Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas R. G. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Institucijos teikimu siūloma R. B. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad nuteistasis R. B. drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau 1 kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 12 kartų skatintas už nepriekaištingą elgesį, darbą ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje. Teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, šiuo metu kaltę pripažįsta ir gailisi. Nuo 2013 m. iki atvykimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją dirbo VĮ prie Pravieniškių pataisos namų Vilniaus filiale. Nuo 2019 m. gruodžio 5 d. įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, pataisos namuose gauta pažyma dėl galimybės būti įdarbintam išėjus į laisvę. Turi spec. vidurinį išsilavinimą, staliaus specialybę. Pataisos namuose vykdomųjų dokumentų nuteistojo atžvilgiu negauta. Bylos duomenimis nuteistajam buvo priteisti civiliniai ieškiniai, tačiau jo teigimu, civilinius ieškinius jis yra pilnai padengęs. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką ši rizika sumažėjo nuo 63 balų iki 47 balų, tačiau vis dar išskiriami kriminogeniniai rizikos veiksniai (kriminalinė istorija bei mąstymas ir elgesys). Nuteistasis dalyvauja įvairiuose socialinės reabilitacijos plane numatytuose užsiėmimuose, nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, jo požiūris į priežiūrą yra teigiamas, nuteistasis mandagus su administracijos darbuotojais, palaiko ryšius su artimaisiais, po bausmės atlikimo planuoja vykti gyventi pas mamą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas teikimą prašė tenkinti, nukentėjusieji ir prokuroras – netenkinti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. B. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2000 m. balandžio 25 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pažymėtina, kad teikimo, kuriuo prašoma pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę pateikimas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį tenkinti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius įstatymo reikalavimus. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir kitais teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (mama, broliu, vaikais ir sūnėnais). Nuteistasis turi teigiamą nuostatą į darbą, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Yra 12 kartų skatintas, neturi diskriminacinių nuostatų, nepalaiko kriminalinės subkultūros apraiškų. Vykdomųjų dokumentų dėl priteistų civilinių ieškinių pataisos namuose nėra gauta. Nuo 2013 m. pataisos namuose dirba, nuo 2019 m. gruodžio 5 d. įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, yra motyvuotas darbinę veiklą tęsti. Visi šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam R. B. pagal OASys metodiką yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 47 balai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika sumažėjo tik 16 balų (2016 m. rugsėjo 16 d. atlikto vertinimo metu nustatyti 63 balai). Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, tačiau teikime nurodoma, kad jam vis dar nustatomi keli kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (ankstesni bei dabartinis nusikaltimai) bei mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad iš nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 47 balų net 27 balai yra kintantys, t. y. priklausantys nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar yra galima.

Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad R. B. yra 12 kartų skatintas už stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau yra vieną kartą pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir nors jam drausminė nuobauda nebuvo skirta, tačiau tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis nuo 2013 m. iki atvykimo į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją dirbo, nuo 2019 m. gruodžio 5 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, išėjęs iš įkalinimo įstaigos turės galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, kas leidžia teigti, jog pastaruoju metu stebima teigiama nuteistojo darbinė motyvacija. Nors gaunamų pajamų nuteistajam kasdieninėms išlaidoms pakanka, tačiau svarbu įvertinti ir tai ar nuteistasis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, ar įsipareigojo ją atlyginti ir deda visas įmanomas pastangas jos atlyginimui. Iš nuteistojo R. B., solidariai su kitais nuteistaisiais, nukentėjusiesiems bendrai priteista 20732,25 Lt (6004,47eurų) žalos atlyginimo. Nors vykdomųjų raštų pataisos namuose negauta, o nuteistojo teigimu, civiliniai ieškiniai yra atlyginti, tačiau nukentėjusiojo K. K. teigimu žala jam iki šiol nėra atlyginta. Pažymoje apie vykdomuosius raštus (asmens bylos 4 tomas, b. l. 186), nurodoma, kad išskaičiavimai iš nuteistojo nebuvo vykdomi, pagal nuteistojo prašymą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo pervesta tik 10 eurų organizacijai NVO Justitia est fundamentum. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl padarytų nuskalstamų veikų nepripažino, šiuo metu nors ir kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, gailisi, tačiau tik šių nuteistojo teiginių bausmės švelninimui nepakanka. Pažymėtina, kad netgi nagrinėjant šį teikimą, nuteistasis teigė, jog jis nužudė tik vieną asmenį, o kitus nužudė kiti nuteistieji, kas leidžia teigti, jog jis iki šiol nepilnai suvokia savo kaip bendrininko vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, savo kaltę minimalizuoja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamas teistumas nuteistajam nėra pirmasis - R. B. praeityje jau buvo teistas laisvės atėmimo bausme – 1986 m. kovo 24 d. nuteistas už vagystes. Šiuo metu bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – žmonių mirtį padarymą (nužudymas, kvalifikuoti nužudymai ir pasikėsinimas nužudyti), nusikaltimai padaryti su bendrininkais dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą, jį patį apibūdina kaip itin cinišką ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams ir gyvybei. Nors padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertinta skiriant R. B. bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Juolab, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistasis ne kartą yra naudojęs smurtą, siekdamas kito žmogaus palankumo, jo elgesys dažnai pažeisdavo kitų asmenų teisę rinktis ir apskritai žmogaus laisvę. Nors nuteistasis šiuo metu teigia, kad jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei geba kontroliuoti savo elgesį, tačiau tarp to ką nuteistasis vertina kaip problemą, ir to kaip jis supranta, kaip pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistajam vis dar nustatoma vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Praeityje jis buvo linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertindavo savo ankstesnio patyrimo. Nors šiuo metu nuteistasis ir stengiasi sprendimus priimti atsakingai, tačiau apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, taip pat per daug pasitiki sėkmės tikimybe, ne visas socialines situacijas geba vertinti teisingai. Nuteistasis linkęs kitus vertinti stereotipiškai. Nors jis ir žino savo veikos bei nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau linkęs jį sumenkinti ir mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Visuma paminėtų aplinkybių sudaro pagrindą abejoti pakankama nuteistojo pažanga ir leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dar nėra pasiekti.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais bei galimybė laisvėje įsidarbinti (pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma). Pažymėtina, kad nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis taip pat palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, dirbo, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio R. B. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais, ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. R. B. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, nuteistojo siekis išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas R. G. teikimo dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.