Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią nustatyta laikyti 2012 m. gegužės 10 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo dieną.

Iš V. K. priteista nukentėjusiajam A. M. 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 134,87 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. K. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis iš jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio 23 d. 10.01 val., 2011 m. birželio 27 d. 12.03 val., 2011 m. birželio 28 d. 14.00 val., 2011 m. birželio 30 d. 15.25 val., 15.28 val., 16.30 val., 16.57 val., 2011 m. liepos 11 d. 10.41 val., 13.41 val., 14.13 val., 14.41 val., 15.28 val., 15.36 val., 15.54 val., 16.05 val., 2011 m. liepos 12 d. 15.18 val. sistemingai skambino (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros, esančios (duomenys neskelbtini), Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui A. M. į darbo kabinete esantį tarnybinį telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. M. išvadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, terorizavo fiziniu susidorojimu, tokiais savo veiksmais įžeidė ir terorizavo savo pareigas einantį valstybės tarnautoją A. M..

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl V. K. kaltės padarius BK 290 straipsnyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas nenustatė V. K. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nors skunde nuteistasis teigia, kad jis gailisi, o dėl jo nuolatinės įtampos ir stresinės būsenos, jis apylinkės teisme nepasinaudojo galimybe pripažinti kaltę, atsiprašyti nukentėjusiojo ir su juo susitaikyti, tačiau iš bylos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė skambinęs nukentėjusiajam ir jam grasinęs. Be to, pagal teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas savanoriškai prisipažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir tai padarė savo noru. Taip pat pažymėtina, kad vien kaltės pripažinimo nepakanka nustatant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtinas ir nuoširdus gailėjimasis – neigiamas savo veiksmų vertinimas, nukentėjusiojo atsiprašymas. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl pagrįstai byloje nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Iš bylos matyti, kad V. K. padarė apysunkį ir nesunkų tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, jo padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos. Nuteistasis išsituokęs, neįgalus, jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Apeliantas nedirba, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pateiktoje nuteistojo charakteristikoje nurodyta, kad V. K. yra nepastovaus būdo ir nenuspėjamo elgesio, yra gauta žodinių vietos gyventojų nusiskundimų dėl jo konfliktiškumo ir agresyvumo (1 t. 87 b. l.). Be to, teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-12 nurodyta, kad V. K. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas (1 t. 143–151 b. l.). Taip pat byloje yra duomenų, kad V. K. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Nors apeliantas nėra teistas, tačiau LITEKO duomenimis 2009-10-21 jo atžvilgiu pradėta privataus kaltinimo byla buvo nutraukta kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju bei dabar teismuose jo atžvilgiu nagrinėjamos 4 baudžiamosios bylos, kuriose jis kaltinamas smurtinių nusikalstamų veikų padarymu.

Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo sveikatos būklė būtų pablogėjusi ir kad jam suėmimo vietoje nesuteikiama būtina medicinos priežiūra, ar kad jo nuosavybės teise valdomas ūkis yra paliktas be priežiūros. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymą ir kt. norminius aktus, asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, todėl nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, turi būti užtikrinta ir jam esant suimtam.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bei nesant visumos aplinkybių, kurios leistų nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje, pagrįstai apeliantui už šio nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nors BK 290 straipsnio sankcijoje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir bauda ir areštas, tačiau atsižvelgus į V. K. neigiamai apibūdinančius duomenis (charakteristiką, baustumus, teismuose nagrinėjamų baudžiamųjų bylų pobūdį), daroma išvada, kad pagrįstai nuteistajam pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė. V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiais yra mažesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, todėl už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas apeliantui bausmes, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, o paskirta subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad mažinti nuteistajam paskirtą bausmę ar skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra pagrindo.

Taip pat kolegija mano, kad nėra pagrindo apeliantui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes, atsižvelgus į tai, kad V. K. neigiamai charakterizuojamas, skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo įžeidimą necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, terorizavimą fiziniu susidorojimu, ne kartą yra baustas administracine tvarka už policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimus, nepagarbą teismui, chuliganišką elgesį viešosiose vietose, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, be to, jo atžvilgiu teismuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl fizinio smurto panaudojimo ir šmeižimo, ir tai rodo, kad apeliantas nekeičia savo elgesio, daro teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to V. K. pagrįstai netaikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio.