- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- A-2026-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00023-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis (pran.)
- Advokatai
- Ilona Šaltė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Egidijaus Šileikio (pranešėjo) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) K. H. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) K. H. sulaikymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti sulaikymą (duomenys neskelbtini) piliečiui K. H. (toliau – Užsienietis) Užsieniečių registracijos centre, nustatant terminą iki 2026 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras teikime paaiškino, kad automobilio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis ir kaip keleiviai vyko 7 asmenys, kurie prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) piliečiais. Tarp vykusių keleivių buvo ir Užsienietis, kuris neturėjo dokumentų, kurie patvirtintų jo asmens tapatybę ir pilietybę, taip pat neturėjo teisėtą buvimą ir atvykimą į Lietuvos Respubliką patvirtinančių dokumentų.
3. Centras teigė, kad 2025 m. spalio 10 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2025 m. spalio 23 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 25S229630, kuriuo nusprendė nagrinėti prašymą iš esmės skubos tvarka.
4. Centras pažymi, kad Užsienietis Priėmimo ir integracijos agentūros (toliau – ir Agentūra) Pabradės skyriaus vadovui pateikė prašymą 2025 m. gruodžio 10 d. nuo 13.00 val. iki 15.00 val. išeiti iš laikinosios apgyvendinimo vietos, leidimą suteikus, Užsienietis nustatytu laiku negrįžo, buvo sustabdytas bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.
5. Centras nurodo, kad 2025 m. gruodžio 10 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato pareigūnai gavę nurodymą patikrinimui, sustabdė lengvąjį automobilį Audi A3, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), o kartu su juo važiavo 4 keleiviai, (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie pateikė užsieniečių registracijos pažymėjimus. Vairuotojas paaiškino, kad paėmė keleivius iš Vilniaus ir vežė į Lenkijos Respubliką, vėliau prisipažino, kad juos susirado per mobiliąją programėlę, turėjo nuvežti prie Lenkijos Respublikos pasienio.
6. Centro vertinimu, Užsieniečiui reikalinga pratęsti sulaikymą, nes Užsienietis sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos migracinius įstatymus, piktnaudžiauja prieglobsčio prašytojo teisėmis, jo prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik siekiant sutrukdyti jo grąžinimą į kilmės šalį ir pasilikti Europos Sąjungos teritorijoje, o įgijus laisvo judėjimo galimybę ketino pabėgti.
II.
7. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2026 m. kovo 9 d. sprendimu teikimą tenkino iš dalies, skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:
8.1. 2025 m. spalio 2 d. apie 21.00 val. Sangrūdos seniūnijos, Vaiponiškių kaimo ribose buvo sustabdytas lengvasis automobilis. Automobilio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis ir kaip keleiviai vyko 7 tamsaus gymio asmenys, kurie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais. Tarp vykusių keleivių buvo Užsienietis, kuris neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę ir pilietybę, taip pat neturėjo teisėtą buvimą ir atvykimą į Lietuvos Respubliką patvirtinančių dokumentų. Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 valandų, vėliau perduotas Centrui.
8.2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 5 d. sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.
8.3. 2025 m. spalio 9 d. Užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S220535, kuriuo nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. 2025 m. spalio 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S229630 nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.
8.4. Užsienietis Agentūros Pabradės skyriaus vadovui pateikė prašymą 2025 m. gruodžio 10 d. nuo 13.00 val. iki 15.00 val. išeiti iš laikinosios apgyvendinimo vietos, leidimą suteikus, Užsienietis nustatytu laiku negrįžo, buvo sustabdytas bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.
8.5. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2025 m. gruodžio 10 d. 18.10 val. sustabdė automobilį, kuriuo kaip vienas iš keleivių vyko Užsienietis. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad jis vežė keleivius į Lenkijos Respubliką.
8.6. 2025 m. gruodžio 10 d. Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai Užsienietį sulaikė iki 48 valandų, po sulaikymo Užsienietis buvo perduotas į Centrą.
8.7. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtas sulaikymas Centre, šį sprendimą Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinis skundas buvo atmestas ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
8.8. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas.
9. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra nėra baigta, galutinis sprendimas dėl šio prašymo nėra priimtas, todėl vis dar egzistuoja poreikis užtikrinti tinkamą šios procedūros eigą ir galimybę surinkti ir įvertinti su prašymu susijusią informaciją.
10. Teismas nustatė, kad atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad Užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (Įstatymo 113 str. 5 d. 7 p.), egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas Užsieniečio sulaikymo pagrindas.
11. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus, kuriuose teigė, jog tai buvo vienintelis Užsieniečio pasišalinimas iš laikinos apgyvendinimo vietos ir jis pripažino padarytą pažeidimą, teigė supratęs savo elgesio netinkamumą ir tai, kad turi laukti sprendimo priėmimo dėl jo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
12. Teismo vertinimu nors ir egzistuoja rizika, kad Užsienietis gali dar kartą bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir tokiu būdu apsunkinti sprendimo dėl jo prieglobsčio priėmimą ir įvykdymą, tačiau ši rizika gali būti suvaldyta taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę ribojančią priemonę. Teismas pažymėjo, kad ankstesnis alternatyvios sulaikymui priemonės pažeidimas pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo taikyti Užsieniečiui griežčiausią priemonę – sulaikymą, įvertinant tai, kad sprendimo dėl Užsieniečio prieglobsčio priėmimo procedūra tęsiasi jau beveik penkis mėnesius, bei byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apie Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies taikymo negalimumą.
III.
13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 9 d. sprendimą ir paskirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
14. Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl asmens laisvės ribojimo yra grindžiamas siekiu išsiaiškinti pateikto prieglobsčio prašymo motyvus, tačiau Užsienietis pažymi, kad prieglobsčio prašymas buvo pateiktas dar iki 2025 m. spalio 5 d., o nuo 2025 m. spalio 23 d. jis yra nagrinėjamas skubos tvarka ir iki šiol nėra priimtas sprendimas prieglobsčio byloje. Užsienietis nurodo, kad skubos tvarka nagrinėjamas prieglobsčio prašymas turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, tačiau nebuvo nurodyta, kodėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytu terminu nėra priimtas sprendimas ir kokie Migracijos departamento veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti.
15. Užsienietis teigia, kad tai, jog buvo pažeista paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nesudaro pagrindo taikyti viena griežčiausių laisvės ribojimo priemonių, turi būti įvertinama aplinkybių visuma ir skiriama, kiek įmanoma švelnesnė teisės aktų nustatyta priemonė.
16. Užsienietis nurodo, kad suprato savo padarytą klaidą ir daugiau neketina pažeisti nustatytos apgyvendinimo tvarkos, gailis dėl padarytos klaidos ir supranta, jog turi laukti prieglobsčio sprendimo priėmimo. Užsieniečio nuomone, jam pritaikyta priemonė, kuri yra viena griežčiausių alternatyvių sulaikymui priemonių, yra neproporcinga siekiamiems tikslams ir nėra būtina, tačiau Užsieniečio reikalaujama alternatyvi sulaikymui priemonė būtų pakankama, siekiant kontroliuoti jo judėjimą tiek, kiek reikia prieglobsčio procedūrai.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras prašo apeliacinio skundo netenkinti.
18. Centras pažymi, kad atsižvelgus į byloje esančias faktines bei Užsieniečio elgesį charakterizuojančias aplinkybes, paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga, proporcinga ir būtina priemonė atsižvelgiant į siekiamus tikslus – siekiant priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Centro vertinimu Užsieniečio prašoma taikyti švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų, judėjimo laisvės suvaržymo taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.
19. Centras teigia, kad apgyvendinus Užsienietį Agentūroje, jis nėra atskirtas nuo kitų Agentūros gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, o tokią priemonę prilyginti sulaikymui, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas ir Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
21. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, Užsienietis buvo sulaikytas vykstantis automobiliu į Lenkijos Respubliką, su savimi neturėjo dokumentų patvirtinančių asmens tapatybę ir pilietybę, taip pat neturėjo teisėtą buvimą ir atvykimą į Lietuvos Respubliką patvirtinančių dokumentų, Užsieniečiui būnant sulaikytam laikino apgyvendinimo vietoje, gavęs leidimą išeiti iš laikinosios apgyvendinimo vietos, jis nustatytu laiku negrįžo, buvo sustabdytas bandantis neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teismo posėdžio metu Užsienietis dėl laikinos apgyvendinimo vietos pasišalinimo pateikė paaiškinimus, pripažino padarytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors ir egzistuoja rizika, jog Užsienietis gali dar kartą bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau ši rizika gali būti suvaldyta taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę ribojančią priemonę, nei sulaikymas, kuri yra numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą).
25. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik numatytais Įstatyme atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.), kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.), pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.), kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).
26. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.).
27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindai nustatyti Įstatymo 115 straipsnyje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Įstatymo 115 straipsnio nuostatas, yra nurodyta, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
28. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumo, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, ginčo šalių argumentus, taip pat tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, prieglobsčio prašymas nagrinėjimas skubos tvarka nuo 2025 m. spalio 5 d., tačiau nėra išaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai, Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nėra nustatytos, Užsienietis būdamas apgyvendintas laikino apgyvendinimo įstaigoje, gavęs leidimą iš laikino apgyvendinimo vietos vadovo, paliko laikino apgyvendinimo vietą ir nustatytu laiku nesugrįžo, buvo sustabdytas bandantis neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis dėl tokių savo veiksmų gailisi, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga palikti Užsieniečiui skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta judėjimo laisvę apribojanti priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, buvo objektyviai būtina Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti, nes, priešingu atveju, Užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos teritorijoje ir sutrukdyti priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.
30. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio K. H. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.