Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-26 · Byla Nr. N-444-1507-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-26
Bylos Nr.
N-444-1507-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1507/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. (V. G.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. nutarimu pripažino V. G. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 130 (šimto trisdešimties litų) baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. G. 2010 m. gegužės 8 d., apie 8 val. 30 min., Radviliškio gatvėje, Šiauliuose, vairuodamas jam priklausantį „Audi A4“ automobilį, išvažiuodamas iš aikštelės, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusį A. V. priklausantį „Smart“ automobilį. Nurodė, jog savo kaltę dėl eismo įvykio V. G. teisme pripažino visiškai, nurodydamas, kad įvykio dieną atėjęs prie savo automobilio pamatė, kad labai arti stovi automobilis „Smart“, išvažiuodamas iš vietos pažiūrėjęs per galinį veidrodėlį, pagal įprotį patikrinęs stabdžius ir jokio atsitrenkimo nejautęs, tačiau vėliau apžiūrėjus savo automobilį supratęs, kad galėjo atsitrenkti į „Smart“ automobilį, nes ant jo automobilio rato matėsi tamsi dėmė. Konstatavo, jog V. G. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą taip pat patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog jis sugadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, eismo įvykio vietos schema, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymas, nuotraukos. Pažymėjo, jog V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), tačiau nurodė, jog dėl šio V. G. inkriminuojamo pažeidimo byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jo veikoje buvo tyčia, surinkta nebuvo: eismo įvykio metu buvo apgadintas tik A. V. priklausantis automobilis, faktą, jog iš eismo įvykio vietos pasitraukė nesuvokdamas, jog įvyko eismo įvykis, patvirtino pats V. G., ši jo versija kita byloje surinkta medžiaga paneigta nebuvo, V. G. savo automobilį dažnai laiko kieme, kuriame įvyko eismo įvykis, be to, tarp V. G. ir A. V. automobilių buvo slystamasis, o ne smūginis kontaktas. V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančia – tai, jog metų laikotarpyje jis buvo baustas už tos pačios rūšies pažeidimo padarymą.

II.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 62 – 63), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka apylinkės teismo nutarimu, nes mano, jog nagrinėdamas šią bylą jis netinkamai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymėjo, jog liudytojas A. V. paaiškinime nurodė, jog 2010 m. gegužės 8 d., 8 val. 25 min, išgirdo plastmasės lūžimo garsą ir per langą pamatė arti pro jo automobilį „Smart“ pravažiuojantį raudoną „Audi A4“ automobilį, kuris kieme buvo pastatytas iš vakaro, o vėliau apžiūrėjęs savo automobilį pamatė, kad sulaužytas galinis bamperis keleivio pusėje, matėsi dažų žymės. Pridūrė, jog šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytoja J. B., kuri iš savo balkono matė, kaip minėtas „Audi A4“ automobilis kliudė „Smart“ automobilį, o „Audi A4“ vairuotojas stabtelėjo ir išvažiavo, be to, ji girdėjusi trenksmą. Pažymi, jog pagal šiuos liudytojų parodymus darytina išvada, kad vairuojas V. G. turėjo išgirsti minėta trenksmą, be to, tai, jog vairuotojas pristojo, parodo, jog jis matė kliudęs greta stovintį automobilį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. G. prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog teismas tinkamai taikė nuobaudą už padarytą pažeidimą, įvertino faktines bylos aplinkybes ir pareigūno, kuris eismo įvykio vietoje fiksavo administracinį teisės pažeidimą, teisme duotus parodymus. Pažymi, jog pareigūnas patvirtino, kad jis galėjo ir nejusti kontakto bei kad apžiūrėjus jo vairuotą „Audi A4“ ant jo dešinio šono nerasta jokių pėdsakų, būdingų susiliečiant dviem objektams. Teigia, kad teismo nutarimas yra teisingas dar ir dėl to, jog jis mažai supranta lietuviškai, todėl tinkamai negalėjo suprasti visų veiksmų ir negalėjo pasiūlyti užpildyti eismo įvykio deklaracijos, ko nepasiūlė pažeidimą fiksavęs policijos pareigūnas, nenorėjęs būti apkaltintas šališkumu. Mano, jog automobiliui judant iki 5 km/val greičiu bei kontaktuojant su kita transporto priemone ne kaktomuša, o slystamuoju judesiu, trenksmo negalėjo būti, todėl liudytojų parodymai byloje nėra objektyvūs. Priduria, jog byloje nėra nurodyta, jog nukentėjusysis ant namo balkono yra įsirengęs vaizdo filmavimo kamerą, kuri fiksuoja jo automobilio stovėjimo vietą, nes ten jis nuolat laiko savo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaip galima matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje ginčas dėl V. G. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nekyla, tačiau Institucija, pateikusi apeliacinį skundą teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kvalifikuoti jo veiksmus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, neįžvelgdamas juose tyčios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad šioje byloje įrodymai visapusiškai ištirti nebuvo, esami prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 8 – 9) matyti, jog nukentėjusiojo „Smart“ automobiliui padaryti apgadinimai buvo pakankamai ryškūs, kad atidžiai ir rūpestingai vairuojantis asmuo turėtų suprasti kliudęs greta stovėjusį automobilį. Šią poziciją pagrindžia ir liudytojos J. B. tvirtinimas, jog V. G., kliudęs automobilį, stabtelėjo ir šiek tiek pastovėjęs išvažiavo iš kiemo (b. l. 20) bei nukentėjusiojo teiginys, kad jis išgirdęs plastmasės lūžimo garsą (b. l. 18). Kita vertus, V. G. pateikiama įvykių versija taip pat yra nuosekli ir neprieštaringa detalėse, ją pagrindžia policijos pareigūno, kuris teismo posėdžio metu nors ir negalėjo kategoriškai atsakyti, ar vairuotojas galėjo pajusti susidūrimą su kitu automobiliu, tvirtinimas, jog kontaktas tarp dviejų automobilių buvo ne smūginis, o slystamasis. Maža to, paminėtina, jog eismo įvykis vyko vieno gyvenamojo namo automobilių stovėjimo aikštelėje, nukentėjusysis ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra automobilio stovėjimo vietos anksčiau konfliktavę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, vienareikšmė išvada dėl V. G. tyčios nebuvimo ar buvimo gali būti daroma tik teismo posėdžio metu apklausus nukentėjusį A. V. bei liudytoją J. B. ir išsiaiškinus, ar šių asmenų parodymai apie automobilių trenksmą gali būti laikomi objektyviais bei tai, ar šie asmenys neturi pagrindo V. G. apkalbėti.

Įvertinus paminėtą, darytina išvada, kad byloje prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti, todėl priimtas Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui pašalinti visas kilusiais abejones, konstatuojant tyčios V. G. veiksmuose nebuvimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius