- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2A-957-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- A. S., J.S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnasteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) A. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams A. S. ir J.S. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų skolą–315,76 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad tiekė į atsakovams nuo 2011-10-20 nuosavybės teise priklausantį objektą (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį ir šalino bei valė nuotekas. Atsakovai neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2019-11-30 suteiktas paslaugas ir liko skolingi 315,76 Eur. Ieškovas negali padalinti atitinkamos prievolės, nes paslaugos teikiamos objektui, kaip vienam nedalomam struktūriniam vienetui, todėl taikoma solidari atsakomybė. Nurodė, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau ji laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126. Teigia, kad atsakovams, kaip nekilnojamojo turto savininkams, prievolė sumokėti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas atsirado pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.205, 6.189, CK 6.200 straipsnių, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ), atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 127, nuostatas.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad nėra sudarę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties (ieškovas iki šiol nėra jos pateikęs atsakovams pasirašyti). Ieškovo įrengto apskaitos prietaiso metrologinės patikros galiojimas yra pasibaigęs 2018 m., o tinkamo naudoti apskaitos prietaiso ieškovas nėra įrengęs. Ieškovas atsakovams pateikiamuose mėnesiniuose mokėjimo pranešimuose nurodo ne faktiškai vartotojo sunaudotą vandens kiekį, nustatytą pagal apskaitos prietaiso rodmenis, o išvestinį vidutinį vandens kiekį.Pasak atsakovų, ieškovo teiginys, kad ieškovas tiekė į atsakovams nuosavybės teise nuo 2011-10-20 priklausantį objektą (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį bei šalino nuotekas, yra 50 procentų klaidingas, nes ieškovas niekada nešalino ir nešalina nuotekų, susidarančių atsakovų name, panaudojus geriamąjį vandenį. Atsakovų, kaip ir kitų to kvartalo individualių namų savininkų, nuotekų ieškovas nešalina, nes iki šiol nėra įrengęs nuotekų įrenginių, prijungtų prie Vilniaus miesto centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų.
4. Atsakovai nurodė, kad ieškovo aiškinimas, jog yra sudaryta sutartis pagal (Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126), yra nepagrįstas. Ieškovas nenurodė pateisinamos priežasties, kodėl iki šiol nėra sudaręs su atsakovais geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties, nors 2011 m. pabaigoje namą įsigiję atsakovai kelis kartus yra kreipęsi į ieškovą (2012 m. pradžioje, 2013 m. viduryje) tiek dėl sutarties sudarymo, tiek dėl nuotekų, susidarančių panaudojus ieškovės tiekiamą geriamąjį vandenį, šalinimo. Atsakydami į atsakovų prašymus, ieškovo darbuotojai pateikdavo tuos pačius formalius atsakymus: dėl sutarties sudarymo – sudaryti negalime, nes dar nėra sutvarkyti vandens įvado į atsakovų sklypą techninės dokumentacijos dokumentai, dėl prijungimo prie nuotekų tinklo ir nuotekų šalinimo – nėra galimybės, nes gyvenamajame individualių namų kvartale nėra įrengti centralizuoti nuotekų šalinimo tinklai, o kada šie tinklai bus įrengti, pasakyti negalime, nes tokios investicijos artimiausiu metu nenumatytos.
5. Atsiliepime teigiama, kad ieškovo sudarytame 2018-08-20 Geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo akte nurodyta, kad „Klientas“ yra A. S., nors atsakovai iki šio akto surašymo name gyveno beveik septynerius metus ir ne kartą buvo bendravę su ieškovo darbuotojais. Nurodo, kad apskaitos prietaiso metrologinės patikros data – 2013 metai, o akto skiltyje „Pastabos“ buvo įrašyta – „Rodmenų patikrinimas, reikalingas perskaičiavimas“. Taip pat nurodė, kad ieškovas pateikia atsakovams mokėjimo pranešimus už per praėjusį mėnesį sunaudotą geriamąjį vandenį, nežinodamas, koks vandens kiekis faktiškai buvo sunaudotas, – užuot pakeitęs netinkamą naudoti apskaitos prietaisą metrologiškai patikrintu tinkamu, ieškovas pateikiamuose mokėjimo pranešimuose nurodo išvestinį per mėnesį suvartojamo vandens kiekį.
6. Atsakovų teigimu, sunaudotam vandens kiekiui nustatyti tinkamo apskaitos prietaiso ieškovas atsakovų name nėra įrengęs, o geriamojo vandens tiekimo sutartis taip pat nėra sudaryta dėl ieškovo kaltės (neveikimo). Kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai geriamojo vandens apskaitos prietaisams nustato 5 – erių metų metrologinės patikros galiojimo terminą, ieškovės 2013 m. įrengto apskaitos prietaiso metrologinės patikros galiojimas baigėsi 2018 m., todėl šis iki šiol atsakovų name geriamojo vandens įvade esantis apskaitos prietaisas (Nr. 13300929) negali būti naudojamas suvartotam vandens kiekiui nustatyti. Atsakovai paaiškino, kad 2018 m. kreipėsi į ieškovą telefonu numeriu 1889 dėl apskaitos prietaiso pakeitimo nauju, tačiau iki šiol ieškovas netinkamo naudoti apskaitos prietaiso nėra pakeitęs tinkamu. Dėl šios priežasties atsakovai nedeklaruoja sunaudoto geriamojo vandens, kol ieškovas nepakeis netinkamo naudoti apskaitos prietaiso metrologiškai patikrintu, tinkamu naudoti apskaitos prietaisu. Pažymėjo, kad ieškovas pateikiamuose atsakovams mokėjimo pranešimuose už per praėjusį mėnesį sunaudotą geriamąjį vandenį priskaičiuoja ir 1,26 Eur mėnesinę pardavimo kainą (apskaitos prietaiso mokestis), nors tokios teisės neturi, nes nėra įrengusi pas atsakovus tinkamo naudoti metrologiškai patikrinto apskaitos prietaiso. Viešai skelbiamoje UAB „Vilniaus vandenys“ informacijoje apie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainas Vilniaus m. nurodyta, kad 1,26 Eur/1m³ pardavimo kaina taikoma, „jei apskaitos prietaisas priklauso bendrovei „Vilniaus vandenys“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-04sprendimu ieškinį patenkino.
8.Pirmosios instancijos teismasnustatė,jog ieškovas pateikė2013-09-05 prietaiso pakeitimo aktą, kuris patvirtina, kad atsakovų namo rūsyje buvo įrengtas apskaitos prietaisas Nr. 13300929, kurio metrologinė patikra atlikta 2013 m. 3 ketvirtį, rodmuo 00001 m³. Ieškovas 2021-06-28 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovai nuo 2013-09-05 iki 2016-10-20 nė karto nedeklaravo objekte esančio šalto vandens skaitiklio rodmenų, todėl jis ne kartą bandė patekti į objektą ir užfiksuoti realius rodmenis. Ieškovas pateikė 2016-10-20 aktą, kuris patvirtina, kad minėtas prietaisas buvo patikrintas, prietaiso rodmenys 00232 m³. Aktą pasirašė A. S.. Ieškovas 2021-06-28 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kadnuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 atsakovai deklaravo tuos pačius skaitiklio rodmenis (232,000), kas reiškia, jog jievandens nenaudojo. Nuo 2017 m. gegužės mėn. ieškovas pradėjo taikyti sankciją klientams, nedeklaruojantiems šalto vandens skaitiklio rodmenų, t.y. už tą mėnesį yra taikomas per paskutinius 12 mėnesių jo suvartoto vandens kiekio mėnesio vidurkis. Dėl šios priežasties atsakovams, nuo 2017-05-01 iki 2018-07-31 nedeklaruojantiems rodmenų, buvo taikomas toks vidurkis. Teigia, kad skaičiai skiriasi, nes, bėgant laikui, vidurkis pradedamas skaičiuoti nuo vis kito mėnesio ir jam priskirtos susidariusios sumos. Ieškovas pateikė 2018-08-20 aktą, kuris patvirtina, kad prietaiso rodmenys yra 377,000m³, prietaiso metrologinė patikra atlikta 2013 m. Aktą pasirašė A. S.. Ieškovas 2021-06-28 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kadjis minusavo 56 kub. m. šalto vandens (nuo ieškovo apskaičiuotų skaitiklio rodmenų, taikant vidurkį 433,000 iki faktinių rodmenų 377,000). Ieškovas pateikė į bylą (DOK-122364)skaitiklių rodmenų istoriją nuo 2011-10-01 iki 2016-10-20, taip pat skolos susiformavimo chronologiją nuo 2016 m. 10 mėn iki 2020 m. 11 mėn., iš jų matyti, kad prietaisų patikros aktuose užfisuoti prietaiso rodmenys sutampa, atitinka pateiktus ieškovo paaiškinimus. Be to, iš skolos susiformavimo chronologijos matyti, kad atsakovas rodmenis deklaravo 2019-07 mėn., o nuo šio deklaravimo iki 2020-04 mėn. atsakovams buvo apskaičiuotas 3 m³ suvartojimo viduris, nuo 2020-05 mėn – 2 m³. Dėl tokio suvartojimo vidurkio byloje ginčo nėra, be to, net ir nagrinėjant bylą teisme, ieškovui nepavyko patekti prie atsakovų būste esančio skaitiklio.
9. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad įvertinęs pateiktus įrodymus, susijusius su prietaiso įrengimu, patikra, kliento deklaruotais duomenimis, skolos detalizacija, teismas neturi pagrindo abejoti prašomos priteisti skolos pagrindimu ir dydžiu. Sprendime paaiškinta, kad atsakovai nepateikė duomenų apie prietaiso galimus rodmenis skolos laikotapriu, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu. Nors ir buvo keliamas klausimas, kad skolos dalis už kelis paskutinius mėnesius apskaičiuota, negaliojant prietaiso metrologinei patikrai, tačiau teismui įpareigojus atsakovus leisti ieškovui patekti į atsakovų patalpas, taip pat nustatytą terminą pratęsus, atsakovai, turėję pakankamai laiko,nesudarė ieškovui galimybės patikrinti prietaiso ir jorodmenų.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad įvertinus ginčo laikotarpį ir tai, kad nuo 2019-08 atsakovams buvo taikomas suvartojimo viduris, argumentas dėl prietaiso metrologinėspatikros esminės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti neturi.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo teigimu, prietaiso metrologinė patikra pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“patvirtinto sąrašo 6.6.2 punkto nuostatas galiojo 6 – erius metus ir ji baigėsi 2019 m. III ketvirtį. Ieškovas 2021-06-28 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad patikra galiojo nuo 2013-09-05 iki 2019-09-05. Teismas priėjo prie išvados, kad skolos laikotarpio pabaiga yra 2019-11-30, tad atsakovų argumentas dėl prietaiso metrologinės patikros nebuvimo aktualus tik daugiau nei 2,5 skolos mėnesiams. Sprendimą priėmęs teismas nusprendė, kad atsakovai prisidėjo prie to, kad metrologinė patikra prietaisui nebuvo atlikta (jie patys dėl to nesikreipė į ieškovą, taip pat nevykdė ir teismo įpareigojimo suteikti ieškovui galimybę atlikti prietaiso metrologinę patikrą).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-04 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujoarba (nepatenkinus aukščiau pateikto prašymo) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
12. Apeliantainurodo, kad dėl ieškovo kaltės (neveikimo) šalys nėra sudariusos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties (ieškovas iki šiol nėra jos pateikęs atsakovams pasirašyti). Teigia, kad ieškovas nepateikė techninės dokumentacijos, iš kurios būtų galima spręsti, kad atsakovų objektas (gyv. namas (duomenys neskelbtini),) yra prijungtas prie ieškovo valdomo geriamojo vandens tiekimo tinklo ir kad būtent ieškovas tiekia geriamąjį vandenį atsakovams.
13. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pas atsakovus įrengto apskaitos prietaiso metrologinės patikros galiojimas yra pasibaigęs 2019 m., tinkamo naudoti apskaitos prietaiso ieškovas nėra įrengęs ir atsakovams pateikiamuose mėnesiniuose mokėjimo pranešimuose nurodo ne faktiškai sunaudotą vandens kiekį, nustatytą pagal apskaitos prietaiso rodmenis (kaip to reikalaujama pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalies nuostatas), o taiko sunaudojamo vandens kiekio vidurkį (kuris, beje, irgi gaunamas ne iš faktinių vandens suvartojimo duomenų praėjusiais laikotarpiais). Ieškovo pateikiamuose atsakovams mokėjimo pranešimuose už sunaudotą geriamąjį vandenį nepagrįstai priskaičiuota ir 1,26 Eur mėnesinę pardavimo kaina („skaitiklio mokestis“).
Atsiliepimas
14. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2021-10-04 vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi įpareigojo atsakovus iš anksto suderintu laiku sudaryti sąlygas ieškovo atstovui patekti į objektą geriamojo vandenstiekimo paslaugos teikimo adresu (duomenys neskelbtini) prie vandens apskaitos prietaiso bei atlikti su prietaiso patikrinimu ir keitimu susijusius veiksmus. Atsakovai tiek teismo pranešimu, tiek paties ieškovo pranešimais, siųstais el. paštu, registruotu paštu buvo informuoti apie nustatytą teismo įpareigojimą, tačiau ignoravo nustatytą teismo įpareigojimą bei nepateikdami informacijos apie galimybę atvykti ieškovo atstovams, neįvykdė nustatyto teismo įpareigojimo.Ieškovo vertinimu, tokie atsakovų veiksmai patvirtina atsakovų nebendradarbiavimą bei nesąžiningą elgesį civiliniame procese, taip apribojant ieškovui pašalinti pačių atsakovų procese iškeltas abejones dėl apskaitos prietaiso tinkamo veikimo. Toks atsakovų elgesys procese turėtų būti vertinamas atsakovų nenaudai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintasieškovoieškinys dėl skolos už patiektą vandenį ir nuotekų šalinimą priteisimo iš atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
17.Bendruosius klausimus, susijusius su energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymu, vykdymu, keitimu, reglamentuoja CKšeštosios knygos septintasis skirsnis. CK 6.391 str. numatyta, kad šio skirsnio normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Pagal CK 6.384 str. 1 d., jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Tuo tarpu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame sprendime, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.
18. Pažymėtina, kad sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais galimybę patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kadremiantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, vandens pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie vandens tiekimo tinklų, todėl sutartys su vartotojais laikytinos sudarytomis nuo būsto įsigijimo momento, nes, vartotojo įrenginius prijungus prie tiekimo tinklų, atsiranda tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai, šalių valia gauti ir tiekti vandenį įgyvendinama konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo laikotarpiu atsakovams priklausančio butogeriamojo vandens naudojimo įrenginiai buvo prijungti prie ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, todėl sprendžiama, kadšalys konkliudentiniais veiksmais sudarė sutartį dėl šalto vandens pirkimo – pardavimo. Sutarties sudarymas konkliudentiniais veiksmais nepaneigia apeliantų pareigos atsisakyti su ieškovu, kaip šios pareigos nepaneigia ir deklaratyvūs argumentai,jog dėl ieškovo kaltės (neveikimo) šalys nėra sudariusos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties (ieškovas iki šiol nėra jos pateikęs atsakovams pasirašyti). Atsakovų argumantai, jog ieškovas nepateikė techninės dokumentacijos, iš kurios būtų galima spręsti, kad atsakovų objektas yra prijungtas prie ieškovo valdomo geriamojo vandens tiekimo tinklo ir kad būtent ieškovas tiekia geriamąjį vandenį atsakovams taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
20. Vartotojų teisės ir pareigos suformuluotos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 22 straipsnio 2, 3, 6, 7 dalyse nurodant, kad vartotojai turi pareigą, nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (ar) nuotekų išvadą, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui. Vartotojai taip pat privalo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.
21. Pirmosios instanicijos teismas nustatė, kad ieškovas 2021-06-28 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovai nuo 2013-09-05 iki 2016-10-20 nė karto nedeklaravo objekte esančio šalto vandens skaitiklio rodmenų. Ieškovas pateikė 2016-10-20 aktą, kuris patvirtina, kad minėtas prietaisas buvo patikrintas, prietaiso rodmenys 00232 m³. Aktą pasirašė A. S.. Ieškovas 2021-06-28 rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 atsakovai deklaravo tuos pačius skaitiklio rodmenis (232,000), kas reiškia, jog jie vandens nenaudojo. Nuo 2017 m. gegužės mėn. ieškovas pradėjo taikyti sankciją klientams, nedeklaruojantiems šalto vandens skaitiklio rodmenų, t.y. už tą mėnesį yra taikomas per paskutinius 12 mėnesių jo suvartoto vandens kiekio mėnesio vidurkis. Dėl šios priežasties atsakovams, nuo 2017-05-01 iki 2018-07-31 nedeklaruojantiems rodmenų, buvo taikomas toks vidurkis. Ieškovas pateikė 2018-08-20 aktą, kuris patvirtina, kad prietaiso rodmenys yra 377,000m³, prietaiso metrologinė patikra atlikta 2013 m. Aktą pasirašė A. S.. Ieškovas 2021-06-28 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis minusavo 56 kub. m. šalto vandens (nuo ieškovo apskaičiuotų skaitiklio rodmenų, taikant vidurkį 433,000 iki faktinių rodmenų 377,000). Ieškovas pateikė (DOK-122364) skaitiklių rodmenų istoriją nuo 2011-10-01 iki 2016-10-20, taip pat skolos susiformavimo chronologiją nuo 2016 m. 10 mėn iki 2020 m. 11 mėn., iš jų matyti, kad prietaisų patikros aktuose užfisuoti prietaiso rodmenys sutampa, atitinka pateiktus ieškovo paaiškinimus. Be to, iš skolos susiformavimo chronologijos matyti, kad atsakovas rodmenis deklaravo 2019-07 mėn., o nuo šio deklaravimo iki 2020-04 mėn. atsakovams buvo apskaičiuotas 3 m³ suvartojimo viduris, nuo 2020-05 mėn – 2 m³.
22. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalies nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. CK 6.59 straipsnyjeįtvirtintas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą.
23. Iš pirmosios instancijos teismo veiksmų (2021-10-04 protokolinės nutarties ir aplinkybės, kad atsakovai jos neįvykdė) spręstina, kad kitaip skaičiuoti užmokesčiouž atsakovų suvartotą vandenį neįmanoma. Prieitina prie išvados, kad ieškovo apskaičiuota skola už atsakovams patiektą vandenį ir nuotekų šalinimą (pagal pateiktą skaitiklių rodmenų istoriją nuo 2011-10-01 iki 2016-10-20, taip pat skolos susiformavimo chronologiją nuo 2016 m. 10 mėn iki 2020 m. 11 mėn.) pagrįsta ir įrodyta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o atsakovai nepaneigė skolos dydžio, nepateikė įrodymų, apie tinkamą prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas įvykdymą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancios teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą.
24.Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą(CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Byla išspręsta ne apeliantų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovasnepateikė įrodymų, jogturėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-04 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.