Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-653-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
II-653-1100/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04413-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Pažeidėjas
V. P.
Advokatai
Aivaras Alimas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-653-1100/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04413-2019-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.4; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. P. (V. P.) ir jo atstovui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17201-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Komisariato vyresnioji specialistė A. G. 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu nustatė, kad V. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2019 m. gegužės 20 d. 14.12 val. Vilniuje, Naugarduko – Žemaitės g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė pavojingą situaciją, t. y. važiuodamas trečia eismo juosta, skirta važiuoti tiesiai, prieš keisdamas judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, staigiai persirikiavo į ketvirtą eismo juostą, skirtą sukti į kairę, ir privertė ta pačia eismo juosta važiavusio automobilio Volkswagen Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 101 punktų reikalavimus.

V. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

V. P. atstovas advokatas A. Alimas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisariato 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinę teiseną nutraukti arba kvalifikuoti V. P. veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei paskirti sankcijoje nustatytą minimalią baudą, neskiriant specialiosios teisės atėmimo. Pareiškėjo atstovas skunde nurodo:

Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, nes V. P. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties. 2019 m. gegužės 20 d. V. P. vairuojamas automobilis judėjo Naugarduko g. link Žemaitės g. sankryžos, kur turėjo sukti į kairę. Ginčo sankryžoje kairė eismo juosta, iš kurios galima sukti į kairę, yra trumpa, o laukiančių mašinų daug. Pareiškėjas, norėdamas nesudaryti kamščio, važiavo trečia eismo juosta, įjungė posūkio signalą ir laukė, kol galės persirikiuoti. Atsiradus tarpui, V. P. beveik sustojo ir pradėjo rikiuotis. Atrodė, kad automobilio Volkswagen vairuotojas sutiko draugiškai jį įleisti į ketvirtąją eismo juostą, tačiau vėliau pats pradėjo didinti greitį ir nesant jokio būtinumo užvažiavo ant saugumo salelės sukeldamas konfliktinę situaciją. Todėl nėra pagrindo teigti, kad V. P. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą šiuo atveju surinkti įrodymai įvertinti ir V. P. veiksmai kvalifikuoti netinkamai pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų, kuriais remiantis galima teigti, kad V. P. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą pažeidžiant KET reikalavimus. Atsakomybė už pavojingą situaciją sukėlusį KET pažeidimą, privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, V. P. savo veiksmais galimai nevykdė reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį bei neturėjo siekio sukelti realų pavojų eismo saugumui. Ginčo situacijoje tarpo tarp automobilių manevrui atlikti ir persirikiuoti pakako, kelio matomumas buvo geras, transporto priemonių greitis nedidelis. Iš dalies ginčo situacija atsispindi byloje esančiame vaizdo įrašę, tačiau iš jo negalima neginčijamai nustatyti, kad V. P. padarė būtent ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. V. P. neneigia fakto, kad rikiavosi iš trečios juostos į ketvirtą, tačiau mano, kad toks persirikiavimas nebuvo pavojingas. Pažymėtina, kad V. P. persirikiavo iš vienos eismo juostos į kitą leidžiamoje vietoje, nepažeisdamas eismo kelyje ženklinimo. Be to, jis turi didelį vairavimo stažą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atkreiptinas dėmesys, jog Volkswagen vairuotojas elgėsi agresyviai po ginčo sankryžoje įvykusio persirikiavimo. Jis vijosi V. P. vairuojamą automobilį, mėgino jį aplenkti, kirto ištisines eismo juostas ir vairavo chuliganiškai. Toks elgesys traktuojamas kaip neproporcinga reakciją į kasdienę situaciją keliuose. Dėl Volkswagen vairuotojo veiksmų V. P. pateikė pareiškimą policijoje.

Kartu su skundu pateikiamas R. Š., kuris yra buvęs kelių policijos pareigūnas, turintis 10 metų darbo stažą ir patirtį nagrinėjant panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo bylas, paaiškinimas. Jame nurodoma, kad, įvertinus pateiktą vaizdinę medžiagą, V. P. veiksmai neturėtų būti kvalifikuojami kaip pavojingi, juos galima vertinti tik kaip neatsargius, kadangi Volkswagen vairuotojas nebuvo priverstas staigiai stabdyti, pavojus kitų eismo dalyvių saugumui sukeltas nebuvo.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į reikšmingų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais gali paskirti mažesnę baudą, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, valstybės poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti joms keliamus tikslus ir nevaržyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia tikslams pasiekti. Analogiška pozicija išdėstoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Komisariato vyresnioji specialistė A. G.-Girgždė atsiliepime į V. P. atstovo advokato A. Alimo skundą prašo nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:

V. P. veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Jis 2019 m. gegužės 20 d. Vilniuje, Naugarduko g. – Žemaitės g. sankryžoje vairuodamas automobilį Mercedes Benz sukėlė pavojingą situaciją, t. y. važiuodamas trečia eismo juosta, skirta važiuoti tiesiai, prieš keisdamas judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, staigiai persirikiavo į ketvirtą eismo juostą, skirtą sukti į kairę, ir privertė ta pačia eismo juosta važiuojančio automobilio WV Kombi vairuotoją staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, tokie V. P. veiksmai yra įrodyti visiškai.

III. Byloje surinkti įrodymai

V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis važiavo Naugarduko g., trečia eismo juosta, ir norėjo persirikiuoti į ketvirtą eismo juostą, kad galėtų sankryžoje pasukti į kairę. Tuo metu eismas nebuvo intensyvus, jis, palaukęs kelias sekundes, pamatė laisvą tarpą tarp automobilių ir, parodydamas posūkio signalą, pasuko į kairę. Nepastebėjo, kad V. P. kas nors trukdytų tą padaryti. Priekyje automobilis pavažiavo į priekį, o kitos transporto priemonės nebuvo (pasižiūrėjo per šoną), galvojo, kad ji pristabdė, kai laisvas tarpas atsirado, nekreipė dėmesio, ką daro už nugaros esantis automobilis. Nebuvo jokių garsų, buvo įprastinė situacija. Persirikiavęs jis pristabdė, turbūt sustojo ir laukė, kol galės pasukti į kairę. Po to, jis atliko posūkį į kairę Žemaitės g. link. Šioje gatvėje jis pamatė automobilį Volkswagen, kuris visą kelią vijosi iki jo biuro.

Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis Naugarduko g. važiavo ketvirta eismo juosta ir norėjo sukti į kairę, o V. P., važiavęs trečia eismo juosta, persirikiavo prieš jį ne visai pagal KET reikalavimus. Po to, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jie pasuko į kairę. Prieš įvažiavimą į sankryžą greitis buvo nedidelis, avarinės situacijos nebuvo, nereikėjo staigiai stabdyti ar keisti važiavimo krypties. Pačiam liudytojui visa situacija neatrodė pavojinga, neatsimena, kad kam nors buvo kilusi grėsmė, o V. P. veiksmus vertina tik kaip nepagarbą kitiems eismo dalyviams. G. D. nesikreipė į policiją dėl pareiškėjo veiksmų, po savaitės liudytoją iškvietė į policiją, nes V. P. parašė pareiškimą.

G. D. 2019 m. gegužės 28 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 14.15 val. važiavo Naugarduko g. ir sankryžoje su Žemaitės g. užsidegė papildoma sekcija. Jis pradėjo sukti į kairę, kai prieš jį iš juostos, skirtos važiuoti tiesiai Naugarduko g., nerodydamas posūkio signalo, užlindo juodos spalvos automobilis Mercedes Benz. Norėdamas atkreipti vairuotojo dėmesį, G. D. panaudojo garsinį signalą ir tuomet pabaigė manevrą persirikiuodamas į pirmą eismo juostą Žemaitės g. (b. l. 19).

Byloje pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas nagrinėjamas įvykis (b. l. 18).

2019 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, be kita ko, peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota Naugarduko ir Žemaitės g. sankryža 2019 m. gegužės 20 d. Apie 14.12 val. transportui pajudėjus ketvirta eismo juosta, skirta sukti į kairę, iš trečios eismo juostos, skirtos važiuoti tiesiai, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, staigiai priešais mėlyną mikroautobusą įvažiavo į ketvirtą eismo juostą automobilis Mercedes Benz, taip priversdamas mikroautobuso vairuotoją keisti važiavimo greitį ir judėjimo kryptį (b. l. 17).

IV. Teismo išvados

V. P. atstovo advokato A. Alimo skundas tenkinamas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2019 m. gegužės 20 d. 14.12 val. Vilniuje, Naugarduko – Žemaitės g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. važiuodamas trečia eismo juosta, skirta važiuoti tiesiai, prieš keisdamas judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, persirikiavo į ketvirtą eismo juostą, skirtą sukti į kairę, ir sutrukdė važiuoti automobilio Volkswagen Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, važiavusiam ta pačia eismo juosta.

V. P. savo veiksmais pažeidė KET 101 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

Teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas V. P., o ne kito vairuotojo G. D. veiksmų teisėtumas, todėl skundo argumentai dėl G. D. vairavimo ypatumų išvažiavus iš Naugarduko – Žemaitės g. sankryžos, esančios Vilniuje, nelaikytini šios bylos nagrinėjamu dalyku. Atsižvelgiant į tai, bus pasisakoma dėl skundžiamo nutarimo, priimto dėl V. P., teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 8 ir 9 punktai įtvirtina bendrąsias eismo dalyvių pareigas – atitinkamai laikytis kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų bei imtis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir kt.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Komisariato vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu V. P. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. gegužės 20 d. 14.12 val. Vilniuje, Naugarduko – Žemaitės g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, sukėlė pavojingą situaciją, t. y. važiuodamas trečia eismo juosta, skirta važiuoti tiesiai, prieš keisdamas judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, staigiai persirikiavo į ketvirtą eismo juostą, skirtą sukti į kairę, ir privertė ta pačia eismo juosta važiavusio automobilio Volkswagen Kombi vairuotoją staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti, taip pažeidė KET 8, 9, 101 punktų reikalavimus.

Taigi iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad V. P. iš esmės nubaustas už tai, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, sukėlė pavojingą situaciją, dėl to kitas automobilis Volkswagen Kombi turėjo staigia keisti važiavimo greitį ir kryptį savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. P. bylai reikšmingu laiku važiavo Naugarduko g. trečia eismo juosta ir, prieš siekdamas pasukti sankryžoje su Žemaitės g. į kairę, persirikiavo į ketvirtą (šoninę) eismo juostą. To neneigia pats pareiškėjas ir ši aplinkybė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais (liudytojo G. D. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, ir vaizdo įrašu). Esminis klausimas, kylantis šioje byloje, ar V. P. persirikiavimas iš trečios eismo juostos į ketvirtą sukėlė pavojingą situaciją ANK 420 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad pavojingos situacijos sukėlimas yra vertinamojo pobūdžio, t. y. kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgus į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, yra sprendžiama, ar vairuotojo veiksmai buvo tokio pobūdžio, kuriuos galima būtų prilyginti pavojingos situacijos sukėlimui. V. P. skunde ir teismo posėdžio metu nesutiko, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Teismas pažymi, kad, bylą nagrinėjant teisme, liudytojas G. D. (automobilio Volkswagen Kombi vairuotojas, kuris, pasak skundžiamo nutarimo, dėl V. P. veiksmų turėjo staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti) kategoriškai tvirtino, kad jis nevertino pareiškėjo veiksmų vairuojant transporto priemonę sankryžoje kaip avarinės situacijos sukėlimą. Pačiam liudytojui visa situacija neatrodė pavojinga, jis neatsiminė, kad buvo kilusi grėsmė kokiam nors eismo dalyviui. G. D. vertino visą nagrinėjamą situaciją tik kaip V. P., persirikiavusio į kitą eismo juostą prieš jį, nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Taigi minėtas liudytojas teismo posėdžio metu neteigė, kad visa situacija apskritai kėlė pavojų jam ar kitiems eismo dalyviams. G. D. savo rašytiniame paaiškinime taip pat nenurodė kokių nors ypatingų V. P. veiksmų ar dėl jų nulemtų G. D. veiksmų, kurie apibūdintų pavojingos situacijos sukėlimą. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad pats G. D. nesikreipė į policijos pareigūnus dėl kokių nors V. P. veiksmų. Taigi liudytojas tiek po aptariamo įvykio neturėjo, tiek šiuo metu neturi didelių pretenzijų pareiškėjui.

Byloje yra objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas, pagal kurį galima visapusiškai įvertinti nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Pabrėžtina, kad nagrinėjamas įvykis įvyko sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu. Tokio pobūdžio sankryžoje degant draudžiamam šviesoforo signalui, transporto priemonių greičiai šalia jos paprastai būna minimalūs arba maži, o tai mažina pavojingų situacijų sukėlimo tikimybę. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 14.12 val. Vilniuje, Naugarduko – Žemaitės g. sankryžoje, antroje ir trečioje eismo juostose važiuojantys automobiliai pradėjo stabdyti, nes užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas, o tuo metu ketvirtoje eismo juostoje užsidegė eismą leidžiantis šviesoforo signalas ir transporto priemonės pradėjo daryti posūkio į kairę manevrus. Automobilis Mercedes Benz, kurį vairavo V. P., stovėjo trečioje eismo juostoje priešais baltos spalvos krovininį automobilį. Pravažiavus pilkos spalvos automobiliui ketvirta eismo juosta, pareiškėjas pasinaudojo atsiradusiu tarpu tarp automobilių ir atliko manevrą iš trečios į ketvirtą eismo juostą. Tuo metu automobilis Volkswagen Kombi, važiavęs ketvirta eismo juosta, buvo kaip tik automobilio Mercedes Benz užnugaryje. Dėl visos susidariusios situacijos automobilis Volkswagen Kombi tam tikrą laiką važiavo dalies ketvirtos eismo juostos ir saugumo salelės pločiu, t. y. atliko posūkio manevrą į kairę, o dar prieš pasukant sankryžoje į kairę atsidūrė vėl ketvirtoje eismo juostoje. Teismas, analizuodamas vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju dėl V. P. veiksmų automobilis Volkswagen Kombi staigiai keitė važiavimo greitį (pavyzdžiui, staigiai stabdė). To negalima pripažinti stebint automobilio Volkswagen Kombi važiavimą. Be to, ant kelio dangos nematyti jokių stabdymo žymių, kurios leistų manyti apie staigų transporto priemonės stabdymą. Vien nežymus transporto priemonės važiavimo greičio pokytis negali būti vertinamas kaip pavojingos situacijos sukėlimas. Kaip minėta, automobilis Volkswagen Kombi iš tiesų po V. P. manevro tam tikrą laiką tuo pačiu metu važiavo tiek ketvirta eismo juosta, tiek saugumo salelės dalimi. Kita vertus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju toks automobilio Volkswagen Kombi važiavimo krypties (trajektorijos) pakeitimas nepripažintinas itin smarkiu, sukeliančiu pavojingos situacijos sukėlimą ANK 420 straipsnio prasme, juolab transporto priemonė važiavo tokiu būdu nedidelį atstumą. Sprendžiant, ar V. P. veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, svarbu įvertinti ir tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas tyčia norėjo atlikti manevrą sukeliant pavojų kitoms transporto priemonėms. Priešingai, įvertinus vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, pripažintina, kad V. P., persirikiuodamas iš trečios eismo juostos į ketvirtą, pasielgė nerūpestingai, tinkamai neįsitikinęs, kad jis atliks manevrą pagal taisykles. Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonių greičiai nebuvo dideli, todėl eismo įvykio pavyko išvengti.

Teismas, apibendrinęs visas aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog V. P. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, kuri nulėmė, kad automobilio Volkswagen Kombi vairuotojas turėjo staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Vien kasdienės situacijos buvimas persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip ANK 420 straipsnio 1 dalies nustatyto administracinio nusižengimo padarymas.

Kita vertus, V. P. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius. Šiame straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė, be kita ko, už reikalavimo persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Kaip minėta, pareiškėjas, persirikiuodamas automobiliu Mercedes Benz iš trečios eismo juostos į ketvirtą, neįsitikino, kad jis atliks tokį manevrą visiškai saugiai (prieš pradedant manevrą, automobilis Volkswagen Kombi, važiavęs ketvirta eismo juosta, buvo V. P. automobilio Mercedes Benz užnugaryje), dėl to automobiliui Volkswagen Kombi buvo iš dalies sutrukdyta važiuoti. Todėl V. P. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Toks V. P. veiksmų perkvalifikavimas nepažeidžia jo teisės į gynybą, juolab paties pareiškėjo skunde vienas iš prašymų buvo jo veiksmų perkvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Teismas, skirdamas V. P. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas, susijęs su transportu ir kelių ūkiu), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: dirba, jis vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu, bauda sumokėta, administracinė nuobauda negalioja (b. l. 15–16).

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. P. paskyrus už ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyto padarymą baudą, kurios dydis minimalus (65 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17201-2019, kuriuo V. P. (V. P.) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 200 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, ir priimti naują nutarimą:

V. P. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 65 Eur (šešiasdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis