Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. D. administracinio nusižengi­mo bylą, kurio­je jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal 1984 m. Lietuvos Respubli­kos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. 2017 m. kovo 16 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad neturėdamas statybos leidimo 2016 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) pradėjo statyti statinius, t. y. įrengė betoninius pamatus – kaimo turizmo pastato, užstatymo plotas 423 kv. m, – apie 60 proc. pamatų, garažo, užstatymo plotas 114 kv. m, – 100 proc. pamatų, sandė­lio, užstatymo plotas 82 kv. m, – 100 proc. pamatų. Tuo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 28 dalies reikalavimus, ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio 1984 m. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 5 dalyje (b. l. 3–4).

T. D. paaiškino, kad 2016 m. spalio 15 d. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo kaimo turizmo komplekso statybas. Buvo pateikęs prašymą staty­­bos leidimui gauti. Pastatė trijų neypatingų statinių pamatus. Kai projektas „Infostatyboje“ buvo atmestas, staty­bos darbus sustabdė.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 29–30) matyti, kad T. D. nuosavybės teise priklauso 3,1111 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos aplin­­kos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2017 m. sausio 5 d. pranešimas Nr. (9.4)-V8-27, fotonuotraukos (b. l. 6–7, 8–11) patvirtina, kad Depar­­tamentui 2016 m. spalio 14 d. per informacinę sistemą „Infostatyba“ nagrinėjimui buvo pateik­­­tas T. D. pagalbinio ūkio paskirties pastatų – garažo ir sandėlio, bei poilsio paskirties – kaimo turiz­mo pastato, (duomenys neskelbtini), statybos techni­nis projektas. Departamentas projekto negalėjo nagrinėti, kadangi neatlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Aplinkos apsaugos agentūra nusprendė, kad planuoja­mai ūkinei veiklai (kaimo turizmo kompleksui) turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai verti­nimo. 2016 m. gruodžio 22 d., atlikus žemės sklypo, kuriame planuojama statyti statinius pagal projek­te pateiktus sprendinius, apžiūrą, pastebėti galimai savavališkai vykdomi statybos, sklypo plani­­ravimo darbai, statomi arba jau pastatyti dalies statinių pamatai. 2017 m. vasario 6 d. statybos patik­rinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. (15.2)-SPA-111 (b. l. 13–28), 2017 m. vasario 13 d. sava­vališkos statybos aktai Nr. SSA-20-170213-00010, Nr. SSA-20-170213-00011, Nr. SSA-20-170213-00012 (b. l. 38–39, 40–41, 42–43) patvirtina, kad statytojas T. D. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengė trijų neypa­tingų statinių – kaimo turizmo pastato, garažo ir sandėlio, pamatus. Statytojas statybą leidžian­čio dokumento neturi. 2017 m. vasario 13 d. T. D. surašytas privalomasis nuro­dy­mas Nr. (15.2)-PN-207 nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šali­nant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (b. l. 34–37). 2017 m. kovo 10 d. T. D. surašyti privalomieji nuro­dy­mai Nr. PNSSP-20-170310-00015, Nr. PNSSP-20-170310-00016, Nr. PNSSP-20-170310-00017 (b. l. 46–48, 49–51, 52–54), kuriuose nurodyta iki 2017 m. rugsėjo 7 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatytus kaimo turizmo pastato, garažo ir sandė­lio betoninius pamatus, ir sutvar­ky­ti statybvietę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įsta­ty­mo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė admi­nis­tracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkva­lifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsa­komybė. Perkvalifikuojant veiką, švelnesnė administracinė atsakomybė yra ir tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. pada­rytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių pada­rymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitin­kamą ANK straipsnį neperkvalifi­kuo­jamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Atsi­žvel­giant į nurodytą teisinį regla­men­ta­vi­mą, T. D. pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį inkri­mi­nuota veika neperkvalifi­kuo­tina, kadan­­gi šią veiką atitinkančioje ANK 351 straipsnio 5 dalyje nusta­tytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra aštuoniais eurais didesnis nei ATPK (Įsta­ty­mo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 dalis). Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad admi­nis­t­ra­cinių teisės pažeidimų, dėl kurių proto­kolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Nagrinėjamu atveju proto­ko­las surašytas 2017 m. kovo 16 d., taigi, teisena turi vykti pagal ANK. Asmuo, padaręs administ­ra­ci­nį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižen­gi­mo padarymo metu (ANK 3 straips­nio 1 dalis). Administracinio nusižengimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas (ANK 3 straipsnio 4 dalis).

ATPK 159 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypa­tin­go statinio savavališką statybą. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis statybos darbus yra Lietu­­vos Respublikos statybos įstatymas. Kaip minėta, ANK 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo pada­­­­rymo metu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. D. statybos darbus atliko 2016 m. spalio–gruodžio mėnesiais, todėl aktuali veikos padarymo metu, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d. galio­ju­si Statybos įstatymo redak­ci­ja. Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statyba – stati­nio ar jo dalies statyba be galio­jančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą lei­džiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įsta­ty­mo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžian­tį dokumentą (kai jis privalomas). Statybą leidžiantys dokumentai nurodyti Statybos įstatymo 23 straipsnyje. Naujo ypatin­go ir neypatingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis doku­mentas yra leidimas statyti naują statinį (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Minėtą leidimą išduoda savival­dy­bės administracijos direktorius ar o įgaliotas savivaldybės admi­nis­tracijos valstybės tarnautojas (Staty­­­bos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalis nustatė, kad staty­ba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis priva­lo­mas, draudžiama. Iš esmės analo­giš­kos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Staty­bos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 2 straipsnio 46 dalyje, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 22 dalyje.

Aukščiau aptartais įrodymais – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išra­šu, pranešimu, statybos patikrinimo, aktu, savavališkos statybos aktais, priva­lo­mai­­siais nurodymais paša­linti savavališkos statybos padarinius, nustatyta, kad T. D. jam priklausančiame žemės sklype, neturėdamas statybos leidimo, pradėjo statyti statinius ir įrengė trijų neypa­tingų statinių – kai­mo turizmo pastato, garažo ir sandėlio, betoninius pamatus. Byloje nėra ginčo, kad statybos darbai atlikti neturint leidimo, to neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukia­mas asmuo. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs admi­nistracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunki­nančių aplinkybių nėra.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskir­tis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų admi­nis­tracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą.

Įvertinus tai, pripažintina, kad nors T. D. padarė tyčinį pažeidimą, tačiau pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, jį sąlygojo tai, kad geodeziniuose matavimuose netiksliai atsispindėjo pelkės teritorija, statyba pradėta esant pateiktiems dokumentams leidimui gauti, tai, kad leidimas neišduotas dėl poveikio aplinkai nebuvimo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sužinojo vėliau, sužinojęs iš karto statybos darbus nutraukė, ėmėsi priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti, kreipėsi dėl pelkės teritorijos patikslinimo ir dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nėra duomenų, kad anksčiau T. D. būtų buvęs baustas administracine tvarka, išlaiko mažametį vaiką, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl pripažintina, kad dėl visų šių aplinkybių yra pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes dėl šių itin svarbių aplinkybių, pirmą kartą už šį pažeidimą baudžiamam asmeniui sankcijoje numatyta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Todėl jo atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir jam paskirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje nustatyta minimali.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respub­likos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalyje, ir nubausti 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavi­mo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudže­to pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK 16063859074. Baudą galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant antstoliui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.