- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-469-238-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00965-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- J. M.
- Civilinis ieškovas
- V. M.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-238/2012;
Teisėja A. Šiupšinskaitė Proceso Nr. 1-64-1-00965-2011-6;
2012 m. birželio 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam J. M., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (V. J. telefono vagystė) laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (V. M. 11 ratlankių vagystė) areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 mėnesiams.
Taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (V. M. orinių varžtų atsuktuvų ir dyzelino vagystė) laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies 3 dalimi prie paskirtos bausmės pridėjus dalį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-01-25 nutartimi, subendrinus 2010-09-20 ir 2010-10-20 nuosprendžius, nustatytos ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-24 nutartimi pakeistos į 45 paras arešto, bausmes, skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu Dainius Cvirka, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (V. M. 11 ratlankių vagystė), nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 38 straipsnį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Tuo pačiu nuosprendžiu, patenkinus civilinį ieškinį, iš J. M. priteista civiliniam ieškovui V. M. 529,60 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra 2011 metų liepos 23 d., apie 23.00 val., būdamas neblaivus, A. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, matant J. G., pagrobė iš V. J. bliuzono kišenės pastarajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S 5230“, 250 Lt vertės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam 250 litų turtinę žalą.
Be to, J. M. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, tai yra 2011 metų rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslus laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, iš V. M. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė V. M. priklausančius daiktus: tris vienetus orinių varžtų atsuktuvų, kurių vienas yra 400 Lt vertės, kiti du - po 10 Lt vertės, 30 litrų dyzelinio kuro, 126,60 Lt vertės, kurio 1 litro kaina - 4,32 Lt, taip padarė nukentėjusiajam V. M. 549,60 Lt turtinę žalą.
Be to, J. M. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Dainius Cvirka pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 2011 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslus laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, iš V. M. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai pagrobė V. M. priklausančius 11 vienetų lengvo lydinio ratlankių, taip bendrais veiksmais padarė V. M. 330 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. prašo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti dėl atvirosios V. J. telefono vagystės. Skunde nurodoma, jog apeliantas nevogė V. J. telefono, o prisipažino padaręs šį nusikaltimą dėl to, jog prieš jį Marijampolės policijos pareigūnai panaudojo fizinį bei psichologinį smurtą. Daugiau įrodymų dėl šio nusikaltimo padarymo, išskyrus vieno liudytojo, kuris J. M. nepagrįstai apšmeižė, byloje nėra.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį bei pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistasis J. M. ginčija nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl atviros V. J. telefono vagystės) ir prašo dėl šios nusikalstamos veikos jį išteisinti. Nuteistojo teigimu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis buvo nepagrįstai nuteistas dėl to, kad byloje nesurinkta objektyvių kaltės įrodymų, prisipažinimas dėl atvirosios telefono vagystės ikiteisminio tyrimo metu buvo išgautas Marijampolės rajono policijos pareigūnams prieš jį panaudojus fizinį ir psichologinį smurtą, o liudytojas J. G. dėl nesuprantamų priežasčių jį apšmeižė.
Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos tinkamai.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė, apelianto manymu, jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai nuteisė J. M. už atvirąją V. J. telefono vagystę bei išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai buvo patikimi ir pakankami priimti skundžiamą apkaltinamojo nuosprendžio dalį, o padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes.
Nors J. M., neigdamas kaltę dėl atvirosios telefono vagystės, teigia, jog jo prisipažinimas buvo išgautas pareigūnams panaudojus fizinį ir psichologinį smurtą, šią apelianto versiją apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip nenuoseklią ir niekuo nepagrįstą jo gynimosi taktiką. Iš byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausose J. M. prisipažino dėl atviros telefono vagystės, smulkiai papasakojo telefono pagrobimo ir jo realizavimo aplinkybes, tai yra laiką, priežastis, realizavimo būdą ir kainą (b. l. 44). Šie apelianto parodymai ne tik yra nuoseklūs ir tikslūs, bet sutampa su nukentėjusiojo V. J. bei liudytojų A. K. ir J. G. parodymais. Be to, net ir apklausiamas dėl inkriminuojamos veikos teisme, apeliantas iš pradžių nurodė, jog pirminiai jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, vėliau jis teigė, jog tokius parodymus duoti jį privertė policijos pareigūnai – kriminalistai, tačiau įrodymų tyrimo pabaigoje J. M. vėl prisipažino pagrobęs V. J. telefoną, nurodė, kada, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis padarė vagystę. (b. l. 116). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog įrodymais nepagrįsta ir nenuosekli J. M. versija, jog prieš apklausą ikiteisminio tyrimo metu prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas, yra tik siekis išvengti gresiančios atsakomybės ar gynimosi taktika. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas apie aptariamas aplinkybes pradėjo aiškinti tik nagrinėjant šią bylą teisme, nors akivaizdu, kad apie tai jis galėjo pranešti savo gynėjai, kai buvo atliekami procesiniai veiksmai ar paskelbus įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Teisme apklausta liudytoja D. G. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė J. M., jis prisipažino padaręs telefono vagystę, parodymus davė gera valia ir niekieno neverčiamas, o apklausos metu kriminalistai nedalyvavo. Byloje nėra duomenų, kad apelianto parodymai ir prisipažinimas padarius nusikaltimą būtų išgautas neteisėtu būdu ar pažeidžiant BPK, todėl apelianto pateikta versija, kad tai buvo padaryta, neįtikinama. Ji paneigta kitais bylos duomenimis.
Taigi, kolegija pažymi, kad teismas išsamiai ir plačiai nuosprendyje pasisakė dėl apelianto kaltės padarius atvirą V. J. telefono vagystę, apeliantas kaltas revizuojamo nusikaltimo padarymu. Įvertinusi tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl J. M. kaltės.
Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.