Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-02-22 · Byla Nr. N-62-383-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-22
Bylos Nr.
N-62-383-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Administracinė byla Nr. N 9(62)–383/2007Procesinio sprendimo kategorija – 27
„(S)“LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus ir I. J. (I. J.) apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Č. O. (Č. O.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Apylinkės teismo nutarimu Č. O. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas už tai, kad jis, Č. O. , būdamas darbe, faktiškai leido dirbti ūkyje - karvių fermoje - nuo 2006 m. sausio 5 d. iki 2006 m. vasario 13 d. pagalbinio darbininko pareigose I. J. , esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudaręs su juo nustatyta tvarka darbo sutarties, t. y. nelegaliai.

Teismas išnagrinėjęs bylą pripažino, kad ūkininkas Č. O. neleido I. J. dirbti fermoje, kad jų nesiejo santykiai, būdingi darbo sutarties požymiams, bei jie kaip darbo teisinio santykio šalys nebuvo susitarę dėl užmokesčio. I. J. negavo atlyginimo nuo 2006 m. sausio 4 d. iki 2006 m. vasario 13 d.

II.

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau - VDI) apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde teigia, kad apylinkės teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 m. vasario 13 d. Č. O. ūkyje įvyko nelaimingas atsitikimas su I. J. jam atliekant darbą. Apylinkės teismo nutarime ši aplinkybė visiškai neįvertinta. Visiškai neaišku, kodėl teismas šį faktą atmetė kaip nelegalaus darbo įrodymą. Be to, I. J. neigia, jog jis buvo parašęs prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru nuo 2006 m. sausio 4 d., tokio prašymo taip pat nepateikė ir Č. O. , todėl tikėtina, jog I. J. nežinojo, kad buvo atleistas iš darbo.

Teigia, kad iš teismo nutarimo galima suprasti, jog I. J. parodymais netikima, nes jis neginčijo jo neteisėto atleidimo iš darbo, o tik kreipėsi į prokuratūrą. Atkreipia dėmesį į tai, jog darbuotojas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu gali kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš darbo, gavimo dienos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio l dalis). I. J. , Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus duomenimis, iki šiol nėra gavęs tokio dokumento. Be to, aplinkybė, jog I. J. neginčijo jo neteisėto atleidimo iš darbo, visiškai nesudaro pagrindo netikėti jo paaiškinimais dėl jo dirbto nelegalaus darbo. Institucija nesutinka ir su teismo išvada, jog I. J. bei liudytojos J. L. parodymai nėra paremti kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtina I. J. išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo Č. O. ūkyje. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnų surašyto patikrinimo akto.

I. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas priimdamas ginčijamą nutarimą nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnio išdėstytų teisenos uždavinių, o būtent: visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus bei užkirsti kelią teisės pažeidimams priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą. Mano, kad teismas vadovavosi tik subjektyviais ir suinteresuotais bylos baigtimi liudytojų V. V. bei V. M. parodymais, kuriuose pastarieji paaiškino, kad jiems yra žinoma apie nukentėjusiojo I. J. atleidimą iš darbo faktą. Tačiau teismas priėmęs nutarimą visiškai neišsiaiškinęs konkrečiai iš ko ir kada pastarieji sužinojo apie jo atleidimą iš darbo bei kas iš darbuotojų ir kokiu tikslu pastaruosius informavo. Teismo posėdžio metu liudytojai paaiškino, kad I. J. neva kartais ateidavo į fermą dėl to, kad su juo nebuvo atsiskaityta po atleidimo iš darbo. Tačiau pastebi, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi kiek kartų I. J. ateidavo į fermą ir ką jis veikė atėjęs, nors, kaip seka iš administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens Č. O. duotų parodymų, pastarasis į fermą atvažiuodavo retai. Tuomet lieka neaišku koks buvo tikslas nukentėjusiajam I. J. eiti į fermą, kurioje Č. O. retai būna. Be to, pastebėti, kad teismas neįvertino aplinkybės, susijusios su tuo, kad kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. P. , M. B. , F. K. , Č. M. , T. K. nieko konkrečiai apie I. J. darbo santykius su ūkininku Č. O. bei apie jo atleidimą iš darbo paaiškinti negalėjo, nors byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad šie visi byloje apklausti liudytojai dirbo ir šiuo metu dirba vienoje ir toje pačioje fermoje ir be to pastarieji yra gretimai esančių kaimų gyventojai, todėl nekelia jokių abejonių tai, jog jiems būtų žinoma apie bendradarbio atleidimą iš darbo, jeigu toks darbdavio Č. O. sprendimas būtų priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino I. J. parodymus bei liudytojos J. L. parodymus, nes neva jų parodymai nėra paremti kitais įrodymais. Ta aplinkybė neatitinka tikrovės, kadangi dėl neaiškių priežasčių, teismas, pažeisdamas objektyvumo principą neapklausė administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusio Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno. Pastarojo parodymai dėl protokole užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo turi svarbią reikšmę teismui sprendžiant dėl pažeidimo buvimo ar nebuvimo fakto, nes nėra jokio pagrindo abejoti pareigūno, surašiusio administracinės teisės pažeidimo protokolą parodymais. Akivaizdu, kad jo parodymai dėl to, kad kūno sužalojimus patyrė dirbdamas pas Č. O. , nes juos siejo darbo sutarties pagrindu nustatyti darbo teisiniai santykiai, yra ne tik nuoseklūs, bet ir konkretūs, todėl jais abejoti teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pažymi, kad teismas nesiaiškino kokiomis aplinkybėmis iš Č. O. automobilio buvo pagrobti dokumentai, susiję su jo atleidimu iš darbo. Nesiaiškinta, kodėl dokumentai buvo saugomi automobilyje ir kokiu tikslu Č. O. juos su savim vežiojosi.

Atsiliepimas

Č. O. atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo, kad apeliantai kelia įrodymų vertinimo klausimą. Tvirtina, kad apeliantai nepateikė nė vieno bylos medžiaga pagrįsto motyvo, dėl kokios priežasties apylinkės teismo nutarimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Todėl prašo apeliacinių skundų netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

ATPK 41 ³ straipsnis (nelegalus darbas) yra blanketinė teisės norma, t. y. tokia teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte, todėl sprendžiant, ar yra nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, būtina vadovautis Darbo kodeksu, konkrečiai, 93 straipsniu, kuriame nurodyti darbo sutarties požymiai. Kad nustatyti, ar padarytas administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas pažeidimas, būtina konstatuoti, jog yra nelegalaus darbo sudėties objektyvieji požymiai: dirbamas darbas; darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius. Šiomis nuostatomis reikia vadovautis ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame pareiškiamas kaltinimas. Pažymėtina, kad kaltinimas neatitinka įprasto kaltinimo darbdaviams dėl nelegalaus darbo. Protokole kalbama apie darbo įstatymų reikalavimų pažeidimą ir tokia situacija gali būti priežastimi nubausti darbdavį už nepakankamą darbuotojų kontrolę, tačiau tai nėra nelegalus darbas. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra nelegalaus darbo įvykio ir tuo pačiu apkaltintojo asmens veikoje nusižengimo sudėties.

Kaip nurodyta ATPK 256 straipsnio 2 dalyje, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, įrodymai administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl padarymo tas asmuo kaltas. Protokolas yra vienas iš įrodymų ir jis yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas apylinkės teismo nutarimas. Byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Taigi, teismas, įvertinęs visus surinktus duomenis, pripažino, kad nėra pakankamai asmens kaltę įrodančiųjų duomenų, todėl padarė teisingą išvadą. Pažymėtina, kad teismas turi daryti išvadas remdamasis neabejotinais įrodymais, jog patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir administracinio teisės pažeidimo protokolas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Todėl apeliantas I. J. nepagrįstai teigia, kad teismas turėjęs aiškintis kokiomis aplinkybėmis iš automobilio buvo pagrobti dokumentai, kodėl dokumentai buvo saugomi automobilyje ir pan. Šie klausimai svarbūs tiek, kiek jie susiję su pareikštuoju kaltinimu.

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą teisingai pažymėta, kad apeliantai nesutinka su apylinkės teismo nutarime padarytuoju įrodymų vertinimu. ATPK 257 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinė teismo pozicija, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, ištiriamos galimos versijos. Todėl konstatuoti nelegalaus darbo buvimą galima tik iš byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais, kaip akcentuoja apeliantai. Kita vertus, administracinio teisės pažeidimo protokole, turi būti nurodyti kaltę pagrindžiantys įrodymai, kurie turi būti susiję su pareikštuoju kaltinimu. Pirmiausia, reikia įrodyti, kad tarp darbdavio ir darbuotojo buvo darbo teisiniai santykiai. Pagal apeliantus, pakanka paskirų faktų, bet tai nesiderina su teisės nuostatomis. Kaip matyti, apylinkės teismas visus ištirtus įrodymus išdėstė priimtame nutarime ir motyvavo padarytas išvadas. Teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka įstatymo nuostatas, o apelianto siūlymas besąlygiškai priimti tik apkaltinančius įrodymus, nežiūrint, kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, tikrai pažeistų įrodymų vertinimo administraciniame procese taisykles. Reikia pažymėti, kad teismas įgyvendindamas teisingumą, negali būti suinteresuotas priimti apkaltinamąjį dokumentą, kaip bando tokią pareigą teismui užkrauti apeliantai. Beje, teismas bylos nagrinėjimą užbaigė tik po proceso dalyvių prašymų išnagrinėjimo. Taigi, apylinkės teismas išnagrinėjo visus buvusius pateiktus prašymus. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Kaip matyti iš bylos, darbo inspekcija prašė bylą nagrinėti be jos atstovo dalyvavimo. Nors inspekcija teigia, kad apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnų surašyto patikrinimo akto, tačiau šiame akte institucijos poziciją atspindėjo tik atpasakotas V. M. aiškinimas. Beje, jis, V. M. , teismo posėdyje apklaustas ir jo parodymai įvertinti teismo priimtame dokumente. Pažymėtina, kad patikrinimo akte nėra duomenų, įrodančių pateiktojo kaltinimo pagrįstumą, o jame tik užfiksuoti Č. M. , V. V. bei minėtojo V. M. paaiškinimai ir visų šių asmenų parodymai yra teismo posėdžio protokole. Taigi, jie apklausti.

Beje, apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, tačiau apeliaciniuose skunduose nepateikta nereikalaujančių vertinimo materialių duomenų, paneigiančių teismo išvadas. Todėl neaišku, kodėl reikėtų nutarimą naikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantams nepatinkančių išvadų buvimas teismo nutarime nėra pagrindas pagal įstatymo tenkinti pateiktuosius prašymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą, Č. O. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas