- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2-5672-907/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04552-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. G. 7178,10 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2014-02-06 Kelmės rajono apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino A. G. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 286 str., t. y. minėtas asmuo 2013-11-13, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnui K. P. ir jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareigūnas K. P. buvo sužalotas tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas. Pagal Šiaulių aps. VPK Finansų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. pažymą Nr. 40-3-S-70 K. P. laikino nedarbingumo laikotarpiu pareigūnui priskaičiuota ir išmokėta 5634,30 Lt nedarbingumo pašalpa bei 1543,80 Lt sumokėta įmokų socialiniam draudimui. Viso buvo išmokėta 7178,10 Lt suma. Ieškovas, įgyvendindami jiems suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, prašo priteisti iš atsakovo G. K. 7178,10 Lt žalos atlyginimo ir įstatymines palūkanas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai 2014-06-17 (54 b. l.), tačiau jis per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių (25 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK)142 str. 4 d., 285 str. 1 d., nesant atsakovo prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-02-06 Kelmės rajono apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino A. G. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 286 str., t. y., kad minėtas asmuo 2013-11-13, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnui K. P. ir jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (20-23 b.l.). Dėl 2013 m. lapkričio 13 d. patirto sveikatos sutrikdymo K. P. nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. sausio 16 d. buvo nedarbingas (19 b.l.). Šiaulių aps. VPK K. P. nedarbingumo laikotarpiu mokėjo ligos pašalpą bei socialinio draudimo įmokas. Pagal Šiaulių aps. VPK Finansų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. pažymą Nr. 40-3-S-70 K. P. laikino nedarbingumo laikotarpiu pareigūnui priskaičiuota ir išmokėta 5634,30 Lt nedarbingumo pašalpa bei 1543,80 Lt sumokėta įmokų socialiniam draudimui. Viso buvo išmokėta 7178,10 Lt suma (18 b.l.).
LR CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta generalinio delikto doktrina, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Generalinio delikto doktrina reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Komentuojama norma įtvirtina kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) bendrąją pareigą elgtis atsargiai. Atsakovas pažeidė bendrąją pareigą elgtis atsargiai, savo neteisėtais veiksmais K. P. sveikatai, jam vykdant tarnybines pareigas, padarė žalos. Pagal LR CK 6.263 str. 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tokiu atveju žalos asmeniui padarymo faktas (esant deliktinei atsakomybei) kartu reiškia ir padariusio žalą asmens veiksmų neteisėtumą ir jo kaltės prezumpciją,- šiuo atveju atsakovo kaltė konstatuota įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Nukentėjusiojo K. P. sveikata sužalota tarnybos metu, todėl žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis specialiu įstatymu, t.y. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (2003-05-01, Žin. 42-1927). Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 41 str. 2 d. nurodyta, kad laikino nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos trukmę, pareigūnių nėštumo ir gimdymo atostogų trukmę, apmokėjimo sąlygas (išskyrus išimtis nustatytas šio straipsnio 3 dalyje), taip pat laikinojo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuoja privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju pareigūnams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pareigūnai privalomai draudžiami valstybinių socialinio draudimo pensijų draudimu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigūnai taip pat turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 52 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad šiame statute nustatytos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomos atitinkamos vidaus reikalų įstaigos. Policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų ligos pašalpų ir su jomis susijusių kitų valstybinio draudimo išmokų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi; socialinio draudimo įstaigos ar įstaigos, kurios vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijas, nustatyta tvarka išmokėjusios nukentėjusiems asmenims socialinio draudimo išmokas, CK 6.290 str. 3 d. pagrindu įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.
Visos įstatyme numatytos sąlygos mokėti 7178,10 Lt sumą buvo nustatytos, minėta suma ieškovo buvo išmokėta. Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, teismo priimtą nuosprendį skundė, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2014-05-12 nutartimi jo skundą atmetė ir nuosprendį paliko nepakeistą, todėl jo kaltė dėl minėto nusikaltimo padarymo neginčytinai įrodyta. Byloje nustatyta, kad nuostoliai padaryti atsakovo A. G. nusikalstamais veiksmais, juos sudaro K. P. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato sumokėta 5634,30 Lt nedarbingumo pašalpa bei 1543,80 Lt sumokėtos įmokos socialiniam draudimui, todėl atsakovas regreso tvarka turi atlyginti 7178,10 Lt padarytus nuostolius Šiaulių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Atsižvelgiant į tai, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais- ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d.), bei į tai, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistina 7178,10 Lt nuostolių atlyginimo. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš jo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas 215,00 Lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.). Vadovaujantis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinos 3.99 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-286 str., 303 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 90521648, iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini )(Latvijos Respublikos pilietis), 7178,10 Lt (septynių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių litų, 10 centų) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7178,10 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-06-12, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. G., asmens kodas 280772-41109 (Latvijos Respublikos pilietis), 218,99 Lt (dviejų šimtų aštuoniolikos litų, 99 centų) bylinėjimosi išlaidas (bylinėjimosi išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.