- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-347-290-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- E. L., ir V
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamosios bylos Nr. 1A-347-290/2009
NUTARTIS
2009 m. liepos 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, išteisintajai E. L., jos gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui, nukentėjusiajai V. J.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. J. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Šiuo nuosprendžiu taip pat išteisinta ir V. J., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
E. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad ji 2008-05-06 pareiškimu-skundu pranešė Lietuvos Generaliniam prokurorui, kad V. J. 2003 m. ir 2004 m. buvo fiktyviai įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2007-10-08 fiktyviai įdarbinta Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centre, turint tikslą apgaulės būdu pasididinti pensiją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. J. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą panaikinti, priimti E. L. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos 154 str. 1 d. ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas bei 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde V. J. teigia, kad išteisintoji E. L. ją apšmeižė, išdėsto pastarosios 2008-05-06 skundo Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai turinį bei parodymus policijoje, tvirtindama, kad tokiu būdu E. L. kišosi į jos privatų gyvenimą. Be to, tvirtina, kad pastaroji, siekdama, jog apeliantė patirtų stresą, būtų pažeminta prieš aplinkinius, nes žinojo, kad vyks tyrimas, aplinkybes apie jos silpną sveikatą, fiktyvų darbą nurodė šmeižikiškai ir melagingai. Anot jos, skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad E. L. analogiška nusikalstama veika vykdoma eilę metų ir kad ši ją apšmeižė sąmoningai, žinodama, jog apeliantė nedaro jokios nusikalstamos veikos, tačiau norėdama jai pakenkti bei ją pažeminti.
Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintoji E. L. nurodo, kad, teisės aktų nustatyta tvarka atlikdama savo pilietinę pareigą, suteikė informaciją Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai apie galimas nusikalstamas veikas, norėdama, kad būtų išsiaiškinta apie galimus teisės aktų pažeidimus, kur tarp kurių buvo paminėta ir V. J. pavardė. Dėl pastarosios sveikatos ir įsidarbinimo ji suteikė informaciją prokuratūrai, kad tai būtų ištirta ir išsiaiškinta, kuo pasinaudodama V. J. teigia, kad išteisintoji ją apšmeižė, nepagrįstais teiginiais siekdama suklaidinti teismą. Kaip teigiama atsikirtimuose į apeliacinį skundą, visi kiti apeliantės skunde išdėstyti argumentai ne kartą buvo ištirti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų, priimti atitinkami procesiniai sprendimai, ir nieko bendro su šia byla neturi. E. L. sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdama, kad nuosprendis priimtas, nepažeidžiant įrodymų vertinimo reikalavimų, išsamiai ištyrus baudžiamosios bylos aplinkybes bei teisingai įvertinus faktines veikos aplinkybes ir kad jame pagrįstai konstatuota, jog E. L. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės, išteisintosios ir jos gynėjo prašymus apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Išteisintosios nekaltumą patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Iš bylos akivaizdžiai matosi, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai tyrė visas, tiek išteisintąją kaltinančias, tiek ir ją teisinančias bylos aplinkybes. Tuo tarpu išteisintosios E. L. kaltumą nukentėjusioji grindžia iš esmės vien tik savo pačios parodymais, kurie nepatvirtinti kitais, objektyviais įrodymais.
Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Toks nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad išteisintoji E. L. tik pranešė Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai apie galimas nusikalstamas veikas, kad ji nepaskleidė melagingų žinių žeminančių nukentėjusiosios V. J. garbę bei nenorėjo ir nesiekė ją apšmeižti.
Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas E. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinti Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas.
Kolegijos nuomone, nei keisti, nei tuo labiau naikinti išteisinamąjį nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
nukentėjusiosios V. J. apeliacinį skundą atmesti.