Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-02-08 · Civilinė byla Nr. 2-116/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-08
Bylos Nr.
2-116/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos Ąžuolas“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Ieškovas
Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo
Civilinė byla Nr. 2-116/2007Procesinio sprendimo kategorija
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos Ąžuolas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1918-28/2006 pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos Ąžuolas“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia, statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išsprendė klausimą iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė atsakovui UAB „Baltijos ąžuolas“ organizuoti ir atlikti bet kokius statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. kovo 1 d. UAB „Baltijos ąžuolas“ išduotą statybos leidimą Nr. GN/169/05-0117.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Baltijos ąžuolas“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nurodė, jog ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir joje įsiteisės priimtas teismo sprendimas. Teismas, stabdydamas bylos nagrinėjimą, turėtų panaikinti šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Administracinėje byloje bus išspręstas ginčas dėl detaliojo plano ir statybos leidimo išdavimo, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, nes šioje byloje minėtos priemonės neatliks savo paskirties. Be to, laikinosios apsaugos priemonės neša didžiulius nuostolius tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenims, todėl atsižvelgiant į tai, jog ginčas iš esmės bus išspręstas administraciniame teisme, kuris nemato būtinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės turi būtin panaikintos. Atsakovas žemės sklypą įsigijo viešame aukcione ir pasirašydamas pirkimo - pardavimo sutartį įsipareigojo pastatyti namą per 24 mėnesius. Visu leidimus statyboms atsakovas gavo teisėtai. Statybos darbai jau yra pradėti ir dalis jų jau atlikta. Atsakovas turi įvairių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas patiria nepagrįstai didelius nuostolius ir negali vykdyti savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo motyvuodamas tuo, jog ieškovas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto. Tačiau kiti atsakovai šioje byloje taip pat finansuojami iš valstybės biudžeto, todėl nuostolių atlyginimo klausimas gali būti išspręstas analogiškai. Dėl šių aplinkybių atsakovas prašė panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad Vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje procesas dėl sprendimo ir statybos leidimo panaikinimo buvo atnaujintas vėliau, nei priimtas ieškinys Vilniaus apygardos teisme, kuriuo reiškiami tie patys reikalavimai. Kol nepriimtas sprendimas administracinėje byloje ir kol palaikomi ieškovo reikalavimai šioje byloje, nėra pagrindo daryti išvados, jog sprendimo įvykdymo užtikrinimas neturėtų būti taikomas šioje byloje. teismas nurodė, jog teismui įsiteisėjusiu sprendimu atmetus ieškinį atsakovas UAB „Baltijos ąžuolas“ turės teisę reikalauti, jog ieškovas atlygintų nuostolius atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį atsakovas UAB „Baltijos ąžuolas“ turės teisę reikalauti atlyginti nuostolius atsiradusius dėl asmenų sprendimų, kurių pagrindu atsakovas patyrė žalą. Teismas pažymėjo, jog atsakovo nurodomi motyvai nesudaro pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Baltijos ąžuolas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nebuvimo. Ši civilinė byla buvo iškelta po to, kai Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje atmetė ieškovų skundą ir paliko galioti statybos leidimą bei detalųjį planą, kurių teisėtumą ieškovas ginčija ir šioje civilinėje byloje. Generalinio prokuroro teikimu procesas administracinėje byloje buvo atnaujintas. Atnaujinus procesą administracinėje byloje, joje bus sprendžiamas statybos leidimo ir detaliojo plano klausimas, todėl būtent administracinis teismas turi spręsti galimo būsimo teismo sprendimo užtikrinimo klausimą. Atnaujindamas procesą administracinis teismas netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes jų nereikalavo nei generalinis prokuroras, nei Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas atnaujinant bylos nagrinėjimą. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo užtikrinimui nėra taikomos administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo jų taikyti ir šioje civilinėje byloje. Be to, daugiabučio gyvenamojo namo, kurio statybos leidimo ir detaliojo plano galiojimą ginčija ieškovas, statybos darbai jau yra pradėti ir atsakovas jau investavo apie 6,5 mln. litų. Netgi teismui priėmus atsakovui nepalankų sprendimą, o atsakovas būtų atlikęs daugiau statybos darbų nei yra atlikta dabar, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų, t.y. atliktų darbų apimtis neturėtų jokios įtakos teismo sprendimo įvykdomumui. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostolius patiria ne tik atsakovas, bet ir tretieji asmenys, kurie yra įsigiję butus statomame daugiabutyje. Todėl, atsižvelgiant į atsakovo ir trečiųjų asmenų interesus bei į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas neturės įtakos teismo sprendimo įvykdomumui, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos. Dėl proporcingumo ir interesų pusiausvyros principų pažeidimo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo tik atsakovo ir trečiųjų asmenų interesus, o ieškovo interesams neturi jokios įtakos. Pagal Vilniaus miesto Bendrąjį planą teritorija, kurioje atsakovas stato daugiabutį gyvenamąjį namą, yra skirta daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, todėl net patenkinus ieškinį, šioje vietoje bus pastatytas nurodytos paskirties pastatas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, leidžiantis atsakovui tęsti statybos darbus, visuomenės, kurios interesus neva gina prokuroras, interesų nepažeidžia. Dėl kitų byloje esančių atsakovų galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas UAB „Baltijos ąžuolas“ žemės sklypą su parengtu detaliuoju planu įsigijo viešo aukciono būdu ir teisės aktų nustatyta tvarka gavo statybos leidimą, todėl atsakovas laikytinas sąžiningu įgijėju. Galimus pažeidimus galėjo padaryti tik kiti atsakovai. Tačiau visi, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsirandantys, neigiami padariniai tenka tik vienam atsakovui – UAB „Baltijos ąžuolas“, tuo pažeidžiamas sąžiningumo principas. Ieškinio patenkinimo atveju visos neigiamos pasekmės kiltų kitiems atsakovams, kurie parengė ir patvirtino šioje byloje ginčijamus aktus. Be to, teismas yra atmetęs apelianto prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, motyvuodamas tuo, jog ieškovas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, todėl bus pajėgus atlyginti galimus nuostolius. Tačiau kiti atsakovai taip pat yra finansuojami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, todėl teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo klausimas jų atžvilgiu turėtų būti sprendžiamas analogiškai.Dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones neteisėtumo. Laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantui nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes teismas neišsiuntė ieškovo atskirojo skundo. Tuo buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Be to, atsakovas negalėjo pareikšti nušalinimų teisėjų kolegijai. Tuo buvo pažeista teisė į sąžiningą teismo procesą. Laikinąsias apsaugos priemones taikė neteisėtos sudėties teismas, buvo pažeistas teismo sudėties nekintamumo principas. Viešame Lietuvos apeliacinio teismo tinklalapyje buvo paskelbta viena teismo sudėtis, tačiau dėl nežinomų priežasčių teismo sudėtis buvo pakeista, tuo pažeidžiant ne tik informavimo pareigą, bet pakeičiant teisėją nemotyvuota nutartimi. Apeliantui kyla pagrįsti įtarimai, jog pakeistoji teisėja galėjo būti suinteresuota šios bylos baigtimi, nes šiai teisėjai nuosavybės teise priklauso butas name, kurio dalį gyventojų interesų gina prokuroras šioje byloje.

Atsiliepimas

Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Baltijos ąžuolas“ atskirąjį skundą, kuriame prašė skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog skundas nepagrįstas dėl šių aplinkybių:

Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 7 d. sprendimo dalis, kuria patvirtintas detalusis planas sklypui Nr. 17 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. kovo 1 d. išduotas statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117. Šioje byloje, be minėtų dviejų reikalavimų, yra prašoma taikyti restituciją, kurią taikant kiti atsakovai patirtų daug didesnių nuostolių, jei iki teismo sprendimo priėmimo apeliantas tęstų statybos darbus. Todėl nestabdant statybų būtų žymiai apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, atnešantis šalims didesnius nuostolius. Be to, esant panaikintam statybos leidimui, statyba yra draudžiama, todėl apeliantas šiuo metu negali tęsti statybos darbų ir nuostolių dėl to nepatiria;apeliantas nenurodo procesiniuose įstatymuose nurodytų aplinkybių suteikiančių teismui pagrindą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. apelianto argumentai, susiję su tariamais pažeidimais yra neadekvatūs ir nenagrinėtini sprendžiant skundžiamos nutarties panaikinimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neskundžiamos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir/ar neteisėtumą iš esmės grindžia argumentais susijusiais su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti atsakovui UAB „Baltijos ąžuolas“ taikomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumas ir teisėtumas, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl apelianto argumentų, kurie yra nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumu ar teisėtumu, bet yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu ar teisėtumu. Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumas ir pagrįstumas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. neskundžiama nutartimi (CPK 151 str. 5 d.) išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą apeliacine tvarka.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra aplinkybės, kurioms esant teismas padaro išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos tuomet, kai išnyksta pagrindas joms taikyti, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, t.y. kai to reikalauja viešasis interesas, arba jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, per teismo nustatytą terminą nepaduoda ieškinio, arba jeigu asmuo, kuris CPK 147 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo įmokėti pinigų sumą į banko sąskaitą, neįvykdo šios pareigos per nustatytą terminą (CPK 144 str. 1 d.; CPK 150 str. 1, 2 d.d.).

Įstatyme nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atvejų teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones įstatymo nustatytais atvejais (CPK 150 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nurodė, jog „pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį būtų taikyta restitucija ir iš atsakovo UAB „Baltijos ąžuolas“ Lietuvos Respublikos valstybei būtų priteistas ginčijamas 2284 kv. m. ploto žemės sklypas, o iš Lietuvos Respublikos - UAB „Baltijos ąžuolas“ naudai grąžinama 4 450 000,00 Lt suma. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra būtų pažeista, nes, patenkinus ieškinio reikalavimus, taikant restituciją natūra (grąžinant žemės sklypą valstybei) bei patvirtinus kitokį žemės sklypo naudojimo sprendinį, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, negalėtų išvengti didelių nuostolių, susijusių su žemės sklype esančio statinio nugriovimu. Pažymėtina, kad tokiu atveju ir pačiam atsakovui UAB „Baltijos ąžuolas“ gali būti padaryti dideli nuostoliai, susiję tiek su galimu pastatyto pastato griovimu, tiek su perstatymu.“ Taigi, teismo manymu, nesustabdžius statybos darbų organizavimo ir vykdymo, būtų žymiai apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

Apeliantas, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įrodyti, jog nebėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui. Tačiau šių aplinkybių apeliantas neįrodinėjo (CPK 178 str.) ir teismas nenustatė, jog būtų išnykęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumas, todėl nėra pagrindo panaikinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu:

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Kazys KailiūnasDanutė MilašienėVigintas Višinskis