Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Sakalausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Telšių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, užsiimantis individualia veika, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. R., žinodamas, kad pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2013-11-21 vykdomąjį raštą Nr. 2-47-3-01198-2013-1 antstolio Vaido Drungilo 2013-12-13 turto arešto aktu yra areštuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-01-02 apie 23.45 val., būdamas adresu: (duomenys neskelbtini)., šį automobilį neteisėtai perleido M. K., t.y. jį pardavė už 1300 Lt.

Kaltinamasis Ž. R., apklaustas kaip įtariamasis, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013 metais jis išsituokė su žmona. Jam buvo priteistas išlaikymas vaikui, mokant po 350 Lt per mėnesį. Kadangi jis tuo metu neturėjo darbo, todėl išlaikymo neteikė. Po kiek laiko gavo laišką, kad yra areštuoti du jo automobiliai „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Vectra“. Kadangi jam dviejų automobilių nereikėjo, jis norėjo atiduoti skolą vaiko išlaikymui, todėl 2014-01-02, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvykusiam M. K. pardavė automobilį „Audi 80“. Jis M. K. pasakė, kad automobilis areštuotas, bet artimiausiu laiku šį automobilį išregistruos ir apie tai jam (M. K.) praneš, kad šis galėtų tą automobilį užsiregistruoti savo vardu. Po to, kažkurią dieną jam paskambinęs M. K. pranešė, kad tą automobilį pardavė ir paprašė kuo greičiau jį išregistruoti. Tada jis nuėjo pas antstolį, kur jam buvo paaiškinta, kad be buvusios žmonos sutikimo jis automobilio išregistruoti negalės. Tuomet kreipėsi į savo buvusią žmoną, tačiau ši nesutiko leisti automobilį išregistruoti. Kadangi neturėjo lėšų skolos padengimui, todėl automobilis liko neišregistruotas (b. l. 44-45, 49-50).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad pagal skelbimą internete jis susirado parduodamą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykęs į Telšius, susitiko su automobilio pardavėju M. K.. Surašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Kad automobilis yra areštuotas, M. K. jam nepasakė. Klaipėdoje norėjo šį automobilį užsiregistruoti savo vardu, tačiau jam buvo pasakyta, kad šis automobilis yra areštuotas (b. l. 9-10).

Liudytojas M. K. parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį jis susirado Varniuose parduodamą automobilį „Audi 80“. Automobilio pardavėjo Ž. R. paklausė, ar viskas gerai su šiuo automobiliu. Šis atsakė teigiamai. Tada jie surašė šio automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, jis sumokėjo už automobilį 1300 Lt. Automobilio savo vardu neįregistravo, nes prireikus pinigų, jį nusprendė parduoti. Tuo tikslu į internetą įdėjo skelbimą. Į jo skelbimą atsiliepė rusiškai kalbantis žmogus. Su juo susitarė susitikti Telšiuose. Tai buvo A. K.. Pastarasis apžiūrėjo automobilį ir nusprendė jį pirkti. Tuo tikslu jie surašė pirkimo – pardavimo sutartį. Tam, kad A. K. galėtų automobilį užsiregistruoti, jis atidavė ir to automobilio pirkimo nuo Ž. R. sutartį. Kai automobilį pardavė, paskambino Ž. R. ir paprašė šį automobilį išregistruoti. Pastarasis sutiko. Kad tas automobilis buvo areštuotas, nežinojo (b. l. 15-16).

Iš 2014-04-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VĮ „Regitra“ Telšių filialas prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė 2012-07-06, 8 val. 00 min. sudarytos automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad šį automobilį Ž. R. nusipirko nuo L. B. (b. l. 25-27).

Iš 2014-04-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. K. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė 2014-01-02, 23 val. 45 min. sudarytos automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo nuo Ž. R. sutarties kopiją bei 2014-01-14, 19 val. 10 min. sudarytos to paties automobilio pardavimo A. K. sutarties kopiją (b. l. 17-19).

Iš Telšių rajono apylinkės teismo teisėjos Vaidos Rimkienės 2013-11-21 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-1509-941/2013 kopijos matyti, kad išduotas vykdomasis raštas išieškoti iš Ž. R. vaiko išlaikymui priteistas pinigines lėšas priverstine tvarka, vykdomasis raštas antstolio Vaido Drungilo kontoroje gautas 2013-11-25 (b. l. 28-29).

Iš antstolio Vaido Drungilo 2013-12-13 turto arešto akto B-1260 ir Lietuvos pašto kvito kopijų matyti, kad, vykdant civilinėje byloje Nr. 2-1509-941/2013 išduotą vykdomąjį raštą, buvo uždėtas areštas Ž. R. automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu iki visiško skolos ir vykdymo išlaidų apmokėjimo ir, kad šį turto arešto aktą antstolis 2013-12-16 išsiuntė Ž. R. registruotu paštu. Matyti, kad turto arešto aktas 2013-12-17 buvo įteiktas Ž. R. močiutei V. J. (b. l. 30-34).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis Ž. R., žinodamas, kad jam priklausantis turtas, t.y. automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-13 turto arešto aktu B-1260 vykdomojoje byloje Nr. 0047/13/02150 buvo areštuotas antstolio Vaido Drungilo, ir būdamas paskirtas šio areštuoto turto saugotoju, neteisėtai perleido šį turtą tretiesiems asmenims. Kaltinamojo Ž. R. veika kvalifikuotina pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis Ž. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 40), administracine tvarka baustas vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 38-39), yra jauno amžiaus, dirba (nuo 2014-01-14 vykdo individualią veiklą), taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti Ž. R. skiriant BK 246 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – viešuosius darbus.

Kaltinamasis Ž. R. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ž. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 51, 52).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Ž. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti Ž. R., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.