Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3334-345/2013 pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui A. I., Panevėžio miesto apylinkės teismui ir teisėjui D. J., Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjui E. Ž., Panevėžio apygardos teismui ir teisėjui R. G. dėl Lietuvos Respublikos institucijų šantažo, organizuoto persekiojimo ir trukdymo ginti teises ir interesus civilinės bylos Nr. 2-122-656/2012 nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu bei dėl atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria ieškovams A. B. ir V. B. grąžintas ieškinys, neištaisius trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skunde išdėstytais argumentais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pažymėtina, kad reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti CPK tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Nagrinėjamu atveju ieškovų pateikto ieškinio trūkumai dėl tinkamai nesuformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo buvo esminiai, be jų tolesnis bylos nagrinėjimas negalėjo vykti. Nors ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, tačiau jame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes pradiniam ieškiniui. Iš patikslinto ieškinio nėra aišku kuo pasireiškė Lietuvos apeliacinio teismo ir teisėjo E. Ž., Vilniaus apygardos teismo ir teisėjo A. I., Panevėžio miesto apylinkės teismo ir teisėjo D. J. bei Panevėžio apygardos teismo ir teisėjo R. G. ieškovų atžvilgiu vykdytas šantažas ir persekiojimas. Ieškovas A. B. tiek pradinį, tiek patikslintą ieškinį grindė išvardytais teismų procesiniais dokumentais, antstolių patvarkymais, raštais, tačiau nenurodė kaip jie susiję su jo atžvilgiu vykdomu šantažu ir persekiojimu. Pažymėtina, kad vien išvardyti procesiniai dokumentai negali būti laikomi faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas. Ieškovai nenurodė, kuo pasireiškė jiems padaryta žala, nepagrindė jos dydžio. Ieškovų išvardyti atitinkamų teismų priimti procesiniai dokumentai savaime nepatvirtina ieškovų patirtos ir prašomos priteisti žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, ieškovams nepašalinus nutartimi nustatytų trūkumų, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Apelianto teigimu, buvo pažeistas CPK 21 str., kadangi nutartį priėmė šališkas teismas. Tačiau apeliantas nepagrindė savo teiginių apie skundžiamą nutartį priėmusio teismo ar teisėjo šališkumą. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su jo atžvilgiu priimtais sprendimais (nutartimis), nesudaro pagrindo pripažinti teismo šališku.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas vilkina civilinės bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo argumentu, pastebi, kad ieškovams neištaisius pateikto procesinio dokumento (ieškinio) trūkumų, nepateikus reikalavimų pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovams, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu dėl proceso vilkinimo.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog skundžiama nutartis yra visiškai be motyvų, kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas grąžino ieškinį jį padavusiems asmenims, konstatavęs, jog ieškovai patikslintu ieškiniu neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apelianto skundžiama nutartis būtų negaliojanti CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio trūkumai nebuvo ištaisyti, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovams, todėl naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 115 straipsnis, 135 straipsnis, 138 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.