- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- AN2-610-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01672-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- B. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. Š. atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimo B. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. Š. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) už tai, kad jis kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą su verslo liudijimu, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti V. S., gim. (duomenys neskelbtini), sargu. B. Š. leido V. S. dirbti nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, neįteikęs jam antro egzemplioriaus ir apie jo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui. Tarp B. Š. ir V. S. susiklostė visi darbo sutarčiai būdingi požymiai – buvo susitarta dėl darbo vietos ir darbo funkcijų, t. y. 2017 m. birželio 14 d. V. S. dirbo nelegaliai nuo 21.00 val. iki 23.31 val. apsaugos darbuotoju - B. Š. nurodymu saugojo (duomenys neskelbtini)esančius atrakcionus. Šiais veiksmais B. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569, galiojusio pažeidimo padarymo dieną) 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalis. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad B. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jis yra baustinas.Apeliaciniame skunde B. Š. atstovas advokatas M. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą byloje Nr. A5.-2787-919/2017 panaikinti kaip nepagrįstą.Skunde teigiama, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (policijos pranešimai, V. S. parašyti paaiškinimai), paties V. S. duoti žodiniai paaiškinimai, buvo sąlygoti esamos situacijos bei asmens nesuvokimo, kad neteisingai pateikti duomenys, gali užraukti atsakomybę su pačiu V. S. nesusijusiam asmeniui. Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus žodžiu tyrėjams liudytojo duotus bei paties liudytojo parašytus paaiškinimus, kuriuos liudytojas paneigė teismo posėdžio metu, kad tarp B. Š. ir V. S. būtų buvę sutarta dėl darbo santykių. Todėl nesuprantama teismo pozicija vienus paaiškinimus priimti, o kitus – ne ir į juos neatsižvelgti.Skunde nurodoma, kad apeliantui nėra suprantama, kodėl teismas nusprendė, kad vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apelianto sudaryta sutartimi, apeliantas yra atsakingas už teritorijos nuomą. Teismo vertinimas, kad apeliantas, pasirašęs atrakcionų nuomos sutartį, yra atsakingas ir už teritorijos apsaugą, yra nepagrįstas. Pasak apelianto, šiuo atveju V. S. realiai nedirbo, o leido savo laisvalaikį atviroje, nesaugomoje teritorijoje. Tarp apelianto ir V. S. nebuvo jokių darbo sutarties požymių, byloje nėra įrodymų, kad tarp apelianto ir V. S. buvo nustatyta darbo tvarka. Buvo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir B. Š. net nežinojo, kad gali samdyti kitus darbuotojus darbui, kuriuo pats užsiima.Apeliantas taip pat nesutinka su paskirtu baudos dydžiu. Teismas, paskirdamas bausmę, visiškai nesigilino į tai, ar paskirta bauda turės teigiamą poveikį ir ar yra proporcinga padaryto nusižengimo atžvilgiu. Taip pat apeliantui nesuprantama, kodėl teismas atsižvelgė į kitą administracinio nusižengimo bylą, kai šioje byloje sprendimas net nebuvo priimtas ir nėra įsiteisėjęs. Toks baudos dydžio skyrimas yra neproporcingas, kadangi gali pažeisti apelianto, kaip fizinio asmens, interesus. Tokio dydžio baudos skyrimas gali būti fiziškai nepakeliama našta. Apeliantas per 2016 metus iš viso gavo 4000 Eur pajamų, kitų pajamų neturi, todėl apelianto pajamos yra 333 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Apeliantas savo vardu neturi registruoto jokio nekilnojamojo turto bei važinėja jam nuosavybės teise priklausančia 1999 metų gamybos transporto priemone Mazda MPV. Todėl paskirtas baudos dydis, nenustačius kokį poveikį paskirta bauda turės apelianto, kuris yra fizinis asmuo, besiverčiantis savarankiška veikla, finansinei padėčiai, yra nepagrįstas. Apie jo padarytą atleidimą sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 17 d., kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o iki šio pažeidimo nusižengimo padarymo, liepos mėnesį pats sutvarkė dokumentus V. S., kad šis galėtų tvarkingai dirbti ir V. S. verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą. Tai tik patvirtina, kad paskirta bauda nepagrįsta, nes ji neatlieka jai paskirtų funkcijų – atgrasyti asmenį, kad jis daugiau nebedarytų tokių pažeidimųLR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas M.P. B. atsiliepime į skundą prašo Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
B. Š. atstovo advokato M. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su B. Š. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje esančius duomenis bei nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1dalį
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas B. Š. pagrįstai pripažino padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad B. Š. kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. DK 98 straipsnyje (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir tinkamai įvertino B. Š. ir V. S. siejančių teisinių santykių prigimtį. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. Š. leido V. S. nelegaliai dirbti ir tokia B. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.Kaip jau buvo minėta, darbą, vertinant kaip nelegalų, būtina konstatuoti, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai.
11.1.Iš byloje esančio Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės M. K. tarnybinio pranešimo dėl darbo vietoje neblaivaus asmens (b. l. 4), matyti, jog, jai atvykus į įvykio vietą, V. S. paaiškino, kad 2017 m. birželio 14 d. atėjo sargauti į (duomenys neskelbtini), išgėrė kelis butelius alaus, dirba be sutarties, taip pat nurodė, kad 2017 m. gegužės 1 d. pažįstamas B. Š. paprašė kartas nuo karto ateiti pasaugoti (duomenys neskelbtini)esančių karuselių. Dirba ten nuo 21.00 val. iki 8.00 val. už budėjimą gauna 10 Eur, iki 2017 m. liepos 17 d. dirbo 12 kartų (b. l. 6, 12, 21), Nors teisme apklaustas liudytojas V. S. nurodė, kad jo paaiškinimai byloje yra melagingi ir išgalvoti, kadangi pas B. Š. sargu jis nedirbo ir prašė remtis teisme duotais parodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius parodymus vertino kritiškai, kaip siekį padėti B. Š. išvengti administracinės atsakomybės ir rėmėsi pirminiais liudytojo parodymais.
11.2.Minėtos aplinkybės patvirtina, kad V. S. faktiškai atliko sargo pareigas. Iš V. S. paaiškinimų matyti, kad jis nedviprasmiškai į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams prisistatė (duomenys neskelbtini)sargu, paaiškino, kiek laiko dirba ir kokį užmokestį gauna, todėl nėra pagrindo manyti, kad V. S. buvo atsitiktinis parko lankytojas, o ne darbuotojas, ir kad jis nebuvo saistomas darbo teisiniais santykiais. Apelianto teigimu, V. S. realiai nedirbo, tik leido savo laisvalaikį atviroje, nesaugomoje teritorijoje ir B. Š. net nežinojo, kad gali samdyti darbuotoją. Tačiau iš aplinkybių visumos matyti, kad tarp V. S. ir B. Š. susitarimas dėl priėmimo į sargo pareigas, kuris nebuvo nustatytas rašytine darbo sutartimi, buvo: iš V. S. paaiškinimų matyti, kad buvo susitarta tiek dėl darbo laiko, dėl darbo užmokesčio, jo einamų pareigų.
Apelianto teigimu, nėra suprantama, kodėl teismas nusprendė, kad vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apelianto sudaryta sutartimi, B. Š. yra atsakingas už teritorijos nuomą. Tačiau iš byloje esančios atrakcionų nuomos 2017 m. kovo 27 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. Š. ir B. Š., pastarajam, kaip nuomininkui, kartu su turtu (8 atrakcionais) perduodama ir turto žūties ar sugadinimo rizika bei atsakomybė už turtui padarytą žalą, ar tretiesiems asmenims (3 p.); pasibaigus ar abipusiu susitarimu nutraukus nuomos sutartį turtas nedelsiant perduotinas tvarkingas nuomotojui (7 p.); nuomininkas atlygina nuomotojui dėl nuomojamo objekto pabloginimo atsiradusius nuostolius (8 p.); nuomos sutartis gali būti nutraukta, jei nuomininkas sąmoningai ar dėl neatsakingumo pablogina turto būklę (2 p.) ( b.l.18-20). Taigi, minėtos sutarties nuostatos suponuoja vienareikšmę išvadą, jog už nuomos sutarties objektu esantį turtą nuomos metu yra atsakingas būtent nuomininkas, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog B. Š. organizuoja apsaugą naktį.Byloje neginčytinai nustačius, jog 2017 m. birželio 14 d. V. S. dirbo nelegaliai nuo 21.00 val. iki 23.31 val. apsaugos darbuotoju - B. Š. nurodymu saugojo (duomenys neskelbtini)esančius atrakcionus, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, jo veika pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.
Dėl paskirtosios nuobaudos
Apeliantas taip pat išreiškė nuomonę, jog B. Š. skirta per didelė bauda, kuri yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
14.1.Nagrinėjamu atveju nelegaliai dirbantis asmuo nurodė, jog nelegaliai dirbo 12 kartų (b.l.12), t.y. tai buvo ne pavienis atvejis, o nelegalaus darbo tam tikras sistemingumas. Sutiktina, jog skiriant nuobaudą neturėjo būti vertinama, jog teisme nagrinėjama dar viena analogiška nusižengimo byla, kur sprendžiamas klausimas dėl B. Š. administracinės atsakomybės už analogiškus pažeidimus (administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2733-919/2017), tačiau ,kaip matyti iš skundžiamo nutarimo argumentų, ši aplinkybė yra vertinta kaip pažeidėją charakterizuojanti, tačiau skiriant bausmę ji nepripažinta administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pastebėtina, kad visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek valstybei, tiek dirbančiajam. Visas viešasis sektorius paremtas mokesčių perskirstymo principu – kiek sumokama mokesčių, tokias paslaugas ir turime, todėl netiesioginę žalą patiria ne tik nesąžiningieji, bet ir visa visuomenė. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Jei nebūtų konstatuotas nelegalaus darbo faktas, šis pažeidimas neaišku kiek laiko būtų trukęs ir neaišku, ar apskritai pažeidėjo gera valia jis būtų nutrauktas. Todėl išeiti už inkriminuoto straipsnio sankcijos ribų apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
14.2.Aukštesnysis teismas sprendžia, kad B. Š. yra darbingo amžiaus vyras, duomenų, jog turėtų rimtų sveikatos problemų nepateikta, todėl skirtoji nuobauda – mažesnė nei sankcijos vidurkis jam nebūtų nepakeliama finansinė našta. Vien simbolinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, B. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir B. Š. atstovo advokato M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.