Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis G. B., R. B., R. B. ir S. B., dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) Panaikinti 2021 m. liepos 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 1SS-1035-(5.59E) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2021-05-17 Išvadą Nr. 3ITP-38-(14.3.143 E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – 2021-05-17 Išvada); 3) Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių inicijuoti gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės valdos projektų patikslinimą, užtikrinant pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų stabilumą.

Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nepagrįsta 2021-05-17 Išvada, dėl žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo būtinumo, priimta ir nustatyti sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitikimai susidarė po neteisėtai atliktų ir patvirtintų gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Atliekant gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimus, pareiškėjas ir sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas S. B. aktyviai dalyvavo procedūroje, teikė pastabas dėl neatitikimų, pakeistų sklypo ribų, užklausas, išreiškė nepritarimą, tačiau į pastabas nebuvo atsižvelgta, nebuvo užtikrintos jų teisės, turimas sklypas sumažintas, sklype atsirado neteisėtai įbraižytas kelias. Į pateiktas pastabas, dėl sklypo ribų atitraukimo nuo Merkio upės kranto, nieko neatsakė nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, nei matininkas R. B..

Pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., buvo suprojektuotas rengiant Alytaus apskrities Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 38-636 ,,Dėl Mitraukos kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto Varėnos rajone” (toliau - Senosios Varėnos kaimo projektas). Remiantis nurodytais dokumentais žemėtvarkos projekte, sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo abrise, plane ir kituose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad šiaurinė sklypo dalis ribojasi su Merkio upės krantu. Atsižvelgiant į tai, kad sklypas ribojasi su Merkio upės krantu, žemės sklypo dokumentuose buvo įrašyta specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga: 1999 m. spalio 30 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 6 p. įrašyta „Merkio upės vandenų apsaugos zona 500 m. pločio“, Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos specialioji naudojimosi sąlyga įrašyta ir sklypo 2006-01-17 Registro centro Pažymėjime apie nekilnojamo daikto įregistravimą nekilnojamo turto registre. Akivaizdu, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su Merkio upės krantu, o atsakovės skundžiami sprendimai, kuriais šis faktas paneigiamas, yra nepagrįsti ir neteisėti.

Pareiškėjas nurodė, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau - ir Taisyklės) 11 punkte nustatyta, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taisyklių 11 punkto nuostata reiškia, jog atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus turi būti užtikrinta, kad žemės sklypų ribos, nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės reformos žemėtvarkos projekte, vietovėje nebūtų keičiamos, t. y. žemės sklypų ribos vietovėje ir žemės sklypų planuose, parengtuose atlikus kadastrinius matavimus, turi atitikti teritorijų planavimo dokumente ar žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytas žemės sklypų ribas. Atitinkamai, tikrinant kadastro duomenų bylas, pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-9 8, „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“, 8.3 papunktį Nacionalinė žemės tarnyba privalo vertinti, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius privalėjo vertinti gretimo sklypo kadastrinius matavimus objektyviai, remiantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės reformos žemėtvarkos projektais, gretimų sklypų suformavimo dokumentais. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius neužtikrino sklypo kadastrinių matavimų realaus derinimo, ko pasekoje buvo priimti ir nepagrįsti skundžiami dokumentai. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius netinkamai ir neobjektyviai įvertino gretimo sklypo kadastrinius matavimus ir juos patvirtinus, buvo pažeistos pareiškėjo ir sklypo bendrasavininko teisės, sukeltos neigiamos teisinės pasekmės. Pareiškėjo įsigytas sklypas, po neteisėtai atliktų gretimo sklypo kadastrinių matavimų ir jų neteisėto patvirtinimo, buvo sumažintas, pakeistos jo ribos, sklypas atitrauktas nuo Merkio upės, kas akivaizdžiai pakeičia V. P. turimo sklypo rekreacinę ir turtinę vertę.

Pareiškėjo nuomone, neteisėtai patvirtinus gretimo sklypo kadastrinius matavimus ir priėmus skundžiamus sprendimus, buvo pažeista suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų stabilumo taisyklė (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis), todėl Žemėtvarkos skyrius privalo inicijuoti gretimo sklypo žemės valdos projektų patikslinimą, užtikrinant pareiškėjo žemės sklypo ribų stabilumą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad matininkas E. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarų pusėje rado seną riboženklį, o matininkas R. B. nerado žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarų pusėje esančio seno riboženklo ir vienašališkai įtvirtino naują riboženklį, kuris neprieina iki Merkio upės kranto 14.40 m, nuo buvusios riboženklio vietos paslinktas į šiaurės rytus virš 30 m.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į skundą bei atstovas paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. pareiškėjas užsakė atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) projektinis Nr. 301) kadastrinius matavimus. 2020-09-28 UAB „Kadastrakis” matininkas E. M. kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių dėl išvados pateikimo, nes, atlikdamas pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė sklypo ribų ir konfigūracijos nedidelius pakitimus. 2020-11-05 buvo pateikta NŽT Varėnos skyriaus išvada Nr. 3ITP-S3-(14.3.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo”. Nesutikdamas su pateikta NŽT Varėnos skyriaus išvada pareiškėjas ją apskundė ir atsakovė 2021-05-17 parengė naują, šioje byloje skundžiamą, išvadą.

Atsakovė nesutinka, kad 2021-05-17 Išvada priimta ir nustatyti sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitikimai susidarė po neteisėtai atliktų ir patvirtintų gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Atsakovė nurodė, kad palyginus matininko R. B. parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane nustatytus linijų ilgius su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane Nr. 301 nurodytais linijų ilgiais, nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr(duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinėje dalyje esančios kraštinės linijų ilgis, gretimybėje besiribojantis su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nepakito ir yra 66 m. Tarp riboženklių, šiaurės vakarinėje dalyje vietovėje rastas išlikęs riboženklis ir prie upės Merkys įtvirtintas naujas riboženklis, nustatytas 66 m atstumas, atitinka nurodytą plane Nr. 301. Atsakovė teigia, kad pagal teisės aktų reikalavimus parengtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas (patikrinus minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą šio žemės sklypo planą) buvo suderintas Varėnos skyriuje. Atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių bei kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, patikrą vietovėje, buvo padaryta išvada, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniais matavimais nustatytos ribos vietovėje atitinka žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas NŽT Varėnos skyriaus 2020-06-11 raštu Nr. 3SD- 2776-(l4.3.104.).

Atsakovė taip pat nurodė, kad matininkui E. M. pateikus raštą ir situacijos brėžinį apie pareiškėjo atliekamo žemės sklypo kadastrinius matavimus, jam buvo pateikta skundžiama išvada, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių. Žemės sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, o už nustatytą žemės ploto skirtumą žemės sklypo savininkui S. B. bus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka, žemės sklypo savininkui V. P. kompensuojama nebus, nes jis sklypo dalį įsigijo pirkimo pardavimo sandoriu. o ne nuosavybės atkūrimo būdu.

Akcentavo, kad pareiškėjo kartu su bendrasavininku žemės sklypas, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas pagal preliminarius matavimus ir kadastriniai matavimai jam nėra atlikti, nors pareiškėjas savo skunde nurodo matininko E. M. atliktus kadastrinius matavimus ir jais vadovaujasi. Minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai nė karto nebuvo pateikti tikrinimui ar derinimui į NŽT Varėnos skyrių, todėl, tol kol jie yra nesuderinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie yra negaliojantys ir jais vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra atlikti, suderinti NŽT Varėnos skyriuje ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, dėl ko laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog po atliktų gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų jo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sumažėjo ir neprieina prie Merkio upės, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Priešingai, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės atkūrimo metu, suformavus sklypą pagal preliminarius matavimus, nustatytas plotas buvo 2,50 ha, o atlikus 2020 m. kadastrinius matavimus, plotas tapo 2,3262 ha, todėl teigti, kad pareiškėjo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sumažėjo dėl gretimo sklypo kadastrinių matavimų nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybė su Merkio upe, nurodyta 1999-10-30 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte, parengtame projekto autoriaus A. K., yra nurodyta, galiojanti ir nepanaikinta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepimu bei teismo posėdžio metu, nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypas suformuotas pagal Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 1999-07-22 įsakymu Nr. 38-636 „Dėl Mitraukos kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Varėnos rajone“ (toliau - 1999 m. Projektas). Projektuojant žemės sklypą, projektinis Nr. 301, projekto autorius A. K. pirminiuose dokumentuose - plane, parengtame 2000-01-27, lauko brėžinyje (abrise), parengtame 2000-01-22, nurodė žemės sklypo kraštinių ilgius, konkrečiai nurodė, jog šiaurės vakarinės kraštinės ilgis yra 66 m. Be to, plane, parengtame 2000-01-27, bei lauko brėžinyje (abrise), šiaurės vakarinės kraštinė yra tiesi, t. y. sklypus jungia tiesi riba, jungianti du posūkio taškus.

Trečiųjų asmenų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje yra pareiškėjams priklausančio žemės sklypo planas. Tretiesiems asmenims priklausantis žemės sklypas ribojasi su pareiškėjo žemės sklypu (301), riba einančia tarp posūkio taškų Nr. 1 ir 2. Nurodytame plane pažymėta kraštinė tarp posūkio taškų Nr. 1 ir 2 yra tiesi ir jos ilgis yra 66 m. Taigi pareiškėjo plane pažymėta ir NTR įregistruota riba pilnai atitinka A. K. pirminiuose dokumentuose: - plane ir lauko brėžinyje (abrise) pažymėtą ribą, jos ilgį (66 m.) ir konfigūraciją (tiesi riba).

Iš pareiškėjo pateikto, UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. parengto žemės sklypo (301) situacijos brėžinio matyti, kad žemės sklypo (301) šiaurės vakarinė riba (riba su trečiųjų asmenų žemės sklypu) yra 59,77 m. Be to, pateiktame brėžinyje posūkio kampas ties 2 tašku yra ne tokio statumo (jis arčiau 180 laipsnių) lyginant su V. P. abrisu ar žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte esamu vietovės planu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad skundžiama 2021-05-17 išvada dėl žemės sklypo ribų yra teisinga, ir joje pagrįstai nustatyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių, kas sudaro pagrindą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. pažymėjo, kad tretieji suinteresuoti asmenys pirkimo pardavimo sutartimi (NTR išrašas byloje) nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas nuosavybės atkūrimo metu, pagal preliminarius matavimus, sudarė 2,50 ha, o atlikus 2020 m. kadastrinius matavimus, plotas tapo 2,3262 ha., todėl teigti, kad pareiškėjo žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sumažėjo dėl tretiesiems asmenims priklausančio sklypo kadastrinių matavimų, nėra jokio pagrindo, juolab, kad pastarasis sklypas didžiąja savo dalimi įsiremia į pačią Merkio upę.

Taip pat nurodė, kad gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikslinimas galimas tik esant žemės sklypo savininko bei gretimų žemės sklypų savininkų sutikimui, dėl ko pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę inicijuoti gretimo sklypo žemės valdos projektų patikslinimą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 8 straipsnio 6 dalis). Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės).

Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.

Nuostatų 21 punktas numato, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 ..Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo” (toliau - Tikrinimo taisyklės) 24 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojų pagal šias Taisykles parengti ir pasirašyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis pareiškėjui V. P. ir S. B. nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso 8.9000 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas). Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

2020 metais V. P. užsakymu UAB „Kadastrakis“ matininkas E. M. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus. UAB „Kadastrakis“ matininkas 2020-09-28 raštu Nr. E-226 kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, dėl kadastrinių matavimų darbų tęstinumo, nes, atlikdamas pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė, kad Žemės sklypo ribos ir konfigūracija nežymiai nesutampa su pirminiu žemės sklypo planu. Taip pat nurodė, kad Žemės sklypo ploto trūkumo virš leistinumo ribos neatitikimas galėjo atsirasti dėl kaimyninių sklypų atliktų kadastrinių matavimų ir netikslių matavimų prietaisų panaudojimo ruošiant pirminę žemės sklypo planinę medžiagą. 2020-11-05 buvo pateikta NŽT Varėnos skyriaus išvada Nr. 3ITP-83-(14.3.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 301), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo”. Minėtoje išvadoje buvo nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)projektinis Nr. 301), esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių. Žemės sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis.

Nesutikdamas su pateikta NŽT Varėnos skyriaus išvada, pareiškėjas ją apskundė, dėl ko NŽT Varėnos skyrius pakartotinai išnagrinėjo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus ir UAB „Kadastrakis“ 2020-09-28 raštą Nr. E-226. NŽT Varėnos skyrius 2021-05-17 raštu Nr. 3SD-2280-(14.3.104) pareiškėją informavo, kad panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 5 d. išvada ir parengta nauja 2021-05-17 išvada Nr. 3ITP-38-(14.3.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)projektinis Nr. 301), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodyta, kad Žemės sklypo ribos neatitinka Žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių. Žemės sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, o už nustatytą žemės ploto skirtumą žemės sklypo savininkui S. B. bus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka, žemės sklypo savininkui V. P. kompensuojama nebus, kadangi už privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumą, nustatytą atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, kompensuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtintu privačios žemės, miško sklypo skirtumo kompensavimo tvarkos aprašu. Pagal minėto aprašo nuostatas, teisę į kompensaciją dėl žemės sklypų ploto skirtumo, nustatyto atlikus kadastrinius matavimus turi tik tie asmenys, kurie, dalyvavo vykdant žemės reformą, tai yra kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės ar kurie sudarė su valstybe pirkimo - pardavimo sutartį, bei jų paveldėtojai.

Pareiškėjas Išvadą apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, tačiau NŽT 2021-07-01 sprendimu Nr.1SS-1035-(5.59E.) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) skundo netenkino.

Byloje kilęs ginčas dėl Išvados bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas, ginčydamas administracinius aktus, iš esmės nesutinka su gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktais kadastriniais matavimais, dėl kurių, anot pareiškėjo, ir buvo surašyta Išvada dėl Žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo būtinumo, atsižvelgiant į gretimo sklypo ribas, ko pasekoje jo Žemės sklypas buvo sumažintas, pakeistos jo ribos, sklypas atitrauktas nuo Merkio upės.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Išvados bei Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar pagrįstai pareiškėjui buvo nurodyta, jog Žemės sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra atlikti, suderinti NŽT Varėnos skyriuje, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nėra nuginčyti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo, kartu su bendrasavininku (S. B.), žemės sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas pagal preliminarius matavimus ir kadastriniai matavimai jam nėra atlikti. Minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai (matininko E. M. atlikti kadastriniai matavimai) nė karto nebuvo pateikti tikrinimui ar derinimui į NŽT Varėnos skyrių, todėl, tol kol jie yra nesuderinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie yra negaliojantys ir jais vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaip buvo minėta, UAB „Kadastrakis“ matininkas E. M. 2020-09-28 raštu kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, dėl kadastrinių matavimų darbų tęstinumo. Iš prie šio rašto pridėtų Žemės sklypo plano su priedais bei 2020-08-03 žemės sklypo situacijos brėžinio matyti, kad UAB „Kadastrakis“ matininkas Žemės sklypo šiaurės vakarinę kraštinę (kraštinės ribos, einančios tarp posūkio taškų Nr. 2 ir 3) pažymėjo gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, t. y. žemės sklype, kurio kadastriniai matavimai nėra nuginčyti ir laikomi teisingais bei išsamiais. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad UAB „Kadastrakis“ matininko atliekamais kadastriniais matavimais nustatytos pareiškėjo žemės sklypo ribos negali būti pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis, nes jos patenka į gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, todėl atsakovė, surašydama Išvadą, visiškai pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad Žemės sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas rengiant Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės (duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 38-636 „Dėl Mitraukos kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Varėnos rajone“. Projektuojant žemės sklypą, projektinis Nr. 301 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projekto autorius A. K. pirminiuose dokumentuose - plane, parengtame 2000-01-27, lauko brėžinyje (abrise), parengtame 2000-01-22, nurodė žemės sklypo kraštinių ilgius, tame tarpe, jog šiaurės vakarinės kraštinės ilgis yra 66 m. Be to, pirminiuose dokumentuose - plane, parengtame 2000-01-27, bei lauko brėžinyje (abrise), šiaurės vakarinė kraštinė yra tiesi, t. y. sklypus jungia tiesi riba, jungianti du posūkio taškus.

Tretiesiems asmenims G. B. ir R. B. priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su pareiškėjo žemės sklypu (projektinis Nr. 301) riba einančia tarp posūkio taškų Nr. 1 ir 2 ir kurios ilgis yra 66 m. Taigi Nekilnojamojo turto registre įregistruota riba pilnai atitinka A. K. pirminiuose dokumentuose - plane ir lauko brėžinyje (abrise) pažymėtą Žemės sklypo ribą, jos ilgį (66 m) ir konfigūraciją (tiesi riba). Ir priešingai, analizuojant pareiškėjo pateiktą, UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. parengtą, žemės sklypo (projektinis Nr. 301) situacijos brėžinį matyti, kad Žemės sklypo šiaurės vakarinė riba (riba besiribojanti su trečiųjų asmenų žemės sklypu) yra 59,77 m, o posūkio kampas ties 2 tašku akivaizdžiai yra ne tokio statumo lyginant su A. K. pirminiais dokumentais - planu ir lauko brėžiniu (abrisu).

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovė skundžiama 2021-05-17 išvada pagrįstai nustatė, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė 2021-05-17 išvada Nr. 3ITP-38-(14.3.143 E.) nustačiusi, jog Žemės sklypo ribos neatitinka Žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių bei, kad Žemės sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą išvadą teismas neturi jokio pagrindo. Atitinkamais motyvais atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2021 m. liepos 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-1035-(5.59E), kuriuo buvo palikta galioti 2021-05-17 išvada Nr. 3ITP-38-(14.3.143 E.). Kaip išvestinis ir tiesiogiai susijęs, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių inicijuoti gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės valdos projektų patikslinimą, užtikrinant pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų stabilumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų (kadastro duomenų) patikslinimas galimas tik esant šio žemės sklypo savininkų (trečiųjų suinteresuotų asmenų G. B. ir R. B.) pageidavimui (Taisyklių 44.4 p.).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas advokatas L. B. prašė trečiojo suinteresuoto asmens G. B. naudai priteisti 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grindžiamas 2021-12-13 pinigų priėmimo kvitu Nr. 833480.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai, todėl jie turi teisę reikalauti priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-02-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už atsiliepimo į skundą parengimą – 2,5. Kadangi trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimas teismui buvo pateiktas 2021-11-24, sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už atsiliepimo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2021 metų II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1566,4 Eur). Atitinkamai už atsiliepimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3916 Eur (1566,4 x 2,5). Kadangi prašomos 544,50 Eur išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1. Bylos duomenimis, 2021-12-14, 2022-01-18 ir 2022-03-17 teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas advokatas L. B. iš viso truko 1 val. 58 min, kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 2 val. Atitinkamai už atstovavimą teisme maksimali rekomenduojama priteistina suma – 313,28 Eur (1566,4 x 0,1 x 2). Kadangi prašoma 181,50 Eur suma už atstovavimą teisme neviršija maksimalios galimai priteistinos sumos, laikytina pagrįsta, todėl priteistina.

Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens G. B. naudai iš pareiškėjo V. P. priteistina 726,00 Eur (544,50 + 181,50) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu, 40-41 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens G. B. naudai iš pareiškėjo V. P. 726,00 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši eurai) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.