Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-21 · Civilinė byla Nr. e2S-525-413/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-21
Bylos Nr.
e2S-525-413/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05396-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
M. R. S., S. Č., V. O. S., T. L. Ž., D. V., Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
Ieškovas
B. S., V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-525-413/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05396-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.13.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. R. S., S. Č., V. O. S., T. L. Ž., D. V., Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1067-955/2018 pagal ieškovų B. S. ir V. R. patikslintą ieškinį atsakovams Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, M. R. S., S. Č., V. O. S., T. L. Ž., D. V. dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo, nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų B. S. ir V. R. patikslintą ieškinį atsakovams Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, M. R. S., S. Č., V. O. S., T. L. Ž., D. V. dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo, nuosavybės teisės gynimo, kuriuo yra prašoma pripažinti negaliojančiais Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 26 d. nutarimus, kuriais: a) nuspręsta namo žaliosios zonos nenaudoti mašinų stovėjimo aikštelėms, o tik poilsiui apželdinant gėlynais, krūmais, dekoratyviniais medžiais, vaiskrūmiais, suteikiant gyventojams teisę įsirengti suoliukus, b) saugumo sumetimais rakinti kiemo vartus. Raktai bus: pirmas – pas pirmininkę, antras – pas garažo savininką S. Č.; nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2016 m. lapkričio 25 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ir faktiškai jų naudojamas žemės sklypo dalis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai B. S. ir V. R. pateikė teismui prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 26 d. nutarimų vykdymą. Nurodė, kad ieškovų, kurie yra žemės sklypo bendrasavininkai, teisės ir teisėti interesai dėl naudojimosi jiems priklausančia nuosavybe yra apriboti nepagrįstai, ginčas tęsiasi ilgą laiką, be to, tokio pobūdžio bylose, kai dalyvauja daugiau nei du žemės sklypo savininkai, o ginčas susijęs su nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka yra pakankamai sudėtingas, teisminis procesas gali užsitęsti dėl rengiamų naudojimosi žemės sklypu pasiūlymų ir kitų šalių interesų suderinimo. Iki ginčijamų nutarimų priėmimo šalys žemės sklypu naudojosi laisvai ir be jokių apribojimų. Atsakovai nesutaria ir nesutinka nustatyti naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarką ir draudžia ieškovams patekti į jiems priklausantį sklypą, užrakindami kiemo vartus bei leisdami įvažiuoti į kiemą išimtinai vienam savininkui – S. Č.. Draudimas ieškovams įvažiuoti į jiems priklausantį namo kiemą yra grubus bendraturčio teisių pažeidimas, o gyvenamojo namo bendrija neturėjo teisės priimti sprendimų dėl žemės sklypo bendraturčių disponavimo tvarkos, nes įstatymas tokios teisės bendrijai nenumato. Nesant tarp žemės sklypo bendraturčių nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nėra teisinga, protinga ir logiška statyti suolus, sodinti vaiskrūmius, nes nei vienas bendrasavininkas nedavė sutikimo perleisti jam priklausančios žemės sklypo dalies valdymo namo bendrijai, be to, nėra žinoma kokia sklypo dalimi naudosis konkretus bendrasavininkas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: ieškovų ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 26 d. nutarimų vykdymą, kuriais nuspręsta: a) namo žaliosios zonos nenaudoti mašinų stovėjimo aikštelėms, o tik poilsiui, apželdinant gėlynais, krūmais, dekoratyviniais medžiais, vaiskrūmiais, suteikiant gyventojams teisę įsirengti suoliukus; b) saugumo sumetimais rakinti kiemo vartus. Raktai bus: vienas pas pirmininkę, antras pas garažo savininką S. Č..Teismas, įvertinęs ieškinio turinį bei reiškiamus reikalavimus, sprendė, kad yra svarbu, jog ginčo dalykas – teisė bendrasavininkams naudotis jiems priklausančiu turtu, išliktų neapribota, t. y. bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo prieš priimant prašomus panaikinti nutarimus. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog galimai ieškovams palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas ar jo vykdymas pasunkėti, nes nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, išliktų galimybė keisti ginčo dalyką – žemės sklypą (apželdinant, įrengiant suoliukus), kol dar nėra nustatyta konkreti bendrasavininkų naudojimosi žemės sklypu tvarka ir išliktų galimybė varžyti bendrasavininkų teisę įvažiuoti į jiems priklausantį kiemą, nenustačius ar toks apribojimas, taikytas ginčijamu bendrijos nutarimu, yra teisėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai M. R. S., S. Č., V. O. S., T. L. Ž., D. V., Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugo priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės yra siekiama rezultato, kad nebūtų vykdomi ginčo sprendimai. Taikydamas tokias laikinąsias apsaugos priemones teismas pasisakė dėl bylos esmės, pripažindamas, jog atsakovų sprendimas dėl ginčo žemės sklypo naudojimo yra neteisėtas. Pats ieškinio dalykas yra tapatus pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Pirmosios instancijos teismas nenustatė realios grėsmės galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad nesustabdžius ginčo sprendimų vykdymo, jiems galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, t. y. jie negalėtų naudotis žemės sklypu. Taip pat nėra įrodymų, kad priėmus ginčijamus sprendimus žemės sklypas būtų papildomai apželdintas ar jame būtų įrengti suoliukai ar kiti įrenginiai tose dalyse, kuriomis pageidauja naudotis ieškovai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovai turi automobilius, dėl ko yra ribojama jų teisė įvažiuoti į teritoriją, kodėl ginčijami sprendimai riboja jų teises. Bet to, bendrijos sprendimai nėra nuginčyti ar pripažinti neteisėtais, todėl jie laikytini teisėtais.Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovai B. S. ir V. R. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patys atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, numatant žemės sklypo projekte bendrą įvažiavimą, bendrus takus. Tokiu būdu, patys atsakovai pripažįsta ginčijamų sprendimų nepagrįstumą ir patys jų neketina laikytis.Atsakovų veiksmai neduoti žemės sklypo bendrasavininkams kiemo vartų raktų, tuo apribojant patekimą į jiems priklausantį bendrosios dalinės nuosavybes teise valdomą sklypą, yra grubus ieškovų teisių pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai B. S. ir V. R. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 26 d. nutarimus, kuriais: a) nuspręsta namo žaliosios zonos nenaudoti mašinų stovėjimo aikštelėms, o tik poilsiui apželdinant gėlynais, krūmais, dekoratyviniais medžiais, vaiskrūmiais, suteikiant gyventojams teisę įsirengti suoliukus, b) saugumo sumetimais rakinti kiemo vartus. Raktai bus: pirmas pas pirmininkę, antras pas garažo savininką S. Č.; nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2016 m. lapkričio 25 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ir faktiškai jų naudojamas žemės sklypo dalis tokia tvarka: a) naudotis B. S. žemės sklypo plane pažymėta dalimi C-113 kv.m; b) V. R. žemės sklypo plane pažymėta dalimi B-79 kv.m; c) S. Č. naudotis žemės sklypo plane pažymėta dalimi E-28 kv.m bei plane pažymėta dalimi F-350 kv.m; d) T. L. Ž. paskirti naudotis žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta dalimi F-350 kv.m; e) M. R. S. sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėta dalimi F-350 kv.m; f) D. V. paskirti naudotis žemės sklypo plane pažymėta dalimi F-350 kv.m; g) paskirti bendrai naudotis bendraturčiams žemės sklypo plane pažymėtomis dalimi a-338 kv.m ir D-58 kv.m. Taigi, ieškovai pareikštu patikslintu ieškiniu siekia įrodyti, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 26 d. įvykusio susirinkimo metu priimti nutarimai dėl ginčo žemės sklypo naudojimo yra neteisėti, taip pat siekia, kad tarp namo bendraturčių būtų nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka. Šiuo pagrindu ieškovai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi jų prašymą tenkino – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 26 d. nutarimų vykdymą.Atsakovai, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pasisakyta dėl bylos esmės, pripažįstant, jog atsakovų priimtas sprendimas dėl ginčo žemės sklypo yra neteisėtas, be to, ieškovai neįrodė ir grėsmės galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų atskirojo skundo argumentais dėl žemiau šioje nutartyje nurodytų motyvų. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus.Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ginčas dėl nutarimų teisėtumo buvo išspręstas iš esmės. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį – iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad skundžiama nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinai sustabdytas ginčijamų nutarimų vykdymas, iki kol bus patikrintas jų teisėtumas ir pagrįstumas, nereiškia, kad šiuo atveju buvo pasisakyta dėl ginčo esmės, priešingai, pirmosios instancijos teismas vertino, ar aptartoje ginčo situacijoje buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius ginčijamų Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 26 d. nutarimų vykdymo, jie galėtų būti pradėti įgyvendinti, o ieškovams priėmus palankų teismo procesinį sprendimą, t. y. pasitvirtinus ieškovų nurodytoms aplinkybėms, ieškovai patirtų neigiamų pasekmių (išliktų galimybė keisti ginčo žemės sklypą, kol nėra nustatyta konkreti naudojimosi juo tvarka; toliau varžyti bendraturčių teisę įvažiuoti į jiems priklausantį kiemą, kt.). Taigi, kol yra sprendžiamas ginčijamų nutarimų teisėtumo klausimas, siekiant iki teismo procesinio sprendimo priėmimo išlaikyti byloje status quo padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamų Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 26 d. nutarimų vykdymą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, reikalavimų, nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, dėl kol atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas