Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-01-22 · Civilinė byla Nr. e2-2313-359/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-22
Bylos Nr.
e2-2313-359/2024
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01309-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
G. S.
Advokatai
Liudas Paltanavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2313-359/2024Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01309-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13. (S)
(N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 22 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei,dalyvaujant ieškovui A. S., ieškovo atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui,dalyvaujant atsakovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai.

1. Ieškovas A. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. S. (toliau – atsakovas), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 4 803,23 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, dėl sandėliavimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir už visas komunalines paslaugas (faktinius patalpų naudojimo kaštus), kurios yra teikiamos į patalpas, įskaitant šalto vandens, elektros energijos, galios mokestį, dujų bei kitas minėtas paslaugas, pateiktas sąskaitas, taip pat naudojimąsi internetu ar kabeline televizija (jei tokios paslaugos yra teikiamos), pagal ieškovo pateiktą sąskaitą per 7 dienas nuo sąskaitos pateikimo (Sutarties 4.5. p.). Terminuota 12 mėnesių sutartis buvo nuolat tęsiama, dėstant analogiškas nuostatas, kol galiausiai šalys sutartį vykdė nepasirašant papildomų susitarimų/pratęsimų, pagal pasirašytos sutarties nuostatas, ką patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai, pvz. atsakovo atliekami mokėjimai pagal sutartį. Ieškovui 2023 m. kovo 3 d. pardavus minėtas patalpas (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 3 d. pasirašius apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą, kuris buvo persiųstas elektros tiekėjams, paaiškėjo, kad per tęstinį laikotarpį, kuomet patalpos buvo išnuomotos atsakovui yra susidariusi net 4 803,23 Eur skola. Atsakovas nepaisydamas sutarties nuostatų, pilnai nemokėjo už elektros suvartojimą, neteikdavo ieškovui tikslių elektros energijos suvartojimo rodmenų. Pardavus turtą ir tinkamai deklaravus rodmenis, paaiškėjo, kad eilę metų buvo paskaičiuojamas tik elektros suvartojimo vidurkis, už kurį ieškovas ir mokėjo ir už kurį, kartu su nuomos mokesčiu, atsiskaitydavo atsakovas, tuo tarpu likusi dalis nebuvo apmokama, kadangi atsakovas skaitiklių rodmenų niekada neatsiųsdavo, nepaisant ieškovo prašymų. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė – pilnai nemokėjo už elektros energijos suvartojimą, meluodamas ieškovui, kad visos įmokos yra sumokėtos ir yra mokama pagal realų elektros energijos suvartojimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas buvo (duomenys neskelbtini), sandėlio patalpų nuomininkas nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Teritorija, kurioje yra patalpos, yra aptverta tvora. Nurodytu laikotarpiu pats ieškovas teritorijoje laikė daiktus, konteinerį su daiktais, sportinį automobilį. Taip pat ir ieškovo giminaitis teritorijoje laikė daiktus. Nuomos laikotarpiu atsakovas nebuvo vienintelis teritorijos naudotojas, į teritoriją, kada tik norėdamas, patekdavo ieškovas ir jo giminaitis. Elektros suvartojimo rodmenis visuomet deklaruodavo ieškovas, atsakovas neturėjo jokių prisijungimo duomenų, neturėjo prieigos prie elektros suvartojimo skaitliukų. Elektros apskaitos spinta buvo rakinama ir atsakovas neturėjo rakto. Ieškovas reguliariai grįždavo į Lietuvą ir lankydavosi (duomenys neskelbtini). Ieškovas pasakydavo kokią pinigų sumą jam pervesti (nuomos mokestis + komunaliniai mokesčiai) ir atsakovas ieškovo nurodytą sumą jam pervesdavo. Ieškovui buvo pervedamos skirtingo dydžio sumos, kadangi pats ieškovas pasakydavo, kokią sumą pervesti. Ieškovas jokių pretenzijų atsakovui nereiškė beveik 6 metus, niekad nekėlė klausimo, neva atsakovas nėra atsiskaitęs pagal nuomos sutartį. 2017 m. rugpjūčio mėn. skaitliukų parodymai buvo – dieninis (1913), naktinis (1041). Tuo tarpu, 2020 m. vasario mėn. dieninis (3969), naktinis (3421). Tai rodo, jog atsakovas vidutiniškai per mėnesį sunaudodavo 71 kWh/mėn (dieninio) ir 82 kWh/mėn (naktinio). Kodėl atsakovas jau po nuomos sutarties nutraukimo deklaravo net 13 232 kWh (dieninis) ir 13 620 kWh (naktinis), nesuprantama. 2023 m. kovo mėn. atsakovas jau nesinaudojo patalpomis. Tuo tarpu minėtus rodmenis ieškovas deklaravo už kovo mėn. persiųstą el. energiją. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodo, kad mokėtina suma 382,34 Eur. UAB „Elektrum Lietuva“ 2023 m. liepos 25 d. priminime, nurodo ieškovui, jog jo skolos dydis sudaro 4 180,97 Eur. Nesuprantama už ką UAB „Elektrum Lietuva“ nurodo sumokėti ieškovui nurodytą sumą, nei sąskaita, nei joks pagrindimas dėl UAB „Elektrum Lietuva“ nurodomos sumokėti sumos prie ieškinio nepridėti.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nuomos laikotarpiu susidarė įsiskolinimas elektros tinklams. Nuo 2017 m. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurį nuomojo (duomenys neskelbtini) esantį pastatą, atsakovui. Per visą tą laikotarpį elektros tinklai skaičiuodavo vidurkį ir vidurkį mokėdavo, nedeklaruodavo. Per tą laikotarpį, atsakovas vidutinius mokėjimus mokėjo. Ieškovas gaudavo sąskaitas, kurias apmokėdavo ir atsakovui persiųsdavo skaičius, kuriuos jis turi apmokėti. Atsakovas jas apmokėdavo ir viskas būdavo gerai. Kai atėjo galutinis variantas, kada atsakovas turėjo išsikraustyti, atsakovas buvo likęs neapmokėjęs už tris mėnesius elektrą. Ieškovui pardavus pastatą, atsakovas iškart išsikraustė, pastatą perėmė naujas pirkėjas, tą pačią minutę ir po kurio laiko išlindo skola. Elektros tinklai pasiskaičiavo, kadangi su pirkėju buvo deklaruoti paskutiniai skaitiklio parodymai, kada atsakovas išsikraustė ir pagal tuos parodymus pateikė galutinę sąskaitą už visą laikotarpį. Ten yra negyvenamos patalpos – sandėlis ir namelis pastatytas, kuriame persirenginėdavo. Tuo laikotarpiu patalpomis naudojosi tik atsakovas ir jo darbuotojai. Pagal ieškinį prašoma priteisti suma yra 4 803,23 Eur. Atsakovas nepripažino skolos, dėl to teko eiti į teismą. Atsakovas mokėdavo už du-tris mėnesius, bet susimokėdavo. Būdavo moka į anglišką sąskaitą, būdavo į lietuvišką. Atsakovui buvo siunčiami elektroniniai laiškai ir SMS žinutę. Atsakovas mokėdavo pagal ESO sąskaitas, bet ne pagal skaitiklio parodymus. Buvo prašoma pas atsakovą deklaruoti, kai elektra brango. Atsakovas sakė, kad atsiųs, bet niekad neatsiųsdavo, dėl to nebuvo galima deklaruoti. Elektros skydinę galima atsirakinti ir replėmis. Ten yra trikampis, kuris atsuka skydinę. 2020 m. sutartyje nuostata atsirado, kadangi mokėjimai nevykdavo laiku, atsakovas turėjo mokėti kas mėnesį, dažniausiai mokėjimai vėluodavo, kas antrą mėnesį, kas trečią, dėl to buvo įtraukta papildoma nuoroda, buvo rakinti vartai, imamasi tam tikrų priemonių. Paprašius atsiusti parodymus, jų negavo. Atsakovas buvo informuojamas apie turto pardavimą, kad jis ieškotų naujų patalpų. Atsakovas turėjo nuorodą prie elektroninio prisijungimo, tačiau neaišku ar juo naudojosi. Įvairiai būdavo ir skambindavosi ir rašydavosi žinutėmis su atsakovu. Sandėlio raktų neturėjo, vartus atsidaryti galėjo. Giminaitis raktų neturėjo. Išsikraustant atsakovui, tikrino elektros parodymus kartu, tik gal atsakovas nenusirašė parodymų. Atsakovas pats davė reples, dėžės atidarymui. Pats nusirašinėjo, kad pateikti naujam pirkėjui, o automatiškai, pirkėjas ir perėmė tuos raktus. Tokios sumos per tą laikotarpį tikrai niekas negalėjo įsukti. Giminaitis yra (duomenys neskelbtini), kuris naudojosi kiemo teritorija, jis naudojosi vartais, tai buvo į mėnesį 2-3 kartus. Niekas kitas veiklos nevykdė, sportinis automobilis stovėjo tik mėnesį, konteineris irgi stovi be elektros. Tose vietos elektra nebuvo naudojama.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad neįsivaizduoja iš kur susidarė toks įsiskolinimas, nes ką pateikdavo ieškovas, tą apmokėdavo. Tuo labiau, pats ieškovas turėjo prieigą, pats laikydavo sportinį automobilį, pats lankydavosi, naudojosi patalpomis. Iš kur susidarė įsiskolinimas nežino, visada viską apmokėdavo. Teritorijoje stovėjo konteineris, ieškovas laikė teritorijoje savo sportinį automobilį, tose patalpose. Vartai elektriniai, atvažiuoji, išvažiuoji. Vartai naudoja elektros nedaug. Atsakovas patalpose vykdė sandėliavimo veiklą. Nepastoviai būdavo darbą dirbantys žmonės. Reikia pakrauti, iškrauti sandėlius, tada būdavo. Bet, kad pastoviai ten kažkas būdavo, taip nebūdavo. Elektros energija buvo naudojama apšvietimui. Gamyba nebuvo vykdoma. Žiemos metu patalpų nesišildė, ten pečius pastatytas, o ar buvo šildomas namelis ant ratų, negali pasakyti. Ten nėra šildymo. Jokių pečiukų asmeniškai nestatė. Mašinų ardymai, suvirinimo darbai nevyko. Kad vyktų kažkokia gamyba, nevyko nieko. Sandėliavo automobilių dalis. Automobiliai buvo išrenkami (duomenys neskelbtini). Objektas buvo išnuomotas su teritorija. Savininkas turėjo prieiga, kada norėdavo tada atvažiuodavo. Jo giminaitis laikė daiktus. Nuomos laikotarpiu, būdavo, kad negalėdavo patekti į patalpas. Rodmenų niekada nėra pateikęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

6. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2017 m. rugpjūčio 19 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu, ieškovas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomojo, o atsakovas išsinuomojo 120 kv. m. bendro ploto sandėliavimo patalpas su (duomenys neskelbtini) arų sklypu, kurios yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.5. punkte numatyta, kad nuomininkas pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą per 7 dienas nuo sąskaitos pateikimo papildomai apmoka už visas komunalines paslaugas, kurios teikiamos į patalpas įskaitant elektros energijos mokestį (1 t. e. b. l. 6-12).

7. Byloje taip pat, pateikta 2020 m. sausio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad šalys tęsė nuomos santykius (e. b. l. 13-18). Iš pateikto 2020 m. sausio 1 d. perdavimo-priėmimo akto, matyti, kad 2020 m. vasario 8 dienai, elektros skaitiklių parodymai buvo (3421 ir 3969).

8. Iš pateiktų ekranvaizdžio nuotraukų, matyti G. S. pavedimai 2017 m. vasario 27 d. – 2021 m. balandžio 14 d. laikotarpiu, bendrai 14 461 GBP sumai (1 t. e. b. l. 20-31).

9. Iš 2023 m. kovo 3 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akto, matyti, kad A. S. ir (duomenys neskelbtini) suderino apskaitos prietaisų rodmenis, kurie buvo – Dieninis tarifas (018756), Naktinis tarifas (017895) (1 t. e. b. l. 35).

10. Iš byloje pateiktos 2023 m. birželio 19 d. išplėstinės elektros energijos persiuntimo skaičiuotės, matyti, jog 2023 m. kovo 31 d. dieną adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaruoti rodmenys nuo 5524 iki 18756 dieniniu tarifu ir nuo 4275 iki 17895 naktiniu tarifu (1 t. e. b. l. 36).

11. Iš byloje pateiktos išplėstinės skaičiuotės išrašytos 2023 m. sausio 31 d., matyti, jog buvo paskaičiuoti rodmenys nuo 5413 iki 5471 dieniniu tarifu ir nuo 4179 iki 4229 naktiniu tarifu, paskaičiuota 82,28 Eur mokėtina suma, bei pažymeta, jog per 2023 m. sausio mėn. buvo sumokėta 75,44 Eur (1 t. e. b. l. 36).

12. Iš byloje pateikto UAB „Elektrum Lietuva“ 2023 m. liepos 25 d. priminimo, matyti, kad skolos dydis už suteiktas paslaugas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 4 180,97 Eur.

13. Iš byloje pateiktų atsakovo ir ieškovo susirašinėjimų, matyti, ieškovo priminimai atlikti apmokėjimus pagal sutartį, nurodomos sumos mokėtinos už elektros energiją ir nuomą (1 t. e. b. l. 63-101).

14. Iš byloje pateiktų ieškovo SEB sąskaitos išrašų, AB „Elektros skirstymo operatorius“ ir UAB „Elektrum Lietuva“ PVM sąskaitų faktūrų laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. kovo 31 d., matyti ieškovo atsiskaitymai už elektros energiją. Taip pat, iš pateiktų palyginamųjų elektros suvartojimo analizių, objekte esančiame (duomenys neskelbtini), matyti, jog minėtame objekte buvo skaičiuojamas 108 kWh suvartojimo vidurkis (2 t. e. b. l. 3-215).

15. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo ir atsakovo nuomos santykiai klostėsi iki pat 2023 m. kovo 1 d.

16. Ieškovas reikalauja atsakovą apmokėti už elektros energiją susidariusią skolą, tuo tarpu atsakovas nepripažįsta skolos dydžio, mano, jog ieškinys nepagrįstas.

Dėl įsiskolinimo už elektros energiją dydžio

17. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovo ir atsakovo ginčo patalpų nuomos santykiai klostėsi iki pat 2023 m. kovo 1 d. CK 6.477 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuomos sutarties sampratą. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.483 straipsnį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Sprendžiant klausimą nuo kada patalpų nuomos sutartis turi būti laikoma sudaryta ir nuo kada sutarties šalims atsiranda teisės ir pareigos, svarbu patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo įtaka nuomininko ir nuomotojo teisių ir pareigų atsiradimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent nuo faktinio patalpų perdavimo arba po to kai pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas laikoma, kad daiktas perduotas nuomininkui, nuomotojas įvykdė savo pareigą – perdavė daiktą.

18. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog objekte esančiame (duomenys neskelbtini), vykdė automobilių detalių sandėliavimo veiklą. Iš byloje esančių duomenų, matyti, jog nuomos santykiai nenutrūkstamai tęsėsi beveik 6 metus.

19. Byloje yra pateiktos 2017 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo. Pagal šios sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir už visas komunalines paslaugas (faktinius patalpų naudojimo kaštus), kurios yra teikiamos į patalpas, įskaitant šalto vandens, elektros energijos, galios mokestį, dujų bei kitas minėtas paslaugas, pateiktas sąskaitas, taip pat naudojimąsi internetu ar kabeline televizija (jei tokios paslaugos yra teikiamos), pagal ieškovo pateiktą sąskaitą per 7 dienas nuo sąskaitos pateikimo (Sutarties 4.5. p.). Taip pat, byloje teiktas 2020 m. sausio 1 d. perdavimo-priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad 2020 m. vasario 8 d., elektros skaitiklių parodymai buvo (3421 ir 3969), todėl nekyla abejonių, jog dar 2020 m. pradžioje skaitiklių parodymai buvo būtent tokie. Kitas toks skaitiklių fiksavimas buvo ieškovui parduodant patalpas kitam asmeniui, kuomet buvo deklaruoti apskaitos prietaisų rodmenys, kurie buvo – Dieninis tarifas (018756), Naktinis tarifas (017895), t. y. daugiau nei 15 000 kWh skirtumas pagal kiekvieną tarifą, per tris metus, kas sudarytų apie 416 kWh pagal mėnesį, pagal kiekvieną tarifą. Atsakovas byloje duodamas paaiškinimus, nurodė, jog elektros energija buvo vartojama tik apšvietimui.

20. Pažymėtina ir tai, jog viso nuomos laikotarpio metu šalių nebuvo deklaruojami tikslūs elektros skaitiklių parodymai, todėl sąskaitos buvo siunčiamos ir apmokamos elektros energijos tiekėjui skaičiuojant vidutinį ankstesnį suvartojimą. Šias aplinkybes patvirtino abi šalys, nurodžiusios, jog tikslių duomenų nedeklaravo. Kaip minėta, nuomos sutarties 4.5 punkte nurodyta, jog nuomininkas įsipareigoja mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir už visas komunalines paslaugas įskaitant ir elektros energiją. Tačiau sutartyje nėra numatyta, kas turi pareiga deklaruoti elektros skaitiklių parodymus. Visgi minėto sutarties 4.5 punkte nurodyta, jog už komunalines paslaugas apmokama pagal faktinius patalpų naudojimo kaštus. Taip pat, iš byloje pateiktų susirašinėjimų, matyti, jog ieškovas prašė atsakovo atsiųsti skaitiklių parodymus, kas kaip vėliau paaiškėjo nebuvo padaryta ((1 t. e. b. l. 63-101).

21. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.).

22. Byloje nėra duomenų, kam konkrečiai buvo vartojama elektros energija, tačiau labiau tikėtina, jog atsakovui naudojantis ginčo patalpomis, taip pat nenustačius, jog pats ieškovas galėjo naudoti elektros energiją minėtame objekte nuomos sutarties laikotarpiu, pats atsakovas ir suvartojo minėta elektros energijos kiekį. Iš byloje pateiktų įrodymų, 2020 m. vasario 8 d. elektros skaitiklių parodymų akto, taip pat 2023 m. kovo 3 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akto, pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, šalių paaiškinimų, iš kurių matyti, jog už elektros energiją buvo mokama pagal suvartojimo vidurkį, o ne pagal faktinius skaitiklių parodymus, darytina išvada, jog nuomos santykių tarp ieškovo ir atsakovo laikotarpiu, susidarė skirtumas tarp apmokėtos elektros energijos kiekio ir realaus faktinio suvartojimo kiekio, kas lėmė, jog deklaravus rodmenis, 2023 m. kovo mėn., susidarė 4 180,97 Eur įsiskolinimas. Taip pat, ieškovo paaiškinimais, atsakovas yra skolingas pagal pateiktas elektros energijos persiuntimo išplėstines skaičiuotes (1 t. e. b. l. 36-43) – 75,44 Eur, 82,28 Eur, 82,20 Eur, 382,34 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas patalpomis naudojosi iki 2023 m. kovo 1 d., o 382,34 Eur sąskaita išrašyta už kovo mėn. persiųsta el. energiją, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti 382,34 Eur už 2023 m. kovo mėn. nepagrįstas.

23. CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra pilnai atsiskaitęs už sunaudotą elektros energiją nuomos santykių laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Atsakovas nurodė, kad mokėjo už elektros energiją nors ir nereguliariai pagal vidutinį suvartojimą, todėl teigti, kad už faktiškai sunaudotą elektros pagrindo nėra. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas ir jo giminaitis taip pat naudojosi ginčo sklypu, tačiau teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka. Nėra duomenų, jog ieškovas ar kiti asmenys, būtų vartoję elektros energiją ieškovo ginčo sklype. Atsakovas vykdydamas veiklą beveik šešis metus, bei sutartimi įsipareigojęs mokėti už elektros energiją, turėjo už ją atsiskaityti. Vien tai, jog atsakovas nesirūpino, suvartojamos elektros energijos apskaita, nesudaro pagrindo naikinti jo atsakomybę, už suvartotą elektros energiją.

24. Byloje esant duomenims, apie ieškovo ir atsakovo suderintus elektros skaitiklių rodmenis 2020 m. vasario mėn. ir ieškovo ir naujojo sklypo pirkėjo deklaruotus rodmenis 2023 m. kovo mėn., bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, atsakovo atsakomybę dėl elektros energijos suvartojimo šalinančias aplinkybes ar duomenis kurie patvirtintų atsakovo atskaitymo už tokią suvartotą energiją faktą, darytina išvada, jog atsakovui neįvykdžius 2017 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų atsiskaityti už nuomojamame objekte vartojamą elektros energiją pagal ieškinio reikalavimą, ieškinys yra tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 4 420,89 Eur (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

25. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Ieškinį tenkinus visiškai ieškovui iš atsakovo proporcingai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas byloje yra sumokėjęs 108,00 Eur žyminį mokestį ir 1 680,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 1 788,00 Eur. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintomis rekomendacijomis ieškovės prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija maksimalaus dydžio, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Ieškinį tenkinus iš dalies 92,03 procento, iš atsakovo priteistina 1 645,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes procesiniai dokumentai šalims buvo įteikinėjami elektroniniu būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 420,89 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų 89 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 645,50 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis