės dalies (12 m²) užėmimo fakto dėl to, kad, Pirma, Žemės sklypas padovanotas jau su pastatyta tvora, dėl to Pareiškėjas savavališkai neužėmė valstybinės žemės. Antra, Žemės sklype tvora pastatyta prieš 15 metų, pagal tuo metu turėtus, tuo laikotarpiu naudojamomis techninėmis priemonėmis atliktus kadastrinius matavimus, kurie yra nenuginčyti ir galiojantys. Trečia, Akte nurodyti duomenys nėra tikslūs ir aiškūs. Matavimai atlikti neįvertinus galimų matavimų paklaidų, neatlikus būtinų nužymėjimo taškų, neatlikus viso Žemės sklypo ir šalia esančio žemės sklypo bei tarp šių sklypų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (kelio) matavimų ir nenustačius tikslių visų šių sklypų ribų. Vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas Institucijos priimtas Nutarimas yra Aktas, kuris ne tik kvestiononuojamas dėl nurodytų priežasčių, bet ir prieštarauja Kadastriniams matavimams (Priedas Nr. 1). Kritiškai vertinama Institucijos matavimų schema (Akto priedas Nr. 2). Kadangi iš jos negalima nustatyti, kokius taškus matavo Institucija, taškų koordinates ir kt. Institucija Akte užfiksavo Žemės sklypo ribų pasikeitimus praėjus beveik 15 metų nuo Kadastrinių matavimų įregistravimo VĮ „Registrų centras“ dienos. Akte surašyti duomenys pagal valstybinę koordinačių sistemą. Neįrodyta ir Pareiškėjo tyčia užvaldyti valstybinę žemę. Institucijos nustatytas santykinai minimalus nuokrypis - 12 m² - atsižvelgiant į viso sklypo dydį, akivaizdžiai paaiškinamas ne tyčine neteisėtai veika („žemės užgrobimu“), o objektyviai galima paklaida vykdant matavimus naudojant skirtingo tikslumo prietaisus ir net koordinačių sistemas. Nacionalinė žemės tarnyba savo internetiniame puslapyje pati skelbia, kad „...Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios Žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų.<...> Kadangi Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas nėra vienalytis, t. y. sudarytas skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, todėl visai Lietuvos teritorijai negalima nustatyti vienodų paklaidų, kurios gali atsirasti transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, dydžio. Šių paklaidų dydis yra skirtingas ir gali siekti net 1,00 m.“. Pažymėtina ir tai, kad Institucija neva nustatė plačiausią užimto ploto vietą: 0,84 ir siauriausią - 0,36, tačiau šie skaičiai yra mažesni lyginant su Nacionalinės žemės tarnybos nurodytomis koordinačių skirtumų paklaidomis (iki 1 m). Šios paklaidos Skundžiamame nutarime įvertintos nebuvo. Pareiškėjas ginčija minėto 12 m² žemės ploto nuosavybę -1, y. mano, kad tai jo žemės sklypas ir Institucija sumažinusi jo žemės sklypą 12 m² pažeidžia jo nuosavybės teises. Pažymėtina, kad pačios Institucijos yra nustatyta, kad Pareiškėjui dalis priklausančio žemės sklypo yra naudojama kaip visų kaimynų naudojamas bendras kelias. Akivaizdu, kad jei Pareiškėjas būtų siekęs „užgrobti“ Institucijos nurodyto 0,0012 ha dydžio žemės plotą, toks asmuo tikrai nebūtų iki šiol daugelį metų sudaręs galimybę naudotis jam priklausančia sklypo dalimi kaip keliu visų aplinkinių patogumui. Tai objektyviai galima paaiškinti atsižvelgiant į geodezinių darbų technologijos ypatumus, transformavimo tarp senųjų vietinių ir LKS- 94 koordinačių paklaidas.
1.2. Be to, Skundžiamame nutarime neatskleidžiama veikos esmė. Nurodomas netinkamas teisės aktas, neatskleistas šaukime nurodyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas. Institucija nenurodė ir nepagrindė jokių neigiamų padarinių kitų asmenų teisėms kilusių dėl tvoros, nedetalizuota, kuri tvoros dalis trukdo naudotis keliu gretimų sklypų savininkams, iš nuotraukų matyti, kad kelias išvažinėtas. Skirdama Pareiškėjui baudą institucija jos neindividualizavo, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir Pareiškėją charakterizuojančius duomenis.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą. Nurodė, kad savo poziciją išdėstė skunde ½ sklypo dalis jam buvo padovanota. Sklypą jam padovanojo tėvai. Jis ten negyvena, šalia gyvena tėvai ir prižiūri tą sklypą. Kita ½ sklypo dalis priklauso sesei, bet ji nesinaudoja tuo žemės sklypu. Tvora aptverta senai, ją tvėrė tėvai. Jokių veiksmų aptveriant sklypą neatliko, jokio pažeidimo nemato. Sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje. Atliekant patikrinimą matavimai buvo atlikti LKS matavimo sistemoje. Susidarė gana didelės paklaidos, kurios ir sudarė didelį skirtumą. Aptvėrė taip, kaip buvo padaryti riboženkliai. Dėl b. 1. 68 nurodytoje schemoje neteisėtai aptverto žemės sklypo nesutinka. Matininkai jam pasakė, kad matavimai, kuriuos atliko institucija, nėra teisingi. Reikėtų atstatyti senas ribas, kurios buvo išmatuotos sena koordinačių sistema. Ir tik tada galima būtų sakyti, ar padarytas pažeidimas, ar ne. Jo sklypo matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje. Ten yra aiškios paklaidos. Institucija niekur neakcentuoja, kad matavimo schemoje aiškiai matyti, kad dalis sklypo užimta, o dalis neužimta ir naudojama kaip kelias (b. 1. 68). Dalis žemės sklypo neaptverta ir naudojama kaip kelias. Jei Institucija teigia, kad jis nori užgrobti žemės sklypą, tai jis teigia, kad yra priešingai - nebūtų palikęs tos dalies, kur yra kelias. Dalimi žemės sklypo naudojasi visi kaimynai kaip keliu. Jei daryti prielaidą, kad matavimai padaryti teisingai, tai pati Institucija pripažįsta, kad ne visa teritorija yra aptverta. Institucija atsiliepime niekur nenurodė, kad užimtas didesnis žemės plotas. Bendras žemės plotas nėra didesnis. Bendras sklypo plotas nėra didesnis. Teismų praktika rodo, kad sklypo ribos gali keistis, svarbu, kad nebūtų didesnis sklypo plotas. Jo sklypo plotas nėra didesnis, priešingai - jis yra mažesnis. Jei aptvertų sklypą, kaimynams būtų blogesnis privažiavimas. Nesutinka, kad užėmė valstybinę žemę. Žemės plotas yra mažesnis, jie tą paskaičiavo šeimoje. Negali nieko įrodyti, užsakinės matavimus. Institucijos atlikti matavimai yra neteisingi. Užsakys tikslius viso sklypo matavimus. Nepadarė to iki šiol, nes matavimai užtrunka virš metų. Negalėjo to padaryti prieš nagrinėjant bylą. Patikrinimo aktą gavo iš sesers kartu su pranešimu dėl protokolo surašymo. Apie mėnesį sirgo, buvo nedarbingas, negalėjo užsakyti matavimų. Nesitikėjo, kad institucija taip greitai išsiųs bylą į teismą. Turi matininko išaiškinimą, kad negalima matuoti tik vieną kraštinę. Reikia matuoti visą sklypą. Pati Institucija pasakė, kad pasitaiko tokių atvejų, kai žmonės padaro kadastrinius matavimus ir pasirodo, kad pažeidimų nėra. Šis pažeidimas galimai yra menamas. Apie neatitikimus sužinojo šiais metais, kai buvo atsiųstas patikrinimo aktas. Pranešimų iš Institucijos negavo. Tiksliai neprisimena, gal kažkokį pranešimą gavo. Prieš priimant nutarimą siuntė institucijai atsiliepimą. Prašo panaikinti NŽT nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną. Nori atkreipti dėmesį į naujausią teismų praktiką. O būtent į Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11d. nutarimą Nr. AN2-42-361-2021. Dalyvavo priimant nutarimą. Institucija nesiūlė atlikti jokių matavimų. Nors ir yra teisininkas, bet nedirba žemės srityje. Tik balandžio mėnesį sužinojo, kad tas sklypas buvo matuojamas vietinėje koordinačių sistemoje. Nesidomėjo, galvojo, kad yra bendra koordinačių sistema. Šį argumentą pareiškėjas nurodė prieš priimant nutarimą (b. 1. 106-114).
iii. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
1.3. Atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad su skundu nesutinka. Pareiškėjas, turėjo aiškiai suvokti, kad naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančiu 0,0012 ha valstybinės žemės plotu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias), turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 211 punktą, kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau vadinama - LitPOS) arba nuo su valstybiniu geodeziniu pagrindu susietų kitų globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo, žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykine paklaida 1/1000, t. y. šiuo konkrečiu atveju, galima paklaida 1,7 m². Patikrinimo metu nustatyta, kad užimta 12 m² laisvos valstybinės žemės ploto, t. y. net atlikus kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje ir įvertinus galimą paklaidą - užimtas valstybinės žemės plotas yra didesnis ir negali būti priskirtas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi kitos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kraštinės (vakarinė ir pietinė) sutampa su gretimais žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o šiaurinė su vietovėje esančia tvora, todėl rytinėje pusėje tvoros įsiterpimas į laisvą valstybinę žemę negali būti traktuojamas kaip žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Be to, greta esančiam žemės sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), jau atlikti kadastriniai matavimai LKS-94 koordinačių sistemoje, kurių bendra riba su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sutampa, todėl ginčo žemės sklypo geografinė padėtis - teisinga. Taip pat žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės dalies ribos konfigūracija neatitinka žemės sklypą juosiančios tvoros konfigūracijos (b. 1. 98-101).
Teisme Institucijos atstovė nurodė, kad Pareiškėjas aiškina, kad jis vienoje vietoje yra savanoriškai atsitraukęs, bet tai pažeidimui neturi jokios reikšmės. Naudotis sklypu galima taip, kaip nustatyta, kur yra riboženkliai. Negali žemės sklypą patraukti kaip patogiau. Kaimynų skundas buvo dėl tos vietos, kur yra keliukas, nes ten siaura vieta. (b. 1. 68). Kaimynas ir skundė dėl tos vietos, nes įsivaizdavo, kad pareiškėjas užėmė dar daugiau žemės. Bet toje vietoje jokio pažeidimo nenustatė. Ten pareiškėjo sklypo riba eina už tvoros. Dėl to ginčo nėra. Pareiškėjo sklypo bendro ploto nematavo, nes tai neturi įtakos pažeidimui. Neteigia, kad pareiškėjo sklypo plotas yra didesnis. Jie matuoja ten, kur yra pažeidimas. Jiems svarbios sklypo ribos, o ne plotas. Kaip nurodyta Registrų centre, taip pilietis ir privalo naudotis. Neginčija, kad pareiškėjo sklypas matuotas vietinėje koordinačių sistemoje, bet matavimo paklaida negali būti 12 m², nes kadastre nustatyta ploto santykinė paklaida. Paklaidos patvirtintos Turto kadastro nuostatuose, kurie patvirtinti 2002 m Vyriausybės nutarimu Nr. 534. Net atlikus tikslius matavimus, nei žemės sklypo geografinė vieta, nei ribos nesikeistų. Patikrinimą atliko jų specialistas matininkas, kuris turi kvalifikacijos pažymėjimą. Jis, braižydamas schemą, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sklypui geografinė padėtis negali keistis, nes sklypui (duomenys neskelbtini) padaryti tikslūs kadastriniai matavimai, kurie registruoti Registrų centre ir tie sklypai turi bendrą ribą. Jei pareiškėjas atlikinėtų tiksliuosius kadastrinius matavimus LKS sistemoje, jis niekur negalėtų trauktis - sklypo lokacija niekaip negali pakisti. Ji liktų tokia, kaip nurodyta jų schemoje ir neeliminuotų pažeidimo. Perskaičiuojant iš vietinės koordinačių sistemos į LKS negalima patraukti vienos sklypo kraštinės. Traukiamas visas žemės sklypas. Negalima slinkti atskirų sklypo kraštinių. Negalima patraukti tą kraštinę, kurią patogu patraukti, o kurią nepatogu - netraukti. Reikia visą sklypą „pernešti“ kaip daiktą. Tam, kad tvora neišsikištų į valstybinę žemę, reikėtų patraukti bent 83 cm į kaimyno sklypą. Tada visas sklypas būtų ant kelio. 2 sklypo kraštinės sutampa su keliu. Kai sklypui (duomenys neskelbtini) buvo daromi matavimai, pareiškėjas buvo kviečiamas į matavimus, jis į paženklinimą neatvyko, pastabų neturėjo. Tai reiškia, kad jis su ta riba sutinka. Tai jau registruota Registrų centre. Institucija neatstatinėja riboženklių. Jie tik konstatuoja, kad yra neatitikimai. Jei pareiškėjas manė, kad jų atlikti matavimai neteisingi, jis turėjo pakankamai laiko prašyti atidėti terminą, bet jis į procesą įsijungė tik tada, kai buvo surašytas protokolas. Pareiškėjas galėjo padaryti tiksliuosius kadastrinius matavimus ir ginčytis. Būna atvejų, kai ateina piliečiai, kurie nesutinka su jų matavimais, atlieka savo matavimus. Pagal pašto duomenis pranešimas, kuriame pareiškėjas kviečiamas į protokolo surašymą, buvo įteiktas. Tuomet buvo aiškinamos bylos aplinkybės. Buvo tiriami įrodymai, pareiškėjas galėjo pateikti savo paaiškinimus, galėjo paprašyti atidėti surašymo terminą tikslu atlikti kadastrinius matavimus. Jie visada tenkina tokius prašymus. Pareiškėjas nesiėmė veiksmų nuo 2020 metų pabaigos. Už matavimus susimoka patys piliečiai. Rekomenduoja žmonėms atlikti savo tikslius matavimus. Nori paneigti pareiškėjo argumentą, kad jis negavo pranešimo, nes pagal pašto informaciją siunta jam buvo įteikta 2021 m. vasario 4 d. siuntoje buvo ir patikrinimo aktas ir nurodyta data, kada bus surašomas protokolas. Pareiškėjas tikrai galėjo naudotis visomis savo teisėmis. Pareiškėjas ir dabar nepradėjo kadastrinių matavimų. Sklypo dovanojimo metu pareiškėjas buvo pilnametis ir suprato, kokį sklypą jam dovanoja. Prieš dovanojant buvo atlikti kadastriniai matavimai. Jis žinojo sklypo ribas, ir savo neveikimu užėmė valstybinę žemę. Jis turėjo geodezinių matavimų bylą, plane matyti (b. 1. 26), kad ginčas eina dėl tvotos, kuri yra nuo 11 iki 14 taško. Sklypo riba yra toliau, negu yra šlaitas. O tvora yra ant šlaito. Iš to aiškiai matyti, kad tvora stovi ten, kur neturi stovėti. Čia tvora nepažymėta. Mato, kad sklypas baigiasi gerokai prieš šlaitą. Asmuo matė dovanojimo dokumentus ir suprato, kur yra tvora. Be to, tvora turėtų būti išlenkta, kaip kelias, o ji yra tiesi. Jie patraukė administracinėn atsakomybėn ir pareiškėjo sesę kaip bendrasavininkę. Ta pati situacija, ji kaltės nepripažįsta, irgi pateikė teismui skundą. Teisena vyksta 2 metus. Net jei teismas panaikintų nutarimą, jie atliktų pakartotiną patikrinimą. Tai buvo neplaninis patikrinimas, o pagal skundą, todėl tas asmuo, kuris skundė, norės žinoti rezultatą. Todėl pakartotinis patikrinimas neišvengiamas (b. 1.106-114).
Motyvuojamoji dalis
iv. Teismo argumentai ir išaiškinimai
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas. Pagal teismų praktiką, atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575- 2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė - bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438- 1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-21-489/2021; 2AT-15-693/2019).
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nesutinka su Institucijos atliktais kadastriniais matavimais ir teigia, kad tvorą statė jo tėvai pagal tuo metu vietinėje koordinačių sistemoje atliktus kadastro matavimus ir senus riboženklius. Jis nėra žemės srities teisės specialistas ir apie galimus jo sklypo tvoros neatitikimus kadastro matavimams sužinojo tik balandžio mėnesį, ketina užsakyti tiksliuosius jo sklypo matavimus. Institucija teigia, kad Pareiškėjas turėjo aiškiai suvokti, kad naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančiu 0,0012 ha valstybinės žemės plotu, nes, pirma, pastatyta tvora yra tiesi, tuo tarpu sklypas - ne, antra, žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykine paklaida 1/1000, t. y. šiuo konkrečiu atveju, galima paklaida 1,7 m². Patikrinimo metu nustatyta, kad užimta 12 m² laisvos valstybinės žemės ploto, t. y. net atlikus kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje ir įvertinus galimą paklaidą - užimtas valstybinės žemės plotas yra didesnis ir negali būti priskirtas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Trečia, greta esančiam žemės sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), jau atlikti kadastriniai matavimai LKS-94 koordinačių sistemoje, kurių bendra riba su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sutampa, todėl ginčo žemės sklypo geografinė padėtis - teisinga.
Kaip jau buvo minėta, ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pagal aktualią teismų praktiką gali būti padaromas tik tyčia. Nusižengimas, remiantis ANK 8 straipsniu, padaromas tyčia, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi sprendžiant dėl Pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, kad jis neabejotinai suvokė, jog jam priklausanti tvora užima svetimą žemės sklypą (intelektualinis momentas) ir norėjo tokio rezultato (valinis momentas).
Kaltės forma, rūšis, jos turinys - subjektyvieji (vidiniai psichiniai) administracinio nusižengimo požymiai nustatomi vertinant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, bet tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, trukmę, kaltininko siekiamą rezultatą, asmens elgesį po veikos.
Šiuo atveju vertindamas šioje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstų abejonių nekeliančią išvadą, kad Pareiškėjas tikrai suvokė, kad jam priklausanti tvora užima svetimą žemės sklypą ir norėjo tokio rezultato -1, y. tyčia savavališkai užėmė ir naudojo svetimą žemę.
Pirma, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tvora, kuria užimtas ginčijamas žemės sklypas, Pareiškėjo teigimu, buvo pastatyta 2006 m. rugpjūčio mėnesį pagal matininko pažymėtus riboženklius, t. y. dar iki Pareiškėjui tampant Žemės sklypo bendrasavininku (iki 2006 m. rugsėjo 18 d.). Ši aplinkybė objektyviais duomenimis paneigta nebuvo. Antra, nenustatyta, kad iki Institucijos atlikto Žemės sklypo patikrinimo dėl Pareiškėjui priklausančios tvoros fizinės vietos galimo neatitikimo Žemės sklypo kadastro duomenims buvo kilęs ginčas, kas suteiktų Pareiškėjui objektyvų pagrindą abejoti dėl to, ar jis nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų. Trečia, Pareiškėjas minėtame žemės sklype negyvena (Pareiškime nurodytas kitas jo gyvenamosios vietos adresas) ir sklypą prižiūri pastarojo tėvai. Ketvirta, sužinojęs apie tai, kad galimai padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, Pareiškėjas nuosekliai tvirtino, kad buvo įsitikinęs, jog jam priklausanti tvora pastatytajam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o Pareiškėjo išoriškai pasireiškęs elgesys neleidžia paneigti šios versijos, nes sužinojęs apie galimą nusižengimą, Pareiškėjas ėmė domėtis kadastrų matavimų sistemomis ir šių duomenų nustatymo procesu, t. y. aiškintis galimas konkrečios situacijos susidarymo priežastis, taip pat ketina užsakyti tikslius savo sklypo matavimus (teismui nurodė priežastis, kurios gali būti pripažintinomis pateisinamomis, kodėl šių matavimų neužsakė anksčiau: apie mėnesį sirgo, buvo nedarbingas).
Tokiu būdu nors sutiktina su Institucija, kad remiantis vidutiniškai apdairaus, protingo ir rūpestingo asmens (bonus pater familias) kriterijumi, įvertinus, kad Pareiškėjas teisininkas, jis privalėjo suvokti, kad jam priklausančios tvoros rytinės dalies ribos konfigūracija neatitinka žemės sklypą juosiančios tvoros konfigūracijos (tvora yra tiesi, o Žemės sklypas minėtoje vietoje - ne), taigi jis privalėjo suvokti, kad jam priklausanti tvora galimai užtveria dalį jam nepriklausančio žemės sklypo, bei imtis būtinų ir pakankamų veiksmų šiam neaiškumui ir galimam pažeidimui pašalinti, tačiau to nepadarė, visgi toks Pareiškėjo nerūpestingumas negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes, kaip jau buvo minėta, atsakomybė pagal šį straipsnį galima tik esant tyčinei kaltės formai. Tuo tarpu aptarti teismo nustatyti duomenys ir aplinkybė, kad tarp Pareiškėjo ir Institucijos kilo ginčas dėl kadastrinių matavimų, kuris nėra išspręstas, kelia pagrįstų abejonių dėl Pareiškėjo tyčios užvaldyti svetimą žemės sklypą, kurių išnaudojus visas galimybes teismo posėdžio metu pašalinti nepavyko, dėl to šios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo).
Tokiu būdu, kadangi Pareiškėjo veiksmuose nenustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymiai, Skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė teisena Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina. Kadangi administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, dėl kitų Pareiškėjo argumentų nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patenkinti E. S. (E. S.) skundą.
Panaikinti 2021 m. balandžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-707-2021 (ROIK Nr. 21129068983) ir administracinio nusižengimo teiseną E. S. (E. S.) atžvilgiu nutraukti.
Nutarimui įsiteisėjus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti E. S. (E. S.) administracinio nusižengimo medžiagą Nr. ROIK: 21129068983.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.