- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-673/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02224-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės DNB bankas
- Trečiasis asmuo
- B. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. S. ir atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1110-640/2013 pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankas dėl skolinimo obligacijų sutarčių sąlygų pakeitimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo B. S., išvadą teikiančios institucijos: Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas I. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: pakeisti ieškovo I. S. ir atsakovo AB DNB banko sudarytą 2007 m. gruodžio 4 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-887 ir 2007 m. gruodžio 4 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-889, numatant, kad kreditai pagal šias sutartis ieškovui I. S. suteikiami neatlygintinai.
Nurodė, kad I. S. (toliau – Ieškovas) su Banku 2007 m. gruodžio 4 d. sudarė skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis (toliau ir Kredito ar Skolinimo sutartys) ir 2007 m. gruodžio 4 d. obligacijų pasirašymo sutartis (toliau - Obligacijų pasirašymo sutartys), kurių pagrindu, Bankui suteikus investavimo rekomendacijas, už iš Banko pasiskolintas lėšas nuosavybės teise įsigijo Banko 2007 metais išleistų obligacijų, susietų su akcijomis ir vertybinių popierių rinkų indeksais (toliau tekste - SASO).
Ieškovas teigia, jog jis nėra profesionalus investuotojas, todėl Bankas sudarydamas su juo ginčijamus sandorius turėjo taikyti maksimalaus interesų apsaugos režimą. Kadangi tai nebuvo atlikta, buvo pažeisti tiek Ieškovo teisės ir teisėti interesai, tiek Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau tekste - FPRĮ) 22 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse bei Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 22, 24, 33, 34, 53 punktuose įtvirtintų pareigų visuma tarpininkui (šiuo atveju Bankui) leidžia tik pagal griežtai nustatytą tvarką ir sąlygas siūlyti klientams finansines priemones ir paslaugas. Tačiau Bankas, teikdamas finansines paslaugas Ieškovui, nevykdė ar vykdė netinkamai žemiau nurodytas pareigas. Tokiu būdu Ieškovas buvo suklaidintas, sudarė sau nenaudingas sutartis, Ieškovo interesai buvo šiurkščiai pažeisti, iškreipta Banko ir Ieškovo kaip Obligacijų pasirašymo ir Kredito sutarties šalių interesų pusiausvyra.