Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą, teikianti institucija, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. P. į teismo posėdžius neatvykdavo, prieš pat teismo posėdžius teikdavo prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, nenurodydamas jokių svarbių priežasčių (stačiatikių Kūčios 2016-01-06 (posėdis vyko ryte 9.15 val.), kurios buvo tą pačią dieną kaip ir katalikų Trijų karalių šventė, nėra svarbi priežastis neatvykti į teismo posėdį, kuris paskirtas atsinaujinus bylos procesą, kad išklausyti atsakovo paaiškinimus), yra pateikęs prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (35 b.l.). Atsakovas net ir gavęs teismo atsiustą ekspertizės aktą nepripažįsta, kad yra sūnaus A. V. tėvas, su ekspertizės atlikimu sutiko.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-06-25 pateiktą išvadą šios institucijos atstovė palaikė, nurodydama, kad nėra jokio pagrindo abejoti tiek ekspertų išvada, tiek ieškovės paaiškinimais. Nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina J. V.. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, būtina nustatyti tėvystę ir priteisti ieškovės prašomą išlaikymą iš atsakovo, kadangi ieškovės pajamų nepakanka užtikrinti vaikui būtiniausius poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.146 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų, ieškovės paaiškinimų, nenustatyta, kad ieškovė ir atsakovas būtų susituokę, taip pat kad atsakovas kartu su vaiko motina būtų padavę civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str.). A. V., gim. 2015-02-05, motina yra J. V., gimimo liudijime nėra įrašyta duomenų apie vaiko tėvą (4 b.l.).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija), tiek nacionaliniai teisės aktai (Konstitucija, CK, kiti teisės aktai). Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) numatytos įrodymų priemonės, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str.).

Šioje civilinėje byloje ieškovės prašymu atsakovo sutikimu Valstybinės teismo medicinos tarnybai prie LR TM Serologijos ir DNR labaratorijai, esančiai Didlaukio g. 86E, Vilniuje, atlikus DNR ekspertizę, nustatyta, kad atsakovas A. P. yra nepilnamečio vaiko A. V., gim. 2015-02-05, tėvas su ne mažesne kaip 99,99999996 % tikimybe (65-69 b.l.). Net ir po ekspertizės atlikimo, susipažinęs su ekspertizės aktu atsakovas nepripažįsta, kad jis yra A. V. tėvas. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių 2015-09-16 atliktos DNR ekspertizės išvadas, neprieštaravo, kad tyrimą atliktų nešališka ekspertė Vilniuje, turinti 22 metų ekspertinio darbo stažą, konkretaus ir motyvuoto prašymo dėl kitos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo atsakovas nereiškė, savo teiginių, dėl ko jis neturėtų būti laikomas vaiko tėvu, kad „ieškovė yra laisvo elgesio mergina“, kad vaiko tėvas yra kitas konkretus asmuo neįrodinėjo nei liudytojų parodymais nei kitais leistinais įrodymais (pvz. nuotraukomis).

Įvertinus 2015-09-16 ekspertizės aktą, ieškovės paaiškinimus, ginčo šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad ieškovė 2014 m. liepos – rugpjūčio mėn. su atsakovu rinkosi vaikui vežimėlį, įvertinus ieškovės į bylą pateiktas jos ir atsakovo bendras nuotraukas (100, 101 b.l.), kitus byloje esančius įrodymus, įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė jo tėvystę paneigiančių įrodymų, darytina išvada, kad jis yra nepilnamečio vaiko A. V., gim. 2015-02-05, tėvas. Todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas nustatant, kad atsakovas A. P. yra nepilnamečio vaiko A. V. tėvas, pakeičiant įrašą vaiko gimimo liudijime, vaikui paliekant tą pačią pavardę.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. V. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, sūnus gyvena su ja, ieškovė viena rūpinasi vaiku, jo auklėjimu, sveikata. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, kuri nurodė, kad neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinas pareigas, kad ši šeima būtų įtraukta į soc. rizikos šeimas. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų sūnų, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, neigia savo tėvystę, todėl tinkamai vaiku pasirūpinti negalėtų, Vaiko teisių apsaugos skyrius rekomenduoja vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, todėl teismas A. V. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jo motina J. V. (CK 3.169 str.).

Kadangi ginčo ne tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau ir dėl bendravimo su juo tvarkos nėra, ieškovė nereiškia atitinkamo reikalavimo, todėl šios tvarkos nustatymas nėra tikslingas. CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 150,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, taip pat priteisti 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2015-02-05 iki 2015-06-05 (už 4 mėn. po 150,00 Eur), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Ieškovės teigimu atsakovas visiškai nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką, nedalyvauja vaiką prižiūrint, ieškovė su vaiko tėvu kartu negyvena, ieškovė viena rūpinasi sūnumi. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga minimali pragyvenimui suma yra 300 Eur: 100 Eur maistui, 15 Eur gydymo išlaidoms, 40 Eur rūbams ir avalynei, 15 Eur žaislams ir vaiko lavinamiesiems žaidimams, 15 Eur šventėms, gimtadieniams (ateityje ir laisvalaikiui), 30 Eur lėšų prisidėjimui prie būsto išlaikymo (elektra, dujos, šildymas, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą), 30 Eur higienos priemonėms (muilui, šampūnui, skalbimo priemonėms, asmens higienos priemonėms, tokioms kaip drėgnos servetėlės kūdikiams ir kt.), 40 Eur išlaidų sauskelnėms, 25 Eur transporto išlaidos. Ieškovė su vaiku gyvena pas močiutę Radviliškio g. 66-28, Šiauliuose, kuri ieškovę remia, apmoka didžiąją dalį būsto išlaikymo išlaidų (37-56 b.l.). Ieškovė nekilnojamo turto, automobilių neturi (9, 11 b.l.). Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, šiuo metu neturi galimybės įsidarbinti, jos pajamas sudaro tik socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, ieškovės pajamos kas mėnesį neviršija 120 Eur (2, 5-7 b.l.).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad jei ekspertizė nustatytų, kad jis yra vaiko tėvas, sutinka mokėti vaikui išlaikymą kas mėnesį iki 100,00 Eur periodinėmis išmokomis, kadangi jo turtine padėtis nėra gera, jis serga cukriniu diabetu. Atsakovas nekilnojamo turto, automobilių neturi (10 b.l.). Atsakovas dirba UAB „Pontem“, į mėnesį gauna apie 320 Eur (21, 24 b.l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-302/2006).

Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, konstitucinis asmenų lygybės principas (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis) pagrindžia būtinybę vienodai ginti tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų vaikų teises, tai tiesiogiai įtvirtinta CK 3.161 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-620/2005). Išlaikymas turi būti priteistinas atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-259/2004).

Ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti ikimokyklinio amžiaus vaikui suma neviršija šiuo metu esančios minimalios mėnesinės algos, kuri yra orientyras sprendžiant klausimus dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovo pajamos daugiau nei dvigubai viršija ieškovės pajamas, su kuria gyvena jų bendras vaikas ir kuriai tenka pagrindiniai rūpesčiai auginant, auklėjant ir prižiūrint vaiką, rūpinantis jo sveikata ir gerove. Pažymėtina, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas, cukrinis diabetas neapriboja jo darbingumo, ši liga yra gydytina ir kontroliuojama. Nenustatyta, kad atsakovas turėtų kitų sveikatos problemų, kliudančių jam susirasti geriau apmokamą darbą, kad jis turėtų kitų išlaikytinių. Ieškovė nurodė, kad daugiausiai vaiko išlaikymui gali skirti kas mėnesį po 120 Eur (faktiškai visas gaunamas pajamas). Nors ieškovė neprašo, kad atsakovas prisidėtų didesne dalimi prie vaiko išlaikymo, nurodydama, kad vaikui reikia kas mėnesį 300 Eur, tačiau susipažinus tiek su vaiko poreikių lentele, tiek atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, teismo vertinimu vaiko poreikiams kas mėnesį pakaktų 270 Eur, iš kurių didesniąja dalimi atsižvelgiant į žymiai geresnę atsakovo turtinę padėtį turėtų prisidėti atsakovas. Todėl, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nuo vaiko gimimo iki ieškovės kreipimosi į teismą yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas pilnai, priteisiant iš atsakovo vaikui po 150 Eur periodinį kasmėnesinį išlaikymą ir 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CPK 185 str. 1 d.).

Ieškovei priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl papildomų išlaidų priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. P. ½ papildomų išlaidų - 240,00 Eur sūnaus A. V. poreikių užtikrinimui (naujagimio kraitelio komplektacijai). Ieškinyje ir teikdama paaiškinimus nurodė, kad gimus vaikui reikėjo įsigyti ir naujagimio kraitelį (vežimėlį, lovelę, patalynę, buteliukus ir čiulptukus, vonelę kūdikio maudymui ir kt.), tad ieškovės manymu atsakovas turi pareigą atlyginti pusę visų šių išlaidų, kurios sudaro 480 Eur. Susipažinus su ieškovės pateiktais kvitais (87-99 b.l.) matyti, kad dauguma pirkinių yra maistas, gėrimai, higienos prekės, sauskelnės, pirkti po A. V. gimimo. Yra keli kvitai, kai vaikiški daiktai (žirklutės, šepetys ir pan.) pirkti iki vaiko gimimo. Tarp ieškovės pateiktų kvitų nėra tokių, iš kurių būtų matyti, kad pirkti vaikui vežimėlis, lovelė, patalynė, vonelė kūdikio maudymui (yra tik kvitas dėl čiužinio vonelei). Kadangi ieškovė prašo iš atsakovo tiek išlaikymo įsiskolinimo, tiek periodinio išlaikymo, į kurį įskaičiuoja tiek maistą vaikui, tiek drabužius, avalynę ir kitus daiktus, todėl teismo vertinimu ieškovė nepagrįstai iš atsakovo prašo atlyginti dar ½ dalį išlaidų, išleistų vaikui perkant reikalingus daiktus, be to ieškovė neįrodė nei jų dydžio, nei kad apskritai juos įsigijo, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje netenkintinas (CPK 178 str., 185 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio bei jos atstovavimo išlaidų mokėjimo buvo atleista sutinkamai su LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškoma iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovės ieškininiai reikalavimai patenkinti iš dalies (80 proc.), valstybės naudai iš atsakovo išieškotina 90,40 Eur žyminio mokesčio bei 740,86 Eur ieškovės atstovavimo išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybės biudžetui priteistina 3,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko A. V., gim. 2015-02-05, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, pakeičiant įrašą vaiko gimimo liudijime, vaikui paliekant tą pačią pavardę.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. V., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. V., gim. 2015-02-05, išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2015-06-05) iki vaiko pilnametystės bei 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

A. V. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną J. V..

Ieškovės ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 90,40 Eur žyminio mokesčio, 3,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 740,86 Eur ieškovės atstovavimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas už žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas 5660, įmokos kodas už antrinę teisinę pagalbą 5630).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.