- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- 1-2352-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49100-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- D. L.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. L. (D. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu (duomenys neskelbtini) atliekantis laisvės atėmimo bausmę, iki tol nedirbęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (iš viso trys nusikalstamos veikos) - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš viso dvi nusikalstamos veikos) - 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-24 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 34 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-16 nutartimi ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai ir 20 dienų laisvės atėmimo, atidedant paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir D. L. pasiųstas atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-24 baudžiamuoju įsakymu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-16 nutartimi) paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-26 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-06 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 20 dienų,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (pirminis kaltinimas – pagal BK 284 straipsnį),
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2017 m. rugsėjo 22 d., apie 20.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriuje, paprašęs nukentėjusiosios nepilnametės S. J. duoti jam mobiliojo ryšio telefoną paskambinti, o, pastarajai atsisakius tai padaryti ir paslėpus telefoną, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą S. J. į veidą, pataikydamas į kairės akies sritį, tokiu būdu sukeldamas S. J. fizinį skausmą. Šiais veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis D. L. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Kaltinime nurodytą dieną jis šventė su draugais. Vieno draugo namuose vyko gimtadienio šventė, buvo vartojamas alkoholis. Tuomet vyko susitikti dar su kitais draugais, norėjo važiuoti į pirtį. Būnant pas draugą (duomenys neskelbtini), jį kažkas užpuolė, sumušė, dėl ko buvo susinervinęs. Dėl girtumo aplinkybių konkrečiai neatsimena, gali pasakyti tiek, jog bėgo į 12 aukštą, kur koridoriuje sutiko nukentėjusiąją. Prašė, kad ši duotų telefoną paskambinti, nors konkrečiai neatsimena, tačiau neneigia, jog galėjo jai suduoti į veidą. Pilnai pripažįsta kaltinimą. Viskas atsitiko dėl girtumo, buvo neblaivus (išgėręs 5-6 butelius alaus), blaivas taip tikrai nebūtų pasielgęs. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiosios (b. l. 166-170).
Kadangi D. L. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė pilnai pripažįstantis savo kaltę bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o prokurorė ir gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. L. taip pat prisipažino kaltu, konkrečių įvykio aplinkybių dėl girtumo papasakoti negalėjo, tačiau pažymėjo, jog 2017-09-22, apie 15 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), paskambino draugas, vardu Ž. (pavardės nežino), 27 metų, ir pasiūlė susitikti išgerti alkoholio. Jie susitiko apie 15.15 val. šalia prekybos centro ,,Europa“, Vilniuje. Kartu nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko 8 butelius alaus ,,Blindos alus 5%“. Nusipirkę alkoholio, nuvažiavo pas Ž. į namus (tikslaus adreso nežino). Namuose išgėrę alų, nuėjo į šalia esančią parduotuvę dar įsigyti alaus, nusipirko 6 butelius ,,Tauro alus 6%“'. Grįžę namo vėl pradėjo gerti ir jau nuo to momento jis nieko nebeprisimena. Atgavo sąmonę tik areštinėje. Narkotinių medžiagų nevartojo, o tai, kad nieko nepamena, jam yra įprasta, nes prisigėręs nuolat praranda sveiką protą, o atsigavęs su baime sužino, ką būna prisidirbęs. Aplinkybių, kurioms esant kabinėjosi prie merginų ir išdaužė policijos tarnybinio automobilio langą, neprisimena, tačiau neneigia, kad taip buvo. Gailisi dėl savo veiksmų, taip pasielgė paveiktas alkoholio. Pilnai patvirtino įtarime inkriminuotas aplinkybes, t. y. tai, jog bendrabutyje sudavė smūgį merginai bei sudaužė policijos automobilio lango stiklą. Sutinka atlyginti padarytą žalą (b. l. 59, 67).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. J. parodė 2017-09-22, apie 18-19 val., kartu su drauge G. buvusi dar pas vieną draugę (duomenys neskelbtini), bendrabutyje. Draugė nuėjo namo, o ji ir G. liko 12 aukšto bendro naudojimo koridoriuje, į kurį gali užeiti bet kas, kadangi durys yra nerakinamos. Tuomet prie jų priėjo akivaizdžiai neblaivus vaikinas, apie 20 metų amžiaus. Vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs, eidamas šaukė. Vaikinas lietuviškai paprašė duoti jam telefoną. Jis matė, kad ji telefoną laiko rankoje. Ji (S. J.) pasakė, kad neduos ir paslėpė telefoną striukės kišenėje. Tuomet vaikinas priėjo prie jos ir kumščiu sudavė vieną kartą jai į veidą, taip pataikydamas į kairę akį. Sudavęs smūgį, jis daugiau telefono neprašė, o pats išbėgo iš namo į lauką. Ji ir G. išėjo taip pat. G. nuvažiavo liftu į pirmą aukštą, o ji lipo laiptais. G. pirma išėjo iš bendrabučio, o ji kiek vėliau. G. pasakojo, kad vos tik ji išėjo į lauką vaikinas ją pargriovė, pats atsigulė ant jos, priekabiavo, tačiau ėję praeiviai jį sudrausmino ir jis nulipo. Kai ji išėjo į lauką, G. jau buvo atsikėlusi, o vaikino šalia nebebuvo. Joms pradėjus eiti, pamatė, kad vaikinas jau bėgioja prie degalinės. Jis buvo iki pusės nusirengęs, kur buvo jo viršutinės dalies rūbai, ji nežino. Tuomet privažiavo du policijos ekipažai. Vaikinas bėgo nuo pareigūnų, tačiau jie pastarąjį sulaikė ir įsodino į policijos mašiną. Matė, kaip vaikinas išdaužė mašinos galinį stiklą ir pro langą išlipo iš policijos mašinos, vėl bandė bėgti. Policininkai jį vėl sulaikė. Pokalbio su policija ji negirdėjo. Kai vaikiną išvežė policijos ekipažas, jas su drauge pakvietė kitas policijos ekipažas ir jos viską papasakojo pareigūnams. Jas abi nuvežė į policijos komisariatą. Nukentėjusioji S. J. parodė, kad po įvykio buvo patinimas prie kairės akies, tačiau kitą dieną sužalojimų jau nesimatė, į medicinos įstaigą nesikreipė. Vaikinui pretenzijų neturi, nemano, kad jis norėjo atimti jos telefoną, galvoja, kad pastarasis smūgį sudavė tik dėl to, kad buvo girtas ir pats nesuprato, ką daro. Tai, kad jai buvo suduotas smūgis, matė tik jos draugė G. (b. l. 36).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas nukentėjusiosios S. J. atstovas pagal įstatymą tėvas S. K. parodė esantis S. J. tėvas, gyvena kartu su dukra. Apie 20.50 val. jam paskambino žmona ir pasakė važiuoti į pirmąjį policijos komisariatą, kur jo laukia dukra. Jis tuo metu kaip tik buvo Kalvarijų gatvėje, grįžo iš darbo namo. Žmona paaiškino, kad dukra buvo pas draugę ir kažkoks vyras norėjo atimti telefoną ar tai paskambinti bei sudavė per veidą. Paaiškino, kad buvo iškviesta policija ir dukra šiuo metu komisariate. Atvykęs į komisariatą, sutiko dukrą, kuri paaiškino buvusi pas draugę, (duomenys neskelbtini) name, buvo laiptinėje ir nepažįstamas vyras paprašė paskambinti. Dukrai nedavus, nepažįstamas vyras sudavė ranka į veidą. Po to dukra su drauge liftu kartu su užpuoliku leidosi į lauką, nepažįstamas vyras lindo prie dukros draugės G., lauke parvertė ją ant žemės ir norėjo pabučiuoti. Kaimynai, pamatę per langą, iškvietė policiją. Šiuo metu dukrai skauda dešinę veido pusę. Nors iš pradžių nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą nurodė, kad S. J. padaryta fizinė ir moralinė žala, tačiau vėliau pažymėjo dėl dukros sužalojimų niekam pretenzijų neturintis, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 45, 48)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. M. parodė 2017-09-22, apie 18-19 val., kartu su drauge S. J. buvusi dar pas vieną draugę, (duomenys neskelbtini), bendrabutyje, 12 aukšte. Joms išeinant ir stovint bendro naudojimo koridoriuje, prie jų priėjo vyras, apie 20 metų amžiaus. Joms su S. pastarasis pasirodė neblaivus. Liudytos teigimu, greičiausiai jis buvo pas kažkokius kaimynus. Vaikinas paprašė S. duoti jam telefoną, tačiau ši (S. J.) telefono nedavė. Kai jos su S. išėjo į lauką, ji (G. M.) nematė, kad vaikinas būtų trenkęs S. Apie tai sužinojo tik vėliau, kai vaikiną jau išvežė policija. Matė, kad S. akis buvo paraudusi. Kai jos su S. išėjo į lauką, tas pats vyras prišoko prie jos (liudytojos G. M.), pargriovė ir pabučiavo į žandą, po ko nulipo ir nuėjo nuo jų. Paskui matė, kad kažkas jam iškvietė policiją, nes jis buvo be viršutinių rūbų ir kabinėjosi prie praeivių. Matė, kaip pravažiavo policijos ekipažas prie degalinės ir vaikinas buvo sulaikytas. Taip pat matė, kaip pastarasis išdaužė policijos mašinos galinį stiklą ir pro langą išlipo iš policijos automobilio, vėl bandė bėgti, tačiau pareigūnai jį sulaikė. Kai vaikiną išvežė vienas policijos ekipažas, jos su S. priėjo prie kitų pareigūnų ir papasakojo, kas joms nutiko. Liudytoja pažymėjo neturinti vaikinui jokių pretenzijų, nelaiko savęs nukentėjusiąja, situaciją vertina kaip pokštą (b. l. 50).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas E. U. parodė dirbantis Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinėje. 2017-09-22, apie 20.50 val., patruliuodami kartu su vyr. patruliu E. M. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gavo pranešimą vykti į Kalvarijų g. 159, kur nuogas vyras blaškosi po gatvę, rėkauja, triukšmauja. Atvykus minėtu adresu, prie degalinės ,,Baltic Petroleum“, pastebėjo minėtą vyriškį, kuris be marškinėlių blaškėsi po kelią, taip keldamas grėsmę aplinkiniams ir sau. Privažiavus ir sustojus prie vyriškio, priėjo, prisistatė ir paklausė, kas atsitiko. Vyriškis sakė, kad jį užpuolė. Paklausus, kas ir kur jį užpuolė, į jų klausimą jis neatsakė, vis teigė buvęs užpultas. Paklausus dar kartą, kas jį užpuolė, jis vis kartojo „mane užpuolė“, daugiau į jų klausimus nieko neatsakė. Bendraujant su vyriškiu, buvo matomi išsiplėtę akių vyzdžiai, kalba nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje. Vyras buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, į sulaikytiesiems skirtą vietą. Kaip vėliau paaiškėjo, sulaikytasis buvo D. L., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su minėtu vyriškiu, prie jų priėjo dvi merginos, kaip vėliau paaiškėjo S. J. ir G. M., kurios paaiškino, kad D. L. ranka trenkė S. J. į veidą, kai ši atsisakė duoti paskambinti, o G. M., būnant lauke, ją pargriovė ant žemės ir užlipęs ant jos pradėjo rankomis liesti intymias vietas, bandė pabučiuoti. Bendraujant su nukentėjusiomis, D. L. pradėjo šūkauti ir rankomis daužyti tarnybinį automobilio stiklą. Jo buvo pareikalauta nutraukti savo neteisėtus veiksmus, priešingu atveju, įspėtas, kad bus panaudotos spec. priemonės, fizinė jėga. Po kurio laiko asmuo vėl pradėjo kojomis daužyti tarnybinio automobilio stiklą, rėkavo, dėl ko buvo perspėtas, kad jei nenutrauks savo neteisėtų veiksmų, bus panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Tai buvo pakartota ne vieną kartą, bet į jų teisėtus reikalavimus asmuo nereagavo, toliau šūkavo, daužė tarnybinį automobilį, dėl ko buvo panaudotos spec. priemonės - dujos, po kurių panaudojimo D. L. nusiramino. Toliau bendraujant su nukentėjusiomis, D. L. vėl pradėjo šūkauti, daužyti tarnybinio automobilio stiklą, einant link tarnybinio automobilio, išspyrė automobilio stiklą. Pribėgus ir traukiant asmenį iš mašinos, jis stangino raumenis, nesileido išlaipinamas iš automobilio, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, asmuo buvo ištrauktas iš tarnybinio automobilio ir paguldytas ant žemės. Bandant uždėti spec. priemonę - antrankius, asmuo toliau stangino rankas, nevykdė teisėtų reikalavimų nestanginti rankų, dar kartą pareikalavus duoti rankas antrankiams uždėti, į jų reikalavimus nekreipė dėmesio. Asmuo ne kartą buvo įspėtas, kad priešingu atveju prieš jį bus panaudotos spec. priemonės bei fizinė jėga. D. L. nereaguojant į perspėjimus, buvo panaudotos dujos bei uždėti antrankiai, su kolegų pagalba pažeidėjas pristatytas į 1 PK. Tarnybiniam automobiliui išdaužtas kairės pusės galinių durelių stiklas (b. l. 23).
E. U. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2017-09-22 tarnybiniame pranešime. (b. l. 20). Tokia pati įvykio situacija užfiksuota ir vyriausiojo patrulio E. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 21).
2017-09-22 įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas policijos tarnybinis automobilis „Skoda Yetti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (borto Nr. (duomenys neskelbtini)), stovintis degalinės „Baltic Petroleum“ teritorijoje, Kalvarijų g. 161A, Vilnius. Apžiūros metu nustatyta, kad išdaužtas automobilio kairės pusės galinių durelių stiklas. Tiek šalia automobilio, tiek ir automobilio viduje daug stiklo šukių. Vidinėje durelių pusėje aplink stiklą išplėšta guma, apspardytos durys. Degalinės teritorija filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 15-17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3155/2017(01) nurodyta, kad S. J. po 2017-09-22 įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Nesant sužalojimo požymių, nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Tyrimas atliktas 2017-09-26 (b. l. 43).
Vilniaus aps. vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 54,17 Eur civilinį ieškinį (b. l. 31-34), tačiau 2018-08-31 pareiškimu civilinis ieškovas nuo ieškinio atsisakė, informuodamas, kad padaryta žala yra pilnai atlyginta (b. l. 161).
Nukentėjusioji S. J. ir jos atstovas pagal įstatymą civilinio ieškinio nereiškė.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Baudžiamoji byla teisminiam nagrinėjimui perduota, pareiškus D. L. kaltinimą pagal BK 284 straipsnį. Teisme prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, D. L. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog D. L. pareikštas kaltinimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pilnai pasitvirtino. Minėta nusikalstama veika numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė kitam asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nors kaltinamasis D. L. dėl girtumo ir ne visas aplinkybes konkrečiai atsiminė, tačiau pastarasis neneigė, jog buvo priėjęs prie nukentėjusiosios, atsiminė prašęs jos duoti telefoną, galiausiai neneigė, jog galėjo jai suduoti. Tai, kad nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis, apklausiama kaip tik ir parodė nukentėjusioji S. J. Iš pastarosios apklausos protokolo matyti, jog S. J. patvirtino, kad jai atsisakius duoti kaltinamajam telefoną ir paslėpus aparatą striukės kišenėje, prie jos pribėgęs nepažįstamas vaikinas vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, taip pataikydamas į kairę akį (b. l. 36). Būtent tokias įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė savo tėvui, ką apklausiamas parodė S. K. (b. l. 45). Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas E. U., pagal iškvietimą atvykęs į įvykio vietą, parodė, jog priėjusi nukentėjusioji informavo, kad nepažįstamas vyriškis ranka trenkė jai į veidą, po to, kai ji atsisakė šiam leisti paskambinti jos telefonu (b. l. 23). Tokios pat aplinkybės užfiksuotos tiek ir jo (E. U.), taip pat kito vyriausiojo patrulio E. M. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 21, 22). Galiausiai ir liudytoja G. M., kuri tiesiogiai paties smūgio sudavimo momento nors ir nematė, tačiau patvirtino tai, jog S. J. akis buvo paraudusi (b. l. 50). Tokie duomenys, teismo pripažintini įrodymais, leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiajai S. J. išties buvo suduotas smūgis į veido sritį. Nors pats smūgis objektyvaus sužalojimo nepadarė, dėl ko nebuvo pagrindo konstatuoti sveikatos sutrikdymo masto (juo labiau, kai pati nukentėjusioji apžiūrai atvyko tik 2017-09-26), tačiau smūgio sudavimo faktas, smūgio vieta (veido sritis) neleidžia abejoti, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Teismo vertinimu, kaltinamasis D. L. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. pastarasis nedetalizavo, kaip tiksliai jo veiksmai atsilieps nukentėjusiajai, tačiau kumščiu suduodamas nukentėjusiajai smūgį, juo labiau, į jautrią kūno sritį (veidą), neabejotinai numatė, jog pastarajai bus sukeltas skausmas. D. L. veiksmai tyčiniai, baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu pažymėtina, jog prokurorė pagrįstai paprašė pakeisti veikos kvalifikaciją. Pirminiame kaltinime D. L. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, t. y. kaltinant pastarąjį pažeidus viešąją tvarką, kas pasireiškė ne tik tuo, jog D. L. sudavė S. J. kumščiu į veidą, bet viešoje vietoje, prie degalinės, būdamas sulaikytas policijos pareigūnų ir įsodintas į tarnybinį automobilį, šūkavo, rankomis daužė automobilio langą, koja išspyrė kairės pusės galinių durelių stiklą, tokiais veiksmais sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad dėl to paties įvykio D. L. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį (prieš tai nutraukus ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje), kurioje pastarajam inkriminuotas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas suformuluotas kaip pasireiškęs tuo, jog D. L., nereaguodamas į reikalavimus, šūkavo, daužė tarnybinį automobilį, lipo iš jo, nedavė rankų, siekiant uždėti antrankius, galima matyti, jog tiek pradėta administracinio nusižengimo byla, tiek pirminis kaltinimas yra susijęs su tuo pačiu įvykiu ir iš esmės labai panašiais kaltinamojo veiksmais. Administracinis procesas yra baigtas, D. L. pripažintas kaltu ir nubaustas, jam buvo paskirta 45 Eur dydžio bauda (b. l. 131, 165). Be to, būtent administracinėje byloje buvo atlyginta ir neteisėtais veiksmais padaryta žala už policijos tarnybinio automobilio sugadinimą, dėl ko baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas pateikė atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio (b. l. 161, 162). Taigi administracinės bylos sprendimas yra įsiteisėjęs, dėl ko susijusių ir panašių veiksmų vertinimas baudžiamosios atsakomybės ribose prieštarautų non bis in idem principui. Grėsmės pažeisti šį principą nepašalintų net ir egzistuojanti galimybė panaikinti sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo tuo atveju, jeigu dėl tos pačios veikos baudžiamajame procese būtų priimtas ir apkaltinamasis nuosprendis (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą).
Dėl bausmės
Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo D. L. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ). Nors byloje nėra rašytinių dokumentų, patvirtinančių D. L. neblaivumą, tačiau kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme akcentavo vartojęs alkoholį ir įvykio metu buvęs neblaivus, netgi detaliai išvardino, kiek ir kokio stiprumo alkoholio buvo suvartojęs. Neadekvatus kaltinamojo elgesys, taip pat policijos pareigūnų apklausoje (E. U.), tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės dėl nesiorientavimo aplinkoje, nerišlaus kalbėjimo, neleidžia abejoti, kad asmuo išties buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent ši aplinkybė iš esmės buvo pagrindas nusikalstamam elgesiui, ką apklausiamas pripažino ir pats kaltinamasis. Pažymėtina, jog kaltinamasis dėl galimybės konstatuoti šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę teisiamajame posėdyje įspėtas.
Teismas, skirdamas D. L. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog D. L. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, konstatuota viena atsakomybę lengvinanti bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skiriant bausmę, yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, jog D. L. praeityje teistas 5 kartus (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 3 kartus) (b. l. 72-76, 88-100), baustas administracine tvarka (b. l. 77-85, 131-148), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nuo 2017-08-31 oficialiai nedirbęs, darbo paieškas nutraukęs be teisės registruotis 6 mėn. (b. l. 86, 87), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 103, 104), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau 2017-07-09 pristatytas į šią įstaigą, kur jam buvo konstatuotas 1,56 prom. girtumas (b. l. 105). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. L. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam D. L. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-26 nuosprendžiu paskirta bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-09-22, 20.50 val., iki 2017-09-23, 13.15 val. (1 para) (b. l. 53, 62), taip pat 2018-03-06 nuosprendžiu įskaitytas laikas ir bausmės dalis, atlikta ankstesnį nuosprendį.
Ikiteisminio tyrimo metu D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60) naikintina. Toliau taikyti minėtą kardomąją priemonę yra netikslinga, kadangi D. L. atlieka ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje buvo pareikštas civilinio ieškovo Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys (b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo pakeistas kaltinimas, be to, pateikti duomenys, kad žala atlyginta, dėl ko civilinis ieškovas nuo pareikšto ieškinio atsisakė (b. l. 161, 162), procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
D. L. (D. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę,
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. L. (D. L.) 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-26 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 20 dienų bausme ir skirti D. L. (D. L.) galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 40 (keturiasdešimčiai) dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-09-22, 20.50 val., iki 2017-09-23, 13.15 val. (1 parą), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-26 nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį ir bausmės dalį, atliktą pagal šį ankstesnį nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 7 d.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti paskelbus nuosprendį.
Procesą dėl Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.