Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. I. ieškinį atsakovei A. I., dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Santuokos metu buvo įgytas tiek nekilnojamasis turtas, tiek gaunamos pajamos, kurios buvo kaupiamos ieškovo banko sąskaitose. 2017 m. kartu šalys nusprendė įsigyti butą (duomenys neskelbtini), kuris būtų skirtas šeimos poilsiui, o likusį laiką pajamų gavimui (nuoma). Šalys 2017 m. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini). Šis turtas pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes įgytas santuokos metu. Butą šalys įrengė ir suremontavo bendromis jėgomis ir pradėjo nuomoti. Tuo rūpinosi atsakovė, tačiau pinigai už nuomą iš nuomininkų buvo pervedinėjami ieškovui į jo (duomenys neskelbtini). Šios lėšos pripažintinos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos panaikinant santuokos apskaitos įrašą. Ieškovas santuokos metu iš savo darbinės veiklos įgijo pajamų, kurios laikytinos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos panaikinant santuokos apskaitos įrašą.

11. Teismo posėdyje šalys ir jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Priešieškinys atmestinas

12. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Šalys santuokoje nesusilaukė vaikų. Šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), tačiau šio turto padalijimo klausimas nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją ir šis turtas nedalijamas šioje byloje, kaip ir lėšos gautos iš šio turto nuomos. Nuomos lėšos galėtų būti dalijamos tik padalijus šį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) teisme, ne tik dalijant gautas pajamas, tačiau ir visas išlaidas šio turto išlaikymui, priežiūrai, mokesčiams, pelno mokesčiams ir kt.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės

13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutuoktiniams sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje.

14. Sutuoktinių pareigas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

15. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalys).

16. Ieškovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Nurodo, kad atsakovė nedirbo, priekaištavo ieškovui dėl mažai uždirbamų pinigų, tačiau tuo pačiu ir mažai rodomo dėmesio. Atsakovė buvo neištikima ir santuokoje susirado kitą vyrą. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovė turi neigiamą patirtį iš buvusių santykių, todėl atsakovė jį kaltino neištikimybe, laiko leidimu viešbučiuose su laisvo elgesio moterimis, nors ieškovas jai įrodinėjo, kad į viešbutį eidavo pietauti, atsigerti kavos. Dėl to nuolatos atsakovė keldavo konfliktus. Ieškovas atsakovei nedraudė dirbti, kadangi pati atsakovė net neketino dirbti, save laikė sutverta meilei, o ne darbui. Atsakovė visada norėjo gyventi (duomenys neskelbtini).

17. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas atsakovei iškėlė ultimatumą, kad ji niekur nedirbtų, liepė rūpintis namais, ribojo atsakovės bendravimą su kitais asmenimis, drausdavo išeiti iš namų, paliko šeimą ir išėjo gyventi kitur, būdavo agresyvus, negerbdavo sutuoktinės, keldavo konfliktus, grasino atsakovei susidorojimu, įžeidinėdavo. Ieškovas pripažino, kad išėjo iš šeimos namų, tačiau nurodė, kad šalims jau gyvenant skyrium, pilnai išlaikė atsakovę, apmokėdavo jos buto nuomą, kur ji gyveno su savo nepilnamete dukra.

18. Byloje nustatyta, kad šalys negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2021 m. spalio-lapkričio mėn., kai ieškovas išsikraustė iš bendro šalių nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Abi šalys kaltina viena kitą neištikimybe, tačiau byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų neištikimybės faktą. Nėra duomenų, kad ieškovas viešbutyje lankydavosi kitais tikslais, išskyrus papietauti. Taip pat neįrodytas faktas, kad atsakovė leisdavo laiką su kitais vyrais. Byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai kėlė vienas kitam tam tikrus lūkesčius, tačiau kitas iš sutuoktinių jų neatitiko. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei buvo draudžiama dirbti ar išeiti iš namų, kadangi byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Be to, ir šalims jau gyvenant skyrium, atsakovė ir toliau nėra įsidarbinusi. Kaip ieškovas nurodė, atsakovė save laiko skirta meilei, bet ne darbui.

19. Atsakovė nepateikė duomenų, kad jai ieškovas sms žinutėse grasino, o kitų tai įrodančių duomenų byloje nėra. Ieškovas tai neigė teismo posėdžio metu.

20. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovas paliko šeimą, išsikraustė gyventi kitur, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Teismo vertinimu, ieškovo išsikraustymas iš šalių gyvenamosios vietos buvo nulemtas tarpusavio konfliktų, o ne tikslo apleisti šeimą. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad abi šalys konfliktavo, nepasitikėjo vienas kitu, tarp jų vyravo įtempti santykiai, psichologinė įtampa, todėl ieškovo išsikraustymas buvo šalių santykių blogėjimo pasekmė. Teismas ieškovo išsikraustymo nelaiko šeimos apleidimu, kadangi ieškovas ir toliau išlaikė šeimą.

21. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė tarpusavio pagarbos bei moralinės principus, nepateisino kito iš sutuoktinių lūkesčių, todėl daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

22. Teismas pažymi, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

23. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardžių

24. Ieškovui prašant, o atsakovei neprieštaraujant, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovui paliekama turima pavardė – I., o atsakovei grąžinama ikisantuokinė pavardė – H. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

25. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

26. Teismas, panaikindamas santuokos apskaitos įrašą, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius.

27. Byloje nustatyta, kad šalys Lietuvos Respublikoje kilnojamo ir nekilnojamo turto santuokoje neįgijo. Byloje nustatyta, kad šalys neįgijo prievolių, kurios nebūtų įvykdytos.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą

28. Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

29. Atsakovė priešieškinyje prašo priteisti iš ieškovo 16 076 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Nurodė, kad pinigų sumos, nuslepiant nuo atsakovės, buvo pervedamos tretiesiems asmenims. Visos šios sumos buvo panaudotos išimtinai ieškovo asmeniniams poreikiams ar jo turimos įmonės poreikiams tenkinti. Bendrai buvo pervesta 32 152 Eur, todėl šia suma sumažėjo bendroji sutuoktinių nuosavybė. ½ dalį šios sumos (16 076 Eur) ieškovas privalo kompensuoti atsakovei. Atsakovė priešieškinyje nurodė ieškovo atliktus mokėjimo pavedimus iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma – 32 152 Eur.

30. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. ieškovas pardavė butą, priklausiusį jam asmeninės nuosavybės teise už 44 000 Eur. Ieškovas, įkūręs UAB „L“, būdamas vienintelis jos akcininkas, paskolino bendrovės veiklai didelę sumą pinigų, kurią UAB „L“ palaipsniui jam grąžina. UAB „L“ ieškovui skolinga 234 388,35 Eur. Nuo 2015 m. iki 2022 m. UAB „L“ iš viso grąžino ieškovui 35 585,42 Eur. Iš viso ieškovas nuo 2015 m. gavo 79 585,42 Eur (35 585,42 Eur + 44 000 Eur), kurie yra asmeninės ieškovo lėšos (įgytos iki santuokos sudarymo). Ieškovas taip pat gaudavo darbo užmokestį, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nuo 2017 m. iki 2022 m. ieškovas gavo 33 066,81 Eur darbo užmokesčio. Atsakovei į sąskaitą ieškovas pervedė 3 730 Eur. Atsakovė santuokoje nedirbo ir pajamų negavo, ieškovas išlaikė tiek ją, tiek nepilnametę jos dukrą. 2017 m. lapkričio 26 d. ieškovas pervedė 600 Eur į kitą savo sąskaitą, šios lėšos buvo skirtos ieškovo dukrai. 2018 m. liepos 14 d., 2020 m. gruodžio 9 d. mokėjimai AB „T. G.“ yra pinigų pervedimas sau. 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. sausio 11 d. padaryti atsiskaitymai kortele, lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams.

31. Byloje nustatyta, kad ieškovas atliko: 20 000 Eur pervedimą 2022 m. rugsėjo 14 d., mokėjimo paskirtyje nurodant: „DEPOSIT REAL ESTATE“; 662,42 Eur pervedimą 2021 m. sausio 7 d., mokėjimo paskirtyje nurodant: „AIRBNB“; 522 Eur pervedimą 2020 m. lapkričio 30 d., mokėjimo paskirtyje nurodant: „AIRBNB“; 760 Eur pervedimą V. V. 2021 m. vasario 25 d., mokėjimo paskirtyje nurodant: „skola grazinimas“; 993 Eur pervedimą 2020 m. gruodžio 30 d., mokėjimo paskirtyje nurodant: „WU“; 400 Eur pervedimą „TRUSTLY GROUP“ 2020 m. gruodžio 9 d.; 900 Eur pervedimą „TRUSTLY GROUP“ 2018 m. liepos 4 d.; 600 Eur pervedimą 2017 m. lapkričio 26 d., gavėjas O. I.; 1 500 Eur pervedimą 2017 m. gruodžio 3 d., 1 800 Eur pervedimą 2017 m. gruodžio 7 d., 1 590 Eur pervedimą 2017 m. gruodžio 13 d., 1 000 Eur pervedimą 2018 m. gruodžio 18 d., 532 Eur pervedimą 2018 m. balandžio 29 d. (mokėjimo paskirtyje nurodyta „UZ KELIONES PASLAUGOS“), gavėjas „J. C., CHEMNITZ, GERMANY“.

32. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino savo sąskaitos išraše nurodytus mokėjimo pervedimus, kurie, atsakovės nuomone, yra bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimas. Nurodė, kad 20 000 Eur pervedimas 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo pervestas iš vienos sąskaitos į kitą, tai buvo likę pinigai po asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto pardavimo iki santuokos sudarymo. 662,42 Eur pervedimas atliktas 2021 m. sausio 7 d., 522 Eur pervedimas atliktas 2020 m. lapkričio 30 d., yra už butą per „Airbnb“ programą. Tai galėjo būti asmeninė ieškovo kelionė. 760 Eur buvo pervesti V. V. 2021 m. vasario 25 d., grąžinant skolą už darbo programinę įrangą, kurią naudojo asmeniniams poreikiams. 993 Eur pervedimas atliktas 2020 m. gruodžio 30 d., 400 Eur pervedimas atliktas 2020 m. gruodžio 9 d., 900 Eur pervedimas, atliktas 2018 m. liepos 4 d., yra lėšų pervedimai sau. 600 Eur pervedimas atliktas 2017 m. lapkričio 26 d. yra finansinė pagalba dukrai, kuri turi jo kortelę ir gyvena (duomenys neskelbtini). 1 500 Eur pervedimas atliktas 2017 m. gruodžio 3 d., 1 800 Eur pervedimas atliktas 2017 m. gruodžio 7 d., 1 590 Eur pervedimas atliktas 2017 m. gruodžio 13 d., 1 000 Eur pervedimas atliktas 2018 m. gruodžio 18 d., 532 Eur pervedimas atliktas 2018 m. balandžio 29 d., yra už turistines paslaugas, šalims keliaujant į (duomenys neskelbtini). Kitų mokėjimo pavedimų negalėjo paaiškinti. Nurodė, kad šalys negyvena kartu nuo 2021 m. spalio-lapkričio mėn. Atsakovei grynais pinigais ar pervedimais duodavo pinigus, po 800-900 Eur. Atsakovė neginčijo fakto, kad iš ieškovo kas mėnesį gaudavo apie 800 Eur.

33. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2015 m. rugsėjo 18 d. (iki šalių santuokos sudarymo) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2753 pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini)už 44 000 Eur. Taigi iki santuokos ieškovas įgijo 44 000 Eur asmeninės nuosavybės teise. Iš ieškovo pateiktų nenuginčytų duomenų apie fiziniams asmenims sugrąžintas paskolas, Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas, UAB „L“ finansinių duomenų nustatyta, kad ieškovas, įkūręs UAB „L“, būdamas jos akcininkas, paskolino bendrovės veiklai lėšas. Šių duomenų atsakovė nenuginčijo, jie pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir už duomenų teisingumą ieškovas yra atsakingas, todėl teismas jais vadovaujasi nustatant UAB „L“ skolos ieškovui faktą. Ieškovas nurodė, kad pinigai paskolinti galimai 1995 m., tačiau nėra ginčo, kad paskolinti buvo iki santuokos sudarymo. Iš 2015 m. UAB „L“ balanso nustatyta, jog 2015 m. sausio 1 d. UAB „L“ ieškovui buvo skolinga 234 388,35 Eur. Per metus grąžino 10 100 Eur ir metų pabaigoje liko 224 288,35 Eur kreditas. 2017 m. grąžinta 2 000 Eur, 2018 m. – 3 000 Eur, 2019 m. – 3 000 Eur. Iš 2019 m. balanso nustatyta, kad įmonės skola ieškovui 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 211 588,35 Eur. Iš 2022 m. balanso nustatyta, kad 2022 m. sausio 1 d. skola ieškovui buvo 207 802,93 Eur, todėl per 2020 m. ir 2021 m. UAB „L“ grąžino ieškovui 3 785,42 Eur. 2022 m. UAB „L“ grąžino ieškovui 9 000 Eur skolos. Nuo 2015 m. iki 2022 m. UAB „L“ iš viso grąžino ieškovui 35 585,42 Eur. Iš viso ieškovas nuo 2015 m. iki 2022 m. įgijo 79 585,42 Eur (35 585,42 Eur + 44 000 Eur) asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai). Teismas nesutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad iš UAB „L“ nuo santuokos sudarymo ieškovui grąžinta paskolos dalis tapo bendroji jungtinė nuosavybė, nes skola ieškovui susidarė iki santuokos sudarymo – 2015 m. Skolos grąžinimas santuokos metu nepaneigia asmeninio reikalavimo teisės pobūdžio

34. Teismas konstatuoja, kad santuokoje ieškovui grąžinamos UAB „L“ paskolintos lėšos yra asmeninė ieškovo nuosavybė, nes skola susidarė iki santuokos sudarymo, o grąžinamos lėšos yra asmeninės ieškovo lėšos. Ieškovui darbo užmokestį UAB „L“ pervedinėjo aiškiai nurodant tai mokėjimo paskirtyje: „DU“. Pavyzdžiui, 2022 m. rugpjūčio 8 d. UAB „L“ vienu mokėjimo pavedimu pervedė ieškovui 769,64 Eur darbo užmokestį (mokėjimo paskirtyje nurodant: „DU“); 2022 m. rugpjūčio 8 d. kitu mokėjimo pavedimu pervedė dalinį skolos grąžinimą (mokėjimo paskirtyje nurodant: „2 500 Eur finansinė skola akcininkui“). Taigi nustatytas faktas, kad ieškovui buvo pervedamas tiek skolos grąžinimas, tiek darbo užmokestis konkrečiai tai nurodant.

35. Byloje nustatyta, kad ieškovas gaudavo darbo užmokestį iš UAB „L“, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas): 2017 m. išmokėta 4 460,54 Eur darbo užmokesčio (371,71 Eur/mėn.), 2018 m. – 4 729,11 Eur (394,09 Eur/mėn.), 2019 m. – 4 847,22 Eur (403,93 Eur/mėn.), 2020 m. – 5 450,25 Eur (454,18 Eur/mėn.), 2021 m. – 5 385,82 Eur (448,81 Eur/mėn.), 2022 m. – 8 193,87 Eur (682,82 Eur/mėn.). Viso nuo 2017 m. iki 2022 m. ieškovas gavo 33 066,81 Eur darbo užmokesčio. Teismo vertinimu, ieškovo darbo užmokesčio objektyviai negalėjo pakakti tiek kelionėms į (duomenys neskelbtini), tiek savo dukros išlaikymui, tiek atsakovės ir jos dukros išlaikymui bei ieškovo poreikiams, kadangi ieškovo darbo užmokestis buvo minimalus. Darytina išvada, kad ieškovas didžiąją dalį savo išlaidų patyrė iš asmeninių lėšų.

36. Minėta, kad nuo 2015 m. iki 2022 m. ieškovas įgijo 79 585,42 Eur asmeninės nuosavybės teise, o nuo 2017 m. iki 2022 m. ieškovas gavo vos 33 066,81 Eur darbo užmokesčio. Teismo vertinimu, ieškovas tiek savo dukrai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), tiek pervedimams už įrangą, naudojamą asmeniniams poreikiams, tiek asmeninėms kelionėms, naudojo asmenines lėšas. Be to, ieškovas kartu su atsakove keliavo į (duomenys neskelbtini). Atsakovė nedirbo, todėl ieškovas apmokėjo kelionės išlaidas už atsakovę.

37. Byloje nėra ginčo, kad iki 2021 m. spalio-lapkričio mėn. šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl atsakovės nurodyti mokėjimo pervedimai (išskyrus 20 000 Eur pervedimą 2022-09-14) buvo atlikti šalims gyvenant kartu, mokant už bendras šalių keliones. Ieškovas finansiškai rėmė atsakovę, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pervedė atsakovei į sąskaitą 4 530 Eur. Nėra nuginčytas faktas, kad ieškovas mokėjo už šalių buto nuomą ir komunalinius mokesčius.

38. Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad šalys gyveno daugiausiai iš ieškovo asmeninių lėšų, nes ieškovo darbo užmokestis buvo pernelyg mažas, atsižvelgiant į patiriamas išlaidas, išlaikyti tiek save, tiek atsakovę, tiek atsakovės dukrą. Atsakovė šalių finansiniuose klausimuose nedalyvaudavo, nežinodavo iš kokių lėšų buvo atliekami mokėjimo pavedimai. Nėra duomenų, kad mokėjimai buvo atliekami tik iš ieškovo darbo užmokesčio (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad bendroji jungtinė nuosavybės nebuvo sumažinta, todėl atsakovės priešieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

40. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taigi ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 788 Eur (88 Eur + 700 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

41. Atsakovė, kreipdamasi į teismą su priešieškiniu sumokėjo 362 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė patyrė 1 880 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (vertinami tik pateikti mokėjimai advokatui). Taigi atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė viso 2 242 Eur (362 Eur + 1 880 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

42. Teismas, apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidų sumą, vertina tik tas šalių reikalavimų dalis, dėl kurių kilo ginčas. Šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintas dėl abiejų šalių kaltės, o tai reiškia, kad ieškovo šis reikalavimas tenkintas 50 proc. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 394 Eur bylinėjimosi išlaidų (788 Eur x 50 proc.) (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

43. Atsakovės reikalavimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo tenkintas 50 proc.; priešieškinio reikalavimas atmestas (0 proc.); viso tenkinta 25 proc. atsakovės reikalavimų. Todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 560,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 242 Eur x 25 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).

44. Nagrinėjamoje byloje susidarė 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 50 proc., valstybei iš ieškovo ir atsakovės priteisiama po 8,96 Eur (17,92 Eur x 50 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti.

Panaikinti ieškovo O. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovui O. I. palikti turimą pavardę – „I.“, o atsakovei A. I. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „H.“.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti ieškovui O. I. iš atsakovės A. I. 394 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei A. I. iš ieškovo O. I. 560,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo O. I. 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB (arba kitą pasirinktą sąskaitą); įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės A. I. 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB (arba kitą pasirinktą sąskaitą); įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.