- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-08
- Bylos Nr.
- e2A-432-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00295-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rimgauda“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“ dėl paskelbto tarptautinio viešojo pirkimo Nr. 709760 sąlygų neteisėtumo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rimgauda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ nepagrįstai ir neteisėtai paskelbė tarptautinį pirkimą Nr. 709760, nes tapatų pirkimo objektą gali (turi) įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos; 2) pripažinti, kad atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vykdomo tarptautinio pirkimo Nr. 709760 sąlygų 5 priede nustatyti reikalavimai kvalifikacijai, o būtent reikalavimai specialistui Nr. 1, specialistui Nr. 2 ir specialistui Nr. 5 yra neteisėti; 3) pripažinti, kad atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vykdomo tarptautinio pirkimo Nr. 709760 9 priede nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti; 4) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad yra inžinierinių tinklų, įskaitant ir šilumos tinklus, projektavimo ir statybos bendrovė, teikianti šilumos tinklų projektavimo paslaugas, todėl yra suinteresuota varžytis su kitais rinkos dalyviais dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo. Atsakovė 2024 m. vasario 23 d. paskelbė tarptautinį pirkimą Nr. 709760 (toliau – ir Pirkimas), kuriuo skelbiamų derybų būdu siekia įsigyti šiluminės trasos į šiaurinius Vilniaus rajonus ir siurblinės statybos techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Perkančioji organizacija nepagrįstai ir neteisėtai nesinaudoja centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – ir CPO LT) katalogu, Pirkimo sąlygose nustatė neproporcingus, diskriminacinius, todėl neteisėtus reikalavimus kvalifikacijai, neteisėtus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, todėl ieškovė 2024 m. kovo 4 d. pateikė pretenziją, kuria prašė Pirkimą nutraukti, o projektavimo paslaugas įsigyti naudojantis CPO LT sukurta dinamine pirkimo sistema (katalogu). Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 13 d. tiekėjo pretenziją atmetė motyvuodama tuo, kad tiekėjas nėra suinteresuotas ginčyti Pirkimo sąlygų ir jose nustatytų reikalavimų kvalifikacijai bei pasiūlymų vertinimo kriterijų, nurodydama, jog perkančioji organizacija turi teisę vykdyti savarankišką Pirkimą, nesinaudodama centralizuotai sukurta dinamine pirkimo sistema, o pasiūlymų vertinimo kriterijai yra pagrįsti ir teisėti. Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 13 d. patikslino Pirkimo sąlygas, papildydama jas nauju 1.6 papunkčiu, kuriame nurodė argumentus, dėl kurių Pirkimu įsigyjamos projektavimo paslaugos negali būti įsigytos vadovaujantis CPO LT katalogu.
3. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės 2024 m. kovo 13 d. atsakymu į pretenziją, išsamiai įvertinusi joje nurodytus argumentus ir su jais nesutikdama, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 107 straipsnio 1 dalimi ir nepraleisdama PĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama Pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis. Ieškovė nurodė, kad ji turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, jose nustatytus reikalavimus kvalifikacijai ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kadangi šios Pirkimo sąlygos atskirai ir visos kartu objektyviai eliminuoja ne tik galimybę pateikti pasiūlymą, tačiau ir varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Be to, priešingai nei nurodo atsakovė, šio konkretaus Pirkimo vykdymas, kuomet dėl tapačių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų įsigijimo, yra sudarytas CPO LT katalogas, tiesiogiai pažeidžia ieškovės teises, nes ieškovė, būdama įtraukta į CPO LT katalogo dalyvių sąrašą, ne tik turi teorines galimybes varžytis dėl projektavimo paslaugų teikimo atsakovei, tačiau jau yra sudariusi projektavimo paslaugų sutartį ir teikia paslaugas. Atsakovė CPO LT katalogu nesinaudoja ne todėl, kad Pirkimo objektas yra iš esmės skirtingas, tačiau dėl to, jog pati galėtų vykdyti paslaugas teikiančio tiekėjo atranką.
4. Be to, nustatant papildomus reikalavimus komandai, t. y. ekonominio naudingumo reikalavimus bei jų taikymo metodiką, atsakovė iš esmės sukuria vienam tiekėjui (duomenys neskelbtini) palankesnes sąlygas, o ieškovės galimybės varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo tampa iš esmės hipotetinėmis. Pirkimo sąlygų 5 priede nustatyti reikalavimai specialistui Nr. 1 ir Specialistui Nr. 2 iš esmės riboja ieškovės galimybę pateikti pasiūlymą Pirkime, o specialisto Nr. 5 patirties susiejimas išimtinai tik su šilumos trasos siurblinės projektavimo patirtimi, nors šis statinys, tiek pagal savo paskirtį, tiek ir pagal funkcinę priklausomybę niekuo nesiskiria nuo kitų nesudėtingų inžinerinių statinių, tokių kaip vandentiekio siurblinė, daro reikalavimą pertekliniu. Atsakovė neturi neribotos diskrecijos nustatyti reikalavimus kvalifikacijai. Reikalavimai kvalifikacijai, įskaitant ir reikalavimus specialistams, yra nustatomi griežtai laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Projektavimo paslaugų sudėtingumą tiksliau parodo skaičiuojamosios kainos kriterijus nei pačios trasos ilgis, nes kuo sudėtingesnis projektas, statinio įrengimo sąlygos, aplinkos bei kiti veiksniai, tuo didesnė tokio statinio statybos kaina. Būtent visų veiksnių įvertinimas bei techninio sprendinio pasiūlymas ir parodo projektuotojo kompetenciją.
5. Pirkimo sąlygų 9 priede nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pasiūlytiems specialistams – projekto vadovams ir projekto dalies vadovams, tiek kiek ekonominio naudingumo balai gali būti suteikiami tik už dalyvavimą tam tikrame projektavimo etape, tačiau ne nuo pradžių iki pabaigos, neaiškūs, suformuluoti dviprasmiškai, suteikiantys teisę perkančiajam subjektui neribotą (draudžiamą) diskreciją pasiūlymus vertinti skirtingai. Be to, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra nesuderinami su pamatiniais principais, riboja konkurenciją, neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimo, nėra susiję su Pirkimo sutarties objektu, tariama ekonominė nauda nerealizuojama Pirkimo sutarties vykdymo metu, dėl to ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai neatitinka PĮ 64 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi nėra susieti su Pirkimo objektu.
6. Atsakovė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus nustatė tokiu būdu ir suteikė jiems tokius svorius, kad Pirkime varžytis gali tik didelės, specializuotos projektavimo bendrovės. Perkantysis subjektas didžiausią lyginamąjį svorį suteikė pasiūlytos komandos sudėčiai – kuo didesnę patirtį turinčią komandą Pirkimo dalyvis pasiūlo, tuo didesnę dalį balų jis gauna. Kainai yra numatyti tik 30 balų. Priešingai nei suteikiant ekonominio naudingumo balus už komandos sudėtį, balai už pasiūlytą kainą yra suteikiami lyginant Pirkime dalyvavusius pasiūlymus tarpusavyje, kuomet pasiūlymo kaina yra lyginama su mažiausia pasiūlyta kaina. Komandos sudėties reikšmė yra tiek nepagrįstai išdidinta, kad tik praktiškai neįprastai maža arba ekonomiškai nenaudinga kaina sudarytų minimalias galimybes konkuruoti, ir tik iš dalies. Sukuriama teisiškai ydinga situacija, kuomet nepagrįstas konkurencinis pranašumas yra suteikiamas tam subjektui, kuris jau anksčiau yra sudaręs daugiausiai sutarčių dėl projektų parengimo ir jų vykdymo priežiūros.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas konstatavo, kad PĮ 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta galimybė perkančiajai organizacijai vykdyti pirkimą nesinaudojant CPO LT katalogu, atsakovė šia galimybe pasinaudojo, laikydamasi įstatymų reikalavimų – skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 1.6 papunktyje išdėstė sprendimo neatlikti Pirkimo naudojantis centralizuotų pirkimų katalogu argumentus, dėl kurių ginčo Pirkimu įsigyjamos projektavimo paslaugos negali būti įsigytos vadovaujantis CPO LT katalogu.
9. Teismas nusprendė, kad ieškovės teiginys, jog atsakovė sukūrė teisiškai nepateisinamą situaciją, kuomet ieškovė iš esmės dėl to paties Pirkimo objekto – projektavimo paslaugų teikimo – yra priversta varžytis dvejose skirtingose procedūrose, ir tai lemia, jog ieškovė nepagrįstai priversta patirti tiek finansinius, tiek ir laiko kaštus, susijusius su papildomų reikalavimų įgyvendinimu, skirtingomis konkuravimo sąlygomis bei ribojimu pateikti pasiūlymą Pirkime, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pasinaudodama jai įstatymo leidėjo suteikta diskrecija, ginčo Pirkimą pasirinko vykdyti savo jėgomis, t. y. konkretų ginčo Pirkimą vykdo nesinaudodama CPO LT katalogu, todėl ieškovės argumentas, jog dėl to paties Pirkimo objekto ieškovė priversta varžytis dvejose skirtingose procedūrose, yra nepagrįstas, juolab kad ieškovė dublike pažymi, kad Perkančioji organizacija, pasinaudojusi CPO LT katalogu, per pastaruosius tris mėnesius su tiekėju sudarė net 5 skirtingas šilumos tiekimo tinklų techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartis. Kita vertus, ginčo Pirkimo dokumentuose yra įtvirtinti reikalavimai, kurių nėra CPO LT kataloge. Ginčo Pirkimo pasiūlymų vertinimo tvarkoje įtvirtinti ekonominio naudingumo kriterijai – komandos patirties reikalavimas; BIM (angl. Building Infromation Modeling) reikalavimas (vertinimo kriterijai T ir B); techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su tiekėjo įsipareigojimais projekto vykdymo priežiūros metu (3.9 papunktis); Projektavimo paslaugų sutarties nuostatos dėl specialistų keitimo (Bendrosios dalies 3.1.25 papunktis, 17 skyrius), detalizuoti projektuotojo įsipareigojimai projekto vykdymo priežiūros metu (Bendrosios dalies 3.1.36 papunktis), detalizuoti pagrindai užsakovui vienašališkai nutraukti sutartį (Bendrosios dalies 21.3 papunktis), numatytas paslaugų teikimo ataskaitų teikimas (Bendrosios dalies 13 skyrius), nustatytos netesybos (bauda) už projekto nepatikslinimą po ekspertizės (Specialiosios dalies 4.5.2 papunktis). Teismas pabrėžė, kad ieškovė visų papildomai nustatytų Pirkimo sąlygų, išskyrus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, neginčija. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką teismai, spręsdami ginčus, nesprendžia ir neįpareigoja perkančiosios organizacijos atlikti konkrečius veiksmus, todėl teismas negali įpareigoti atsakovą vykdyti pirkimą tik per CPO LT.
10. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrindė, kaip ginčo Pirkimo objekto įsigijimo būdo pasirinkimas pažeidžia jos teises dalyvauti Pirkime, o atsakovės sprendimas nesinaudoti CPO LT katalogu suvaržė ieškovės galimybę dalyvauti Pirkime, todėl neįrodė suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą vykdyti Pirkimą, nesinaudojant CPO LT katalogu. Atsižvelgdamas į tai, ieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai paskelbė ginčo Pirkimą, teismas atmetė, nes atsakovė teisėtai pasinaudojo PĮ 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta galimybe nesinaudoti CPO LT katalogu, šis atsakovės sprendimas neapribojo ieškovės teisės pateikti pasiūlymą Pirkime ir jame dalyvauti.
11. Spręsdamas dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė, kvestionuodama ieškovės suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kartu iškėlė ir ginčo apimties (ribų) klausimą, nurodydama, kad ieškinio motyvai nepagrįstai skiriasi nuo pozicijos, išdėstytos ieškovės Pretenzijoje, o tai lemia, jog ieškinys ne tik neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų dėl tiekėjų, siekiančių ginti tariamai pažeistas teises, teisinio suinteresuotumo egzistavimo ir pagrįstumo, bet ir pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423³ straipsnio 3 dalies reikalavimus, keliamus ieškiniui. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra projektavimo darbus atliekanti bendrovė, sudariusi su atsakove ne vieną šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos techninio projekto rengimo, projekto vykdymo priežiūros sutartį. Formaliai žiūrint, ieškovė yra suinteresuota dalyvavimu Pirkime, tačiau teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kaip sąlyga kreiptis į teismą, pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Pretenzijoje ieškovė neteikė argumentų, kad neteisėtos Pirkimo sąlygos, kvalifikacijos reikalavimai ar ekonominio naudingumo kriterijai pažeidžia jos teises ir riboja jos galimybę dalyvauti Pirkime ir varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Tokio turinio argumentus ieškovė išdėstė tik ieškinyje, nurodydama, kad dėl Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų ji negali pateikti pasiūlymo ir sąžiningai varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Tačiau teismas pabrėžė, kad ikiteisminė ginčo viešuosiuose pirkimuose stadija nėra formali, nes priešingu atveju prarastų prasmę įstatymų leidėjo keliami imperatyvūs reikalavimai pretenzijos ir ieškinio turinio sutapčiai bei teismų praktikoje suformuoti privalomi reikalavimai tiekėjui (dalyviui) pretenzijoje ne abstrakčiai ginčyti pirkimo sąlygas, o ginti savo subjektines teises. Ieškovei, kaip viešųjų pirkimų profesionalei, viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir praktika yra žinomi, todėl teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ieškinyje tik plačiau pakomentuoti ir papildyti pretenzijoje pateikti argumentai, kuriuos teismas vertino kaip ieškovės siekį įteigti, jog ji turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas.
12. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovė (potenciali tiekėja) nepagrindė suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus specialistų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 5 kvalifikacijai bei ginčo Pirkimo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad: pirma, ieškovė atitinka Pirkime keliamus kvalifikacijos reikalavimus dėl patirties projektuojant 1 km šilumos trasas, nes ieškovė turi galiojančias 6 šilumos tinklų projektavimo sutartis su atsakove, iš kurių 3 sutartys yra sudarytos dėl šilumos trasų, kurios ilgesnės nei 1 000 m: Vilniaus miesto šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK 91319 iki Žirmūnų g. 71 rekonstravimo projektas – preliminarus ilgis 1 328,7 m; Vilniaus miesto šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK 02204 iki Gerovės g. 21, Vilnius rekonstravimo projektas – preliminarus ilgis 1 406,10 m; Vilniaus miesto šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK 09102 iki ŠK 09210-05, Grigiškės rekonstravimo projektas – preliminarus ilgis 3 686 m; antra, rinkoje yra tiekėjų, kurie turi šilumos tinklų siurblinės projektavimo patirties, t. y. atitinka tokio pobūdžio kvalifikacinį reikalavimą. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė siurblinių projektavimo paslaugas yra įsigijusi ne tik iš (duomenys neskelbtini), bet ir iš (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės pagrįstai siekia aukštesnės ekonominės vertės paslaugų, kad paslaugas jai teiktų kompetentingi specialistai; trečia, ieškovė turi ribotus resursus ir specialistų pajėgumus (gali pasiūlyti tik 4 specialistus), ir pakankamą užimtumą (vien tik su atsakove turi 6 vykdomas projektavimo sutartis), todėl iškyla kokybiško sutarties vykdymo klausimas. Atsakovė pateikė duomenis apie ieškovės vėlavimą įvykdyti įsipareigojimus pagal kitas sutartis.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Rimgauda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Neatsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ir jo atskirties nuo ginčo nagrinėjimo iš esmės, teismas išimtinai atsakovės argumentų pagrindu visiškai paneigė ieškovės teisę į pažeistų teisių gynybą. Teismas turėjo konkrečiai nustatyti, ar Pirkimo sąlygos (ir perkančiojo subjekto veiksmai) riboja ieškovės teises, kurios būtų kitokios apimties ir turinio, jei šių nuostatų nebūtų buvę. Teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė jau ikiteisminėje ginčo stadijoje privalėjo išsamiai pasisakyti dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti neteisėtus atsakovės veiksmus ir dėl to vėliau ribojama pristatyti poziciją procese. Teismas neišnagrinėjo iš esmės ne tik pagrindinio šalių ginčo, bet ir tinkamai nesprendė dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo turinio ir apimties. Teismo padaryta išvada dėl tariamo ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimo nėra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, o tik subjektyviu, nepagrįstu ir nemotyvuotu atsakovės vertinimu. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teismas formaliais pagrindais – didesnę reikšmę suteikdamas argumentų lingvistinei išraiškai, o ne prasmei – paneigė ieškovės teisę kvestionuoti perkančiojo subjekto veiksmų, skelbiant pirkimus, teisėtumą.
13.2. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, klaidingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir susiklosčiusias faktines aplinkybes. Teismas netinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo naštą, ją perkeldamas išimtinai ieškovei. Teismas, be kita ko, nepagrįstai prioritetą suteikė tik vienam iš viešojo intereso – poreikio pirkimo objektu – elementui, paneigdamas kitą – sąžiningą tiekėjų konkurenciją.
13.3. Teismas nepagrįstai nevertino, kad Pirkimo sąlygų 5 priedo II lentelėje nustatyti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai yra pertekliniai, nesąžiningai apribojantys (panaikinantys) tiekėjų konkurenciją. Atsakovė nepaneigė, kad Pirkimo sąlygų 5 priede specialistui Nr. 1 ir specialistui Nr. 2, specialistų komandai nustatyti reikalavimai yra pertekliniai, nepagrįsti, nesąžiningai apribojantys (panaikinantys) tiekėjų konkurenciją Pirkime, todėl neteisėti.
13.4. Teismas nepagrįstai nevertino, kad nustatydama specifinius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, atsakovė paslėptu būdu nepagrįstai ir neteisėtai riboja (panaikina) sąžiningą tiekėjų konkurenciją Pirkime. Pirkimo sąlygų 9 priede įtvirtinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, vertinant specialistų dalyvavimą projektuojant, yra neteisėti, nepagrįstai suteikiantys atsakovei neribotą diskreciją vertinti gautus tiekėjų pasiūlymus lemiantys tarpusavyje nepalyginamų pasiūlymų gavimą. Pirkimo sąlygose nustatyta itin aukšta (teorinė) specialisto patirtis nebelemia aukštesnės paslaugų kokybės, vykdant Pirkimo sutartį. Be to, ginčijamos Pirkimo sąlygos sukuria „žiurkių lenktynių“ situaciją, kai tiekėjai varžosi kiekybiniais parametrais, kurie nelemia aukštesnės paslaugų kokybės. Šių aplinkybių teismas nepagrįstai pasirinko nevertinti ir dėl jų nepasisakė. Ginčijamiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams atsakovė suteikė nepagrįstai didelius lyginamuosius svorius.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Ieškovė neįrodė, kad Pirkimo būdas bei Pirkime nustatyti kvalifikacijos reikalavimai pažeidžia jos teises ir nepagrįstai užkerta galimybę dalyvauti Pirkime, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą apie ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimą.
14.2. Ieškovė daro nepagrįstą išvadą, neva, teismas nustatė naujas teisinio suinteresuotumo įrodinėjimo taisykles ikiteisminėje stadijoje, nors teismas iš tiesų tik nurodė, kad ieškovė tinkamai nepasinaudojo ikiteismine ginčo stadija, neidentifikavo savo teisių pažeidimo, o pretenzija abstrakčiai gynė visų tiekėjų teises ir interesus.
14.3. Teismas apie bylos esmę sudarančius faktus ir aplinkybes pasisakė tik teisinio suinteresuotumo nebuvimo konstatavimo kontekste. Tam, kad apskritai galėtų būti įvertintas ieškovės teisinis suinteresuotumas, t. y. faktas, ar Pirkimo sąlygų reikalavimai ir Pirkimo būdas kaip nors ribojo ieškovės galimybes dalyvauti Pirkime arba pažeidė kokias nors jos teises, teismas privalėjo aptarti tam tikras aplinkybes, kurios leido padaryti išvadą dėl teisinio suinteresuotumo neegzistavimo.
14.4. Teismas tinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo naštą, remdamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis. Abi ginčo šalys byloje įrodinėja savo poziciją dėl Pirkimo sąlygų, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, jog, neva atsakovė neįgyvendino pareigos pagrįsti Pirkimo sąlygų teisėtumą, nors, kaip matyti iš procesinių dokumentų, atsakovė viso ginčo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, pagrįstos įrodymais, kodėl Pirkimo sąlygos nepažeidžia ieškovės teisių, o teismas vertino ne tik atsakovės argumentus, bet visą bylos informaciją, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
14.5. Reikalavimas specialistams turėti vadovavimo patirties bent 1 km šilumos trasos projektavime yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgus į Pirkimo objektą, ir atsakovė tai įrodė. Kartu ieškovė nepagrįstai kvestionuoja aplinkybę, jog ne visiems specialistams yra keliamas kvalifikacinis reikalavimas dėl 1 km šilumos trasos patirties ir daro faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.
14.6. Kvalifikacijos reikalavimą specialistui Nr. 5 turėti šilumos tinklų siurblinės projektavimo patirties yra pagrįstas ir teisėtas, nes specifiniai techniniai reikalavimai (temperatūriniai rėžimai, šilumnešis +115c (paduodamas); +60 (grįžtamas) ir siurblinės debitas nuo 400 m 3/val. iki 4000 m 3/val., tiekiamo slėgio padidinimas iki 4 bar., bei DN800 vamzdynų diametras), lemia, kad pastaroji siurblinė negali būti prilyginama „nuotekų siurblinėms“ ar „vandentiekio siurblinės“. Prie tokių darbinių temperatūrinių svyravimų metalas „ilgėja ar trumpėja“, dėl to reikalingi papildomi konstrukcijų skaičiavimai. Tokiu atveju, jeigu tam tikras specialistas žino, kaip statyti vandentiekio ar nuotekų siurblines, tai nereiškia, kad jis gebės suprojektuoti ir techninėje specifikacijoje aprašytą slėgio pakėlimo siurblinę.
14.7. Ekonominio naudingumo kriterijai nustatyti pagrįstai, atsižvelgiant į reikiamą specialistų kvalifikaciją ir Pirkimo objektą, o ieškovės motyvai, kad reikalavime specialistams naudojama sąvoka „dalyvavęs“ yra neaiški ar lemia pasiūlymų nepalyginamumą, bei tariamai suteikia per mažą svorį kainai, kai perkamos intelektinės ir būtent ekspertų (itin kvalifikuoto personalo) paslaugos, yra nepagrįsti ir neatitinka PĮ 64 straipsnio bei jo esmės bei taikymo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumą lemia tai, jog teismas Pirkimo procedūrų vykdymą atitinkamu būdu (ne per CPO LT katalogą) vertino atsietai nuo atitinkamų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo reikalavimų. Tačiau kaip matyti iš ieškovės ieškinio, ji tiek pretenziją, tiek ieškinį reiškė skirtingais pagrindais, t. y. nurodė, kad atsakovė pažeidė PĮ 90 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ir atskirai pasisakė dėl Pirkimo sąlygų pagrįstumo, todėl teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Pirkimo procedūros vykdymo atitinkamu būdu (ne per CPO LT katalogą) teisėtumą, nėra pagrindo.
17. PĮ 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkantysis subjektas privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos, jeigu Vyriausybės sprendimu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų kataloge galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantysis subjektas privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centralizuotų pirkimų katalogu ir argumentus nurodyti pirkimo dokumentuose. Šio punkto reikalavimai taikomi ir perkantiesiems subjektams, kurie atlieka centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas. Taigi, įvertinus teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo nustatyti, ar atsakovė motyvavo savo sprendimą Pirkimą vykdyti nesinaudojant CPO LT katalogu.
18. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 1.6 papunktyje atsakovė išdėstė sprendimo neatlikti Pirkimo naudojantis centralizuotų pirkimų katalogu argumentus. Perkančioji organizacija nurodė, kad šiame Pirkime CPO LT kataloge siūlomos paslaugos neatitinka jos poreikių: iš CPO LT katalogo perkančioji organizacija įsigijo nekokybiškas projektavimo paslaugas, todėl nutraukė sutartį su tiekėju dėl esminio sutarties pažeidimo. Minėtas tiekėjas įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau toliau dalyvauja pirkimuose iš katalogo, iš pirkimų nepašalinamas. Perkančioji organizacija nurodė, kad, siekiant išvengti nepageidaujamų pasekmių dėl sutarčių su nepatikimais arba nekvalifikuotais tiekėjais sudarymo, būtina atlikti savarankiškus projektavimo paslaugų pirkimus, nesinaudojant CPO LT katalogu. Be to, teigė, kad perkamos šilumos tiekimo tinklų statybos, rekonstravimo ir remonto projektavimo paslaugos yra specifinės, reikalauja specialios tiekėjų kvalifikacijos ir specialių sutarčių vykdymo nuostatų, o perkančioji organizacija turi ilgametę šilumos tiekimo tinklų statybos, rekonstravimo ir remonto projektavimo paslaugų pirkimo patirtį, todėl gali savarankiškai įvykdyti pirkimus bei įsigyti kokybiškas ir Pirkimo subjekto bei visuomenės poreikius geriausiai atitinkančias projektavimo paslaugas. Taip pat teismas nustatė, kad ginčo Pirkimo dokumentuose yra įtvirtinti reikalavimai, kurių nėra CPO LT kataloge. Pirkimo pasiūlymų vertinimo tvarkoje įtvirtinti ekonominio naudingumo kriterijai – komandos patirties reikalavimas; BIM (angl. Building Infromation Modeling) reikalavimas (vertinimo kriterijai T ir B); techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su tiekėjo įsipareigojimais projekto vykdymo priežiūros metu (3.9 papunktis); Projektavimo paslaugų sutarties nuostatos dėl specialistų keitimo (Bendrosios dalies 3.1.25 papunktis, 17 skyrius), detalizuoti projektuotojo įsipareigojimai projekto vykdymo priežiūros metu (Bendrosios dalies 3.1.36 papunktis), detalizuoti pagrindai užsakovui vienašališkai nutraukti sutartį (Bendrosios dalies 21.3 papunktis), numatytas paslaugų teikimo ataskaitų teikimas (Bendrosios dalies 13 skyrius), nustatytos netesybos (bauda) už projekto nepatikslinimą po ekspertizės (Specialiosios dalies 4.5.2 papunktis). Taigi, atsakovė pagrindė, kodėl nusprendė atlikti Pirkimą, nesinaudodama centralizuotų pirkimų katalogu.
19. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė, vykdydama ginčo Pirkimą, teisėtai pasinaudojo PĮ 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta galimybe nesinaudoti CPO LT katalogu, yra pagrįsta.
20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė (potenciali tiekėja) nepagrindė suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus specialistų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 5 kvalifikacijai bei ginčo Pirkimo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumą. Su tokia teismo išvada ieškovė nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismas nustatė naujas teisinio suinteresuotumo įrodinėjimo taisykles ikiteisminėje stadijoje. Jos teigimu, teismo padaryta išvada dėl tariamo ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimo nėra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, o tik subjektyviu, nepagrįstu ir nemotyvuotu atsakovės vertinimu.
21. Tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Medeval, C-166/14).
22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.
23. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
24. Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galbūt neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atlieka projektavimo darbus ir su atsakove yra sudariusi ne vieną šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos techninio projekto rengimo, projekto vykdymo priežiūros sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė yra suinteresuota dalyvauti Pirkime ir sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovė laikytina tiekėja, užsiimančia veikla, dėl kurios paskelbtas Pirkimas, dalyvauja ir laimi atsakovės rengiamus viešuosius pirkimus. Ieškovė savo subjektinių teisių pažeidimą grindžia prastesnėmis konkuravimo galimybėmis. Įvertinus ieškovės atsakovei pateiktos pretenzijos bei teisme teiktų procesinių dokumentų turinį, darytina išvada, kad ieškovė iš esmės siekia įrodyti, kad Pirkimo sąlygos pažeidžia jos teisę varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo.
26. Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad pretenzijoje ieškovė neteikė argumentų, jog neteisėtos Pirkimo sąlygos, kvalifikaciniai reikalavimai ar ekonominio naudingumo kriterijai pažeidžia jos teises ir riboja galimybę dalyvauti Pirkime ir varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nuostatose, reglamentuojančiose viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo procesą, nėra įtvirtinta absoliutaus draudimo papildyti ieškinio pagrindą, jeigu tokia būtinybė iškilo jau pareiškus ieškinį (CPK 141 straipsnio 1 dalis, 423³ straipsnio 4 dalis). Aplinkybė, kad tiekėjas, teikdamas perkančiajai organizacijai pretenziją, nenurodė tam tikrų aplinkybių ir argumentų, kuriuos vėliau nurodė papildytoje pretenzijoje ar ieškinyje, nesudaro absoliutaus pagrindo teismui atsisakyti nagrinėti papildomus argumentus tiekėjui pareiškus juos teisme, nes šios aplinkybės dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, atitinkamų duomenų nepateikimo) gali būti nežinomos tiekėjui pradėtoje ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl tiekėjo naujai pareikštų argumentų, visų pirma, turi būti įvertinta, ar tiekėjas turėjo tam tikrus duomenis, galėjo jais remtis ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu kelti tam tikrus reikalavimus; antra, jeigu tiekėjas to negalėjo padaryti, turi būti nustatyta, kada tokia informacija jam galėjo ir tapo žinoma, taip pat įvertintas tiekėjo elgesys po aktualių duomenų gavimo; trečia, turi būti įvertinta, ar, atsižvelgiant į proceso eigą ir kitas reikšmingas aplinkybes, byloje esant tam tikrų duomenų, neatsirado pagrindo teismui ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl jų įtakos perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme procedūros metu ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą ieškinyje nurodytais pagrindais, t. y. dėl Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų specialistų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 5 kvalifikacijai bei ginčo Pirkimo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo. Ieškiniu ji nekeitė ieškinio dalyko ir iš esmės nekeitė ieškinio pagrindo, papildydama ieškinio argumentus aplinkybėmis, dėl kurių pasisakyti būtinybė iškilo po perkančiosios organizacijos 2024 m. kovo 4 d. sprendimo dėl pretenzijos atmetimo. Ieškovės pretenzija buvo atmesta būtent dėl to, kad ji, atsakovės teigimu, neturi teisinio suinteresuotumo.
28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį. Kadangi ieškovė (potenciali tiekėja) pagrindė suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus specialistų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 5 kvalifikacijai bei ginčo Pirkimo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumą, pirmosios instancijos teismas privalėjo dėl šių sąlygų teisėtumo pasisakyti iš esmės, tačiau apie bylos esmę sudarančius faktus ir aplinkybes pasisakė tik teisinio suinteresuotumo kontekste.
29. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė, vykdydama ginčo Pirkimą, teisėtai pasinaudojo PĮ 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta galimybe nesinaudoti CPO LT katalogu, tačiau nepagrįstai nepripažino ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės nustatytas Pirkimo sąlygas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ginčo visa apimtimi, neįvertino ieškinio reikalavimo dėl Pirkimų sąlygų 5 priede nustatytų reikalavimų kvalifikacijai, o būtent reikalavimų specialistui Nr. 1, specialistui Nr. 2 ir specialistui Nr. 5, taip pat Pirkimo 9 priede nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, tai yra neatskleidė ginčo esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai pažeistų šalių teisę į apeliaciją. Dėl šių aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
30. Teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl dalyvaujančių byloje asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, galutinai išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.