Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau–Institucija) 2012-07-31 nutarimu S. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalyje, paskirta 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) litų bauda. S. V. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini), ant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , kuriomis nuomos teise naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, lango stiklo pateikta išorinė reklama dėl greitų ir pigių skyrybų dokumentų ruošimo, alimentų priteisimo, turto padalijimo dokumentų parengimo, skolų ir žalos administravimo bei jų prevencijos, įdarbinimo, nekilnojamojo turto pirkimo Lietuvoje ir visoje Europoje, paslaugų teikimo, neturint Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą.

S. V. nutarimą apskundus apylinkės teismui šis 2013-09-12 nutartimi skundą atmetė.

S. V. skunde aukštesnės instancijos teismo prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-09-12 nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai jam apribojo teisę pasinaudoti liudytojų parodymais, galinčiais turėti svarbią reikšmę tinkamam bylos išnagrinėjimui ir objektyvaus sprendimo priėmimui. S. V. nurodo, kad pateikė teismui duomenis apie liudytojus, kuriuos reikia apklausti teisme, tačiau teismas, liudytojui G. Š. į posėdį neatvykus, nesiėmė jokių priemonių, kad jo dalyvavimą užtikrintų, o liudytojo R. M. iš viso nekvietė. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai visą laiką buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, jis visą laiką tvirtino, kad jokio pažeidimo nepadarė, tačiau teismas nesiaiškino, kas iš tikrųjų kaltas dėl pažeidimo. Skundo autoriaus manymu teismas taip pat nepagrįstai atmetė jo prašymą išklausyti ir peržiūrėti prie bylos prijungtą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas administracinio protokolo surašymas, tuo pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises, numatytas ATPK 272 straipsnyje.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad S. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, yra visiškai atsakingas už tai, kad išorinė reklama jo vadovaujamoje įmonėje būtų patalpinta tik turint Druskininkų savivaldybės administracijos leidimą. Tokia išvada, skundo autoriaus manymu, yra padaryta neatlikus objektyvaus faktinių aplinkybių tyrimo, todėl negalima teigti, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta įrodymų ištyrimu. Nagrinėjant bylą teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Skundo autoriaus manymu byla turi būti perduota pirmos instancijos teismui, kuris privalo pilnai ištirti bylos aplinkybes, kviesti į posėdį ir apklausti liudytojus ir vertinti įrodymų visumą.

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-09-12 nutartį palikti nepakeistą, o S. V. apeliacinio skundo netenkinti.

S. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl S. V. kaltės padarius ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įsitikinimu teismas įrodymus vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmos instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad Institucija pagrįstai pripažino S. V. kaltu padarius ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų LR ATPK 257 straipsnyje, nepažeidė, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Nagrinėdamas S. V. administracinio teisės pažeidimo bylą teismas betarpiškai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus. Šių duomenų pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog S. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo atsakingas už tai, kad išorinė reklama jo vadovaujamoje įmonėje būtų patalpinta tik turint reikalingą leidimą, tokio leidimo neturėjo, todėl išorinę reklamą patalpino pažeisdamas norminių teisės aktų reikalavimus.

Nors S. V. savo kaltės nepripažino, iš jo paaiškinimų matyti, kad faktinės aplinkybės, jog ant patalpų, kuriomis naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, lango stiklo buvo priklijuota išorinė reklama, jis neginčija. Tačiau apeliantas mano, kad jokio pažeidimo jis nepadarė, kadangi reklamą priklijavo ne jis, todėl ne jis ir turi būti nubaustas. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymima, kad apelianto subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir interpretavimas nėra pagrindas teismo išvadas laikyti neteisėtomis ir nepagrįstomis. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad administracinė atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina tai, kad S. V., nors ir tvirtindamas, kad jokio pažeidimo nepadarė, aiškindamas apie išorinės reklamos pateikimo aplinkybes nebuvo nuoseklus. Surašant S. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, o vėliau–nutarimą S. V. neužsiminė apie tai, kad išorinę reklamą galėjo pateikti tose pačiose patalpose buveinę turintis advokatas G. Š.. Institucijai pripažinus S. V. kaltu ir paskyrus jam administracinę nuobaudą S. V. apeliaciniame skunde jau nurodė naują aplinkybę, kad apie išorinės reklamos įrengimą jis nieko nežino, tačiau tikėtina, jog išorinę reklamą įrengė advokatas G. Š., kuris ir turėjo pasirūpinti visais leidimais. Nagrinėjant bylą apylinkės teismui apeliantas jau pateikė kitą įvykio versiją tvirtindamas, kad išorinę reklamą patalpino G. Š., suderinęs su R. M.. Su savivaldybe visus reikalus dėl leidimo turėjo suderinti R. Š., kadangi su juo buvo pasirašyta sutartis dėl reklamos. Sutarties pateikti negali, kadangi ji liko pas G. Š.. Toks apelianto paaiškinimų nenuoseklumas, vis naujų aplinkybių nurodymas nepateikiant jokių jo teiginių teisingumą galinčių patvirtinti dokumentų ar kitokių duomenų, apylinkės teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip siekis vilkinti procesą ir išvengti administracinės atsakomybės. Neginčijamai nustačius faktines aplinkybes, kad patalpomis, ant kurių langų buvo paskelbta išorinė reklama, nuomos sutarties pagrindu naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra S. V., bei tai, kad išorinė reklama iš tikrųjų buvo skelbiama neturint Druskininkų savivaldybės administracijos išduoto leidimo, pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad S. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, yra visiškai atsakingas už tai, kad išorinė reklama jo vadovaujamoje įmonėje būtų patalpinta tik turint reikalingą leidimą. Tokio leidimo S. V. neturėjo, dėl jo gavimo nei iki pažeidimo užfiksavimo, nei vėliau nesikreipė. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog S. V. veikoje yra visi būtinieji ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo požymiai, todėl jo veika kvalifikuota teisingai.

Apeliacinio skundo motyvas, kad apylinkės teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę pasinaudoti liudytojų parodymais, aukštesniojo teismo vertinimu, yra nepagrįstas, prieštaraujantis byloje užfiksuotoms aplinkybėms. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad S. V. pateikė teismui prašymą apklausti G. Š.. Teismas šį prašymą tenkino, minėtą liudytoją ne vieną kartą kvietė į posėdį, tačiau šis neatvyko. Prašymą iškviesti liudytoją R. M. teismas motyvuotai atmetė. Pažymėtina tai, kad minėtų liudytojų parodymai juridinės reikšmės S. V. veikos kvalifikavimui ir jo administracinei atsakomybei neturi, kadangi, kaip jau buvo minėta aukščiau, S. V., būdamas įmonės direktoriumi, turėjo pareigą užtikrinti, kad išorinė reklama ant jo įmonės patalpų būtų skelbiama laikantis įstatymų reikalavimų. Net ir nustačius tą aplinkybę, kad S. V. pavedė reklamos skelbimą suderinti su savivaldybe advokatui G. Š., tai jo nuo atsakomybės neatleidžia.

Aptarti argumentai patvirtina, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą, S. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.