Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-11 · Civilinė byla Nr. e2S-661-340/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
e2S-661-340/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36188-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
M. T.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-661-340/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36188-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S) .
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei M. T. dėl motinos valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 3 d. priimtas ieškovo S. K. ieškinys atsakovei M. T. dėl motinos valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šalies argumentai

2. Ieškovas 2019 m. vasario 7 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei M. T. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. K. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos; nustatyti, kad atsakovė M. T. civilinės bylos nagrinėjimo metu su nepilnamečiu sūnumi A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja dalyvaujant psichologui A. S.. Nurodė, kad motina daro nepataisomą žalą vaiko psichologinei ir fizinei būklei, griauna jo vidinį pasaulį, verčia jį užsidaryti savyje ir bijoti sekančio susitikimo su mama, taip pat į tai, kad atsakovė nesugeba užtikrinti vaiko saugumo, pasirūpinti jo sveikata ir elgiasi agresyviai jo atžvilgiu. Tik nustačius atsakovės ir vaiko pasimatymų ribojimą, nekiltų grėsmės pažeisti vaiko interesus. Taip pat ieškovas pareškė alternatyvų reikalavimą – nustatyti tokią atsakovės bendravimo su šalių vaiku tvarką, kuomet bendravimas vyktų dalyvaujant psichologui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, jog ieškovas, nors ir pateikia teismui papildomus dokumentus, tačiau iš esmės jais grindžia aplinkybes, kuriomis savo reikalavimo pagrįstumą argumentavo ir pirmą kartą teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir kurios teismo buvo tinkamai įvertintos. Tarnyba sutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartyje, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje išdėstytais motyvais ir nurodė, kad uždraudimas motinai bylos nagrinėjimo metu bendrauti su sūnumi neatitinka geriausių vaiko interesų. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad ieškovo pateiktas alternatyvus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dalyvaujant psichologui A. S. jau buvo išspręstas 2019 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria šis ieškovo prašymas buvo motyvuotai atmestas. Tarnybos manymu, motinos ir sūnaus susitikimus būtų tikslingiau organizuoti ne psichologo kabinete, o vietose, kur vaikas ir mama turėtų galimybę užsiimti aktyvia, vaikui įdomia, prasminga, kūrybinga ar aktyvia veikla, žaisti, pramogauti, ir per bendrą, teigiamas emocijas sukeliančią veiklą, kurti tarpusavio santykius.

Atsiliepimas

4. Atsakovė M. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovas siekia išvengti dviejų įsigaliojusių Rusijos Federacijos teismo sprendimų dėl motinos ir vaiko bendravimo tvarkos, bei vaiko ir senelių bendravimo tvarkos, o taip pat išvengti vaiko grąžinimo į Rusijos Federaciją pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Sankt Peterburgo Primorskij rajono teismas 2017 m. lapkričio 15 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10470/2017, pagal kurią buvo nustatyta atsakovės su sūnumi bendravimo tvarka iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Minėtoje nutartyje nustatyta, kad bendravimas vyksta be tėvo, motinos gyvenamojoje vietoje. Šiais veiksmais ieškovas siekia išvengti atsakomybės už Rusijos Federacijos teismų sprendimų nevykdymą ir neteisėtą vaiko išvežimą į Baltijos šalis. Atsakovė nesutiko dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai prieštarautų Sankt Peterburgo Primorskij rajono teismo 2018 gegužės 11 d. sprendimui, kuris įsiteisėjo 2019 m. vasario 20 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė ieškovo S. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos uždrausti atsakovei M. T. bendrauti su sūnumi A. K.; nustatyti, kad atsakovė M. T. civilinės bylos nagrinėjimo metu su nepilnamečiu sūnumi A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja dalyvaujant psichologui A. S..

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas nurodė, kad ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindžia identiškais argumentais, kurie buvo nurodyti 2018 m. lapkričio 16 d. patikslintame ieškinyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl kurių jau pasisakė tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi, tiek ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

7. Teismas iš atsakovės atsiliepimo turinio nustatė, kad Sankt Peterburgo Primorskij rajono teismas 2017 m. lapkričio 15 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10470/2017, pagal kurią buvo nustatyta atsakovės su sūnumi bendravimo tvarka iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Minėtoje nutartyje nustatyta, kad bendravimas vyksta be tėvo, motinos gyvenamojoje vietoje. Taip pat atsakovė nurodė, kad Sankt Peterburgo Primorskij rajono teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2019 m. vasario 20 d., nustatyta dėl vieno iš tėvų, gyvenančių atskirai nuo vaiko, tėvų teisių tvarkos įvykdymo ir dėl bendravimo su vaiku kliūčių šalinimo. Teismas nurodė, jog nors minėti Rusijos Federacijos teismo sprendimai nėra išversti į valstybinę kalbą (teismas nustatė atsakovei terminą iki 2019 m. balandžio 15 d. juos išversti), tačiau, akivaizdu, kad tokių sprendimų buvimo fakto ieškovas neatskleidė, kas sudaro pagrindą abejoti ieškovo sąžiningumu.

8. Teismas taip pat nurodė, kad klausimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo yra išspręstas įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti ieškovo S. K. ieškinį atsakovei M. T. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išaiškinant ieškovui, kad jis turi teisę su šiuo reikalavimu kreiptis į Rusijos federacijos teismus (civilinė byla Nr. e2-9711-869/2019).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovės pateiktais procesiniais dokumentais, kurie netgi nėra išversti į valstybinę kalbą, t. y. vadovavosi išimtinai atsakovės teiktais paaiškinimais. Konstitucijos 117 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Ši konstitucinė nuostata detalizuojama CPK 11 straipsnyje, nustatančiame, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba (1 dalis). Taigi, šiuo atveju buvo pažeistos CPK 11 straipsnio nuostatos, tokiu būdu užkertant kelią objektyviam ir nešališkam bylos esmės ir byloje pateiktų dokumentų išnagrinėjimui.

9.2. Netaikant prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamos šalių nepilnamečio vaiko teisės bei teisėti interesai. Šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra veikiama priešingai vaiko interesams, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Iš byloje pateiktos konsultacinės specialisto išvados Nr. 90-3/16 aiškiai matyti, kad atsakovė negeba pasirūpinti ne tik vaiko higiena, maitinimu, elementaria vaiko poreikius atitinkančios aplinkos užtikrinimu, tačiau ir dėl atmestino požiūrio į vaiko sveikatą A. K. išsivystė chroniškas atopinis dermatitas. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, iš kurių vienas svarbiausių yra augti sveikoje ir saugioje aplinkoje, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei iki galutinio sprendimo priėmimo bendrauti su vaiku A. K.. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, leidus atsakovei nevaržomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kyla reali grėsmė vaiko saugumo, sveikatos užtikrinimui. Žalingą atsakovės elgesį nepilnamečio vaiko A. K. atžvilgiu patvirtina ir tai, kad atsakovė nesirūpino ir nesirūpina vaiko materialine gerove, neteikė ir neteikia jokios finansinės paramos savo nepilnamečiam vaikui.

9.3. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo šioje civilinėje byloje, nebuvo atsižvelgta į vaiko norą/nenorą bendrauti su vienu iš tėvų, nebuvo išklausyta šalių nepilnamečio vaiko nuomonė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

10. Byloje nustatyta, jog ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. T. dėl motinos valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovas teismui taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei M. T. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. K. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos; nustatyti, kad atsakovė M. T. civilinės bylos nagrinėjimo metu su nepilnamečiu sūnumi A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja dalyvaujant psichologui A. S.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su minėta 2019 m. kovo 7 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek ir jų nepilnametis sūnus yra Rusijos federacijos piliečiai, atsakovė gyvena Sankt Peterburge, Rusijos federacijoje, konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ reglamentavimą, jurisdikcija nagrinėti klausimą dėl motinos valdžios apribojimo priklauso Rusijos federacijos kompetentingam teismui. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, 2019 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovo S. K. ieškinį atsakovei M. T. dėl motinos valdžios apribojimo paliko nenagrinėtu, išaiškinant teisę kreiptis su ieškiniu į Rusijos federacijos teismus. Teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartis ieškovo atstovei išsiųsta 2019 m. kovo 15 d. elektroninių ryšių priemonėmis. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytina, jog teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartis ieškovui įteikta 2019 m. kovo 18 d. Ieškovas nustatytu terminu atskirojo skundo dėl 2019 m. kovo 15 d. nutarties teismui nepateikė, nutarties apskundimo terminas yra pasibaigęs.

12. Nagrinėjamu atveju laikytina, jog esamoje procesinėje situacijoje nėra teisinio intereso peržiūrėti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį, kuria teismas atmetė ieškovo S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės M. T. atžvilgiu, nes Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovo S. K. ieškinį atsakovei M. T. dėl motinos valdžios apribojimo palikus nenagrinėtu, neliko pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo nagrinėjimas, esant nurodytoms aplinkybėms, neteko prasmės, nes nebeliko atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties nagrinėjimo dalyko (objekto), ir tokios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nesukels jokių teisinių padarinių, todėl apeliacinį procesą tikslinga nutraukti (CPK 302 str., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties, nutraukti.

Teisėja Tatjana Žukauskienė