Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjosB. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėja B. V. (toliau – ir pareiškėja) teismui paduotu skundu (b. l. 2) prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Nacionalinė žemės tarnyba)2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. E. V.“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises mirusio G. E. V. vardu į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1856 ha žemės, atlyginant pinigais(neindeksuota vertė – 487 Eur, indeksuota vertė – 779 Eur).Pareiškėja skunde nurodė bei teismo posėdyje ji ir jos atstovas paaiškino, jognesutinka su atsakovės priimtu sprendimu.Nurodė, kadbuvusio žemės savininko J. V. iki nacionalizacijos turėta žemė yra užimta ir todėl negrąžinama natūra. Teigė, kad yra galimybė jai atkurti nuosavybės teises kitu įstatyme numatytu būdu, o ne pinigais. Ji niekada nebuvo išreiškusi valios gauti piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę.Mano, jog į pretendentų valią privalo būti atsižvelgiama, nes įstatymai nenumato priverstinio būdo atkuriant nuosavybės teises. Be to, atsakovė nevykdė savo pareigos informuoti jos apie galimybę pasirinkti būdą, kuriuo turi būti atlyginama už valstybės išperkamą turtą. Šią savo klaidą atsakovė ištaisė, po skundo teismui padavimo pakvietusi pareiškėją išreikšti savo valią dėl atlyginimo būdo. Pareiškėja šia savo teise pasinaudojo, atsakovė jos prašymą su aiškiai išreikšta jos valia priėmė, pareiškėja pasirinko lygiavertį žemės sklypą kaimo vietovėje, tačiau atsakovė vėliau atsisakė ginčijamą sprendimą panaikinti administracine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad J. V. iki 1940 m. nacionalizavimo buvusiame Panevėžio apskrities Velžio valsčiaus Venslaviškio kaime nuosavybės teise valdė 6,12 ha žemės sklypą, kurio 2,25 ha pateko į Panevėžio miestui iki 1995 m. priskirtą teritoriją; be to Panevėžio mieste Varpo g. valdė 0,25 ha žemės sklypą bei Stoties g. 0,20 ha žemės sklypą, iš viso 2,70 ha žemės, patenkančios į Panevėžio miesto teritoriją (J. V. nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 38-39; 11-23 (toliau – ir Byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Atkurti nuosavybės teisės į J. V. turėtas žemes, patenkančias į Panevėžio miesto teritoriją, pretendavo: buvusio savininko sūnus P. A. V., sūnus G. E. V. (pareiškėjos sutuoktinis, miręs (duomenys neskelbtini)), sūnaus G. J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai – D. V. ir J. R. bei žmona J. D. V. Pagalpretendentų susitarimą, pareiškėjaturėjo teisę atkurti nuosavybės teises G. E. V. vardu į J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos 0,9 ha žemės, patenkančios į Panevėžio miesto teritoriją, ir ginčo dėl to šioje byloje nėra.Panevėžio apskrities viršininkas 2007 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mirusio G. E. V. vardu atkūrė nuosavybės teises, grąžinant natūra į jam tenkančią 0,6099 ha žemės sklypo dalį kartu su kitais bendraturčiais 1,8296 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste (Byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 100). Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mirusio G. E. V. vardu atkūrė nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1045 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (Byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 254).

Tokiu būdu iki ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo priėmimo G. E. V. vardu liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,1856 ha miesto žemės. Byloje ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Sprendimas) buvo atkurtos nuosavybės teisės G. E. V. vardu į 0,1856 ha žemės, atlyginant pinigais (b.l.3). Pareiškėja nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimo būdu, skunde išdėstytais argumentais bei paskutiniame teismo posėdyje išsakytais motyvais kelia ginčą dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises, už valstybės išperkamą žemės sklypą mieste atlyginant kitu būdu - perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą kaimo vietovėje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas,Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka(toliau – ir Tvarka).

Pagal bylos medžiagąbuvęs žemės savininkas J. V. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė tris žemės sklypus, patenkančius į Panevėžio miesto teritoriją. P. A. V. pateikė du prašymus atkurti nuosavybės teises į J.V. valdytą žemę, tarp kitų pretendentų nurodydamas ir savo brolį G. E. V.: pirmasis prašymas buvo pateiktas 1991-09-17, ir juo buvo prašoma atkurti nuosavybės teises į Venslaviškio kaime turėtą žemę natūra (byla Nr. (duomenys neskelbtini), l.37), antrasis prašymas buvo pateiktas 1991-12-17, ir juo buvo prašoma atkurti nuosavybės teises į Panevėžio mieste Stoties bei Varpo gatvėse buvusius žemės sklypus – ekvivalentine natūra (Byla Nr. (duomenys neskelbtini), l.5). Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Venslaviškio kaime buvusią žemę, pretendentai, tarp jų ir pareiškėja, savo valią atkurti nuosavybės teises natūra dar kartą patvirtino 2003-07-24 prašymu (Byla Nr. (duomenys neskelbtini), l.79), ir ši jų valia didžiąja dalimi buvo realizuota 2007 metų vasario- kovo mėnesiais priimtais sprendimais, kuriais pretendentams, tarp jų ir mirusio pareiškėjos sutuoktinio vardu, atkurtos nuosavybės teisės natūra bendrosios nuosavybės teisėmis kartu su kitais bendraturčiais į suformuotą 1,8236 ha žemės sklypą (Byla Nr. (duomenys neskelbtini), l.96, 97, 100, 103).

Vertinant 1991 m. gruodžio 17 d. prašymo (atkurti nuosavybės teises į Panevėžio mieste Stoties bei Varpo gatvėse buvusius žemės sklypus ekvivalentine natūra) turinį, pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas nuo 1991 metų pakito. 1991 m. birželio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau- ir Atstatymo įstatymas), kuris nuo 1997-01-22 buvo sustabdytas, o nuo Atkūrimo įstatymu pripažintas netekusiu galios; 1997-07-01 buvo priimtas Atkūrimo įstatymas,galiojantis iki šiol. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad nuosavybės teisių įstatymuose atkūrimo būdų sąvokos „ekvivalentine natūra“ ir „lygiaverčiu žemės sklypu“ iš esmės yra tapačios. Pagal Atstatymo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo atlyginama tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), o pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą atlyginama lygiaverčiu žemės sklypu.Atstatymo 17 straipsnio 1 dalimi buvo nustatyta, kad valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduodamas natūra turtas savo realia verte išpirkimo momentu turi būti lygiavertis išperkamam turtui. Ši teisės normų palyginimo analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad iki 1997 m. liepos 1 d. galiojęs teisės reguliavimas, nustatantis nuosavybės teisių atkūrimo būdą ekvivalentine natūra, buvo taikomas skirtingiems atkūrimo būdams. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-261/2017). Vienu ir kitu atveju turi būti paisoma nacionalizuoto ir perduodamo turto vertės ekvivalentiškumo, be to, šiuos atkūrimo būdus vienija esminis nuosavybės teisių atkūrimo būdo požymis, kad tokio atlyginimo atveju pagal minėtas teisės normas žemės sklypas suteikiamas kitoje pretendento pasirinktoje vietoje, o ne tas pats nacionalizuotas žemės sklypas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-868-261/2015). Taip pat bet kuriuo atveju turi būti nustatyta grąžinamo sklypo piniginė vertė, kuri turi būti lygiavertė išperkamam turtui.

Kita vertus, skirtingai nei Atstatymo įstatymas, 1997 m. liepos 1 d. priimtas Atkūrimo įstatymas nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra nebenumatė, todėl piliečiai teisės aktų nustatyta tvarka turėjo patikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1435/2009).Atkūrimo įstatymo 21 str. 5 d. (2014 09 25 įstatymo Nr. XII-1150redakcija, galiojusi ir Sprendimo priėmimo metu) numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Tačiau, esant neaiškiam teisiniam reguliavimui, atsakovė, kaip institucija, įgaliota spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalėjo piliečiams paaiškinti nuosavybės teisių atkūrimo būdus, kad jie galėtų išreikšti savo valią tinkamai. Ypač tokioje situacijoje, kuri sąlygojo šios bylos ginčą, kai pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą galėjo sąžiningai klysti. Tokią pareigą atsakovei nustatė ir teisės aktai. Tvarkos (Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr.142 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. vasario 5 d.) 3 punkte buvo įtvirtinta, kad tuo atveju, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Be to, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nustato (originali redakcija, galiojanti ir šiuo metu), jog institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Nagrinėjamo ginčo atvejuatsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji iki 2003-03-01 būtų raštu pasiūliusi pareiškėjai, kaip mirusio pretendento įpėdinei, kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, nesant galimybės pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią Stoties bei Varpo gatvėse ekvivalentine natūra. Taip pat byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad pareiškėjai po 2007 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo buvo raštu pranešta, jog nėra galimybės mirusio pretendento G.E.V. vardu atkurti nuosavybės teises natūra į likusią neatkurtą miesto teritorijai priskirtą Venslaviškio kaime turėtos žemės dalį ( nuosavybės teisės pretendentams atkurtos tik į 1,8296 ha žemės sklypą, kai visas į miesto teritoriją patenkančios žemės plotas buvo 2,25 ha). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas (1999-05-13 įstatymo Nr.VIII-1181 redakcija, galiojusi iki 2014-11-01) numatė galimybę už valstybės išperkamą žemę atlyginimą perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, ribodama tik galimybę už miesto teritorijoje esančią žemę atlyginti mišku. Pareiškėjai pasiūlymas pasirinkti atlyginimo būdą (mišku) pagal tuo metu nustatytą teisinį reglamentavimą buvo išsiųstas tik2014-11-06 (Byla Nr. (duomenys neskelbtini), l.236). Atsakovė iš esmės pati pripažino savo klaidą, teisminio nagrinėjimo metu 2016-12-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntusi pareiškėjai pasiūlymą pateikti prašymą Sprendimą naikinti administraciniu aktu ir išaiškinusi pareiškėjai jos teisę vietoj piniginės kompensacijos gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą kaimo vietovėje, pareiškėja tokį prašymą pareiškė, o atsakovė jį priėmė (Byla Nr. (duomenys neskelbtini), l.264, 266).Aptarto teisės reglamentavimo bei nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, pažeidusi Tvarkos 3 punkto (aukščiau nurodytos redakcijos) bei Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies jai nustatytą pareigą, pažeidė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir tuo pažeidė pareiškėjos teisę pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, atitinkantį jos valią.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dėl teisėto lūkesčio yra pažymėjęs, kad nuo tinkamo valios išreiškimo pretendentas gali pagrįstai tikėtis, kad jam nuosavybės teisės bus atkurtos šio įstatymo numatytais būdais, laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, ir kad atkuriant nuosavybės teises, nebus pažeistos jame numatytos procedūros (įgaliotos institucijos nevilkins atlikti jų kompetencijai priklausančių veiksmų) (2008 m. liepos 4 d. nutarimas).

Įrodžius pareiškėjos pažeistą teisę, ji turi būti ginama atstatant pažeistą teisę tokiu būdu, kuris galiojo iki jos pažeidimo. Todėl pareiškėjai lieka teisė atkurti nuosavybės teises, atlyginant jai už valstybės išperkamą turtą (žemę) lygiaverčiu žemės sklypu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendimą, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. E. V.“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.