- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- ATP-270-491/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00604-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Petras Meidus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarimo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Anykščių rajono apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str. nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. R. T. buvo kaltinama tuo, kad 2012 m. lapkričio 7 d., 2012 m. lapkričio 18 d. ir 2012 m. lapkričio 19 d., būdama namuose (duomenys neskelbtini), tyčia, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti byloje naują nutarimą – R. T. pripažinti kalta pagal ATPK 186 str. ir ją nubausti. Institucija cituoja administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundžiamą nutarimą, ATPK 284 str., dėsto įrodymų sąvoką ir teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į byloje surinktus duomenis, jų nevertino ir jais nesivadovavo. Institucija mano, kad nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus – teismas neaptarė byloje surinktų duomenų apie 2012 m. lapkričio 7 d. ir 2012 m. lapkričio 19 d. policijos iškvietimus, o priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi tik duomenimis apie 2012 m. lapkričio 18 d. policijos pareigūnų iškvietimą. Taip pat nurodo, kad byloje esantis garso įrašas ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog 2012 m. lapkričio 7 d., 2012 m. lapkričio 18 d. ir 2012 m. lapkričio 19 d. jokio triukšmo N. T. nurodytame bute nebuvo, todėl ji policijos pareigūnus kvietė žinomai melagingai. Tokiu būdu Institucija mano, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. T. su skundu nesutinka. Ji cituoja skundžiamą nutarimą, dėsto Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtintus policijos uždavinius ir teigia, kad siekdama apginti savo ir dukros rimtį, ji policijai pranešė apie tikrovę atitinkantį faktą. Ji sąžiningai manė, kad jai reikalinga policijos pagalba ir savo teise kreiptis į specialiąsias tarnybas nepiktnaudžiavo. Todėl, jos manymu, nutraukdamas bylą teismas išsamiai išanalizavo ir tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu ir kitas aplinkybes, nurodytas ATPK 284 str. 1 d.
ATPK 186 str. yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise ir atitinkamų specialiųjų tarnybų iškvietimas gali būti pripažįstamas ATPK 186 str. numatytu teisės pažeidimu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 28 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-1-1117/2005).
Šioje byloje R. T. buvo kaltinama tris kartus, t. y. 2012 m. lapkričio 7, 18 ir 19 dienomis žinomai melagingai iškvietusi policijos pareigūnus. Tačiau susipažinęs su byloje esančiais duomenimis ir įvertinęs juos įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos pažymi, kad byloje esantys duomenys suteikia pagrindą manyti, jog R. T. pagrįstai kreipėsi į policijos pareigūnus ir pranešė jiems apie kitų asmenų galimai padarytus teisės pažeidimus.
Antai, 2012 m. lapkričio 18 d. kreipdamasi į policijos pareigūnus R. T. nurodė, kad du neblaivūs vaikinai lipo ant stogo, jie trankėsi laiptinėje, triukšmavo, jai pareikalavus nurimti ir leisti ilsėtis vienas iš jų grasino jai susidoroti (8 b.l.). A. U. ir S. V. iš dalies patvirtino tokią R. T. nurodytą informaciją ir nurodė, kad jiedu vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau buvo namo laiptinėje, lipo ant namo stogo (9–14, 46, 65, 66 b.l.). Tai, kad išgėrę alkoholinių gėrimų, A. U. ir S. V. buvo išėję į laiptinę ir lipo ant namo stogo, patvirtino ir liudytoja O. J. (15–17, 66 b.l.). Namo laiptinė yra vieta, į kurią gali patekti bet kas ir bet kuriuo paros metu, todėl ji laikytina viešąja vieta, o girtam asmeniui, pasirodžiusiam viešoje vietoje, atsakomybę numato ATPK 178 str. Tokiu atveju R. T., pranešdama apie kitų asmenų galimai padarytus teisės pažeidimus, be jokių abejonių pagrįstai 2012 m. lapkričio 18 d. iškvietė policijos pareigūnus.
Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai P. G. M., V. B. ir A. V., kurių parodymais Institucija grindė kaltinimą R. T., nurodė, kad negirdėjo jokio triukšmo nei 2012 m. lapkričio 18 d., nei 2012 m. lapkričio 19 d., nei kitomis dienomis (23–25, 46 b.l.), nors, kaip jau minėta aukščiau, 2012 m. lapkričio 18 d. į policijos pareigūnus R. T. kreipėsi pagrįstai. Akivaizdu, kad minėtų liudytojų parodymai yra neobjektyvūs, todėl tikėti šių liudytojų parodymais ir grįsti jais kaltinimą dėl R. T. kreipimosi į policijos pareigūnus tiek 2012 m. lapkričio 7 d., tiek 2012 m. lapkričio 18 d., tiek ir 2012 m. lapkričio 19 d., nėra pagrindo.
Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, kad R. T. kaltę dėl 2012 m. lapkričio 7 d. kreipimosi į policijos pareigūnus Institucija iš esmės grindė tik vieninteliu policijos pareigūno R. S. tarnybiniu pranešimu (6 b.l.). Kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. T. tądien į policijos pareigūnus kreipėsi žinomai melagingai, byloje nėra.
Byloje esantis garso įrašas atskleidžia policijos pareigūnų pokalbio su R. T. turinį, tačiau jis jokiu būdu neįrodo, jog R. T. policijos pareigūnus tądien iškvietė sąmoningai nepagrįstai. Kita vertus, R. T. visus kartus policijos pareigūnus kvietė dėl triukšmo jos nurodytame bute. Savaime suprantama, kad nuo R. T. pranešimo iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo atitinkamas laiko tarpas, per kurį R. T. nurodytos aplinkybės – keliamas triukšmas – galėjo išnykti. Tačiau tai nesuteikia pagrindo manyti, kad kreipimosi į policijos pareigūnus momentu R. T. tai darė nepagrįstai ir žinomai melagingai.
Tokiu būdu R. T. veikoje šiuo atveju akivaizdžiai nėra vieno iš atsakomybei pagal ATPK 186 str. kilti būtino subjektyviosios pusės elemento – tyčios, be ko jos administracinė atsakomybė negalima, kadangi ji specialiąsias tarnybas visus kartus kvietė subjektyviai manydama esant tam pagrindui. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, t. y. jog ji žinomai melagingai kvietė policijos pareigūnus.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarimą nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.