Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2016-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-90-780/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-08-01
Bylos Nr.
1-90-780/2016
Teisminio proceso Nr.
1-05-5-00026-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
I. M. F.
Advokatai
Kazimieras Jukna
Baudžiamoji byla Nr. 1-90-780/2016;proceso Nr. 1-05-5-00026-2016-8;Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.29.1; 2.3.6.4.6;
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 1 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei, kaltinamajam I. M. F. ir jo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai, vertėjai Danutei Jurčienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą,

kurioje I. M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Bolivijos Daugiatautėje Respublikoje, Bolivijos Daugiatautės Respublikos pilietis, bolivietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 str. 2 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. F., žinodamas, jog 2015 m. birželio 4 d., Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu jam atimta teisė vairuoti transporto priemones ir jam priklausantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas ir saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate, 2015 m. spalio 14 d., Ispanijos Karalystėje Bolivijos Daugiatautės valstybės ambasadoje pateikęs melagingą informaciją apie tai, kad jis pametė savo vairuotojo pažymėjimą ir neteisėtai gavęs tikrą vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatą, kuriame užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, šį žinomai suklastotą tikrą vairuotojo pažymėjimą laikė iki 2016 m. kovo 12 d., turėdamas su savimi, o 2016 m. kovo 12 d., 07.40 val., panaudojo, pateikdamas jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis I. M. F. kaltu prisipažino visiškai. Jis patvirtino, kad vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas Bolivijoje. 2015 m. Palangos mieste, tikras jo vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas, nes policija sulaikė jį neblaivų už vairo ir jam buvo atimta teisė vairuoti 2 metams. Pragyvenimui jis užsidirba grodamas gatvėje Bolivijos skudučiais ir muzikuoti dažnai važiuoja į kitus miestus ir kitas valstybes. Jis išlaiko du mažamečius vaikus, todėl norėjo dirbti ir uždirbti šeimai pajamų. Todėl 2015 m. spalio mėn. nuvyko į Ispaniją, kur kreipėsi į ambasadą, kad jam išduotų vairuotojo pažymėjimo dublikatą. Prieš tai policijoje pamelavo, kad pametė vairuotojo pažymėjimą ir jam išdavė pažymą, kurią pristatė į ambasadą. Jis ambasadoje nepasakė, kad vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje yra sulaikytas ir atimta teisė vairuoti. Bolivijos ambasadoje Ispanijoje jam išdavė vairuotojo pažymėjimo dublikatą. Jis suprato, kad pateikė melagingą informaciją ir jam išduotame dokumente nurodyta melaginga informacija apie tai, jog jis turi teisę vairuoti. Taip pasielgė, nes jam reikėjo vairuotojo pažymėjimo, kad galėtų važinėti ir muzikuoti, taip uždirbant šeimos pragyvenimui reikalingus pinigus. 2016-03-12 vykstant iš Lenkijos į Lietuvą pareigūnai jį sustabdė ir jis pateikė minėtą vairuotojo pažymėjimo dublikatą dokumentų kontrolei. Dėl šios padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi ir ateityje daugiau nusikalti neketina.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 273 str. tvarka ištir­ti įrodymai:

2015-06-04 Palangos miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo I. M. F. pripažintas kaltu padaręs du pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., ir jam paskirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams (t. 1, b. l. 48-49).

2016-03-29 administracinių teisės pažeidimų registro duomenys, iš kurių matyti, kad I. M. F., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas nuo 2015 m. gegužės 15 d. yra sulaikytas ( t. 1, b. l. 38-39).

2016-03-30 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato raštas Nr. 30-S-26876 (26.6.4), kuriame nurodyta, kad I. M. F., gim. (duomenys neskelbtini), išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimui išsiųstas į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą (t. 1, b. l. 41).

2016-05-16 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio raštas Nr. 20-S-77970, kuriame nurodyta, kad I. M. F., gim. (duomenys neskelbtini), išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas šiame policijos komisariate ir ankščiau laiko nebuvo grąžintas (t. 1, b. l. 43).

2016-03-12 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT) Lazdijų rinktinė Sargybų skyriaus pasieniečio G. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-03-12 apie 07.40 val., tarnybos metu, Kalvarijos sav. Salaperaugio k. dokumentų kontrolei sustabdė atvykstantį į Lietuvos Respubliką automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Bolivijos pilietis, I. M. F. gim. (duomenys neskelbtini), kuris dokumentų patikrinimo metu pateikė galimai suklastotą Bolivijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentas buvo be holograminio lipduko, nebuvo ultravioletinės apsaugos, mikroteksto. I. M. F. paaiškino, kad šį vairuotojo pažymėjimą jam išdavė Bolivijos ambasadoje Barselonoje (t. 1, b. l. 6).

2016-05-06 VSAT Pasieniečių mokyklos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 9-698, kurioje nurodyta, kad nesant lyginamųjų pavyzdžių, tokios rūšies dokumento aprašymo bei pavyzdžių kataloguose nėra galimybės atsakyti į klausimą ar pateiktas tirti Bolivijos vairuotojo pažymėjimo dublikatas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas I. M. F. vardu, yra pagamintas pagal Bolivijos vairuotojo pažymėjimų dublikatų blankų gamybos reikalavimus ir yra tikras. Pateiktame tirti Bolivijos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame I. M. F. vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (t. 1, b. l. 17-18).

Katalonijos Vyriausybės vidaus reikalų departamento centriniam policijos komisariatui rašytas pareiškimas dėl pamestų dokumentų/daiktų, kuriame nurodyta, kad 2015-10-13 I. M. F. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pateikė pareiškimą, kad 2015-10-13 20.30 val. Barselonoje, miesto gatvėje La Rambla Nr. 20 įvyko incidentas. Pareiškėjas nurodė praradęs jo vardu išduotą Bolivijos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą (t. 1, b. l. 90-91).

Bolivijos ambasados žodinė nota Nr. EB-021/2016 su priedu, kurioje nurodyta, kad Bolivijos pilietis I. M. F. turi galiojantį ir autentišką vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini) Barselonoje, Ispanijoje ir galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą Bolivijos Daugianacionalinės valstybės Generalinės asmeninio identifikavimo tarnybos SEGIP-SEGELIC vairuotojų pažymėjimų duomenų sertifikavimo priedą nustatyta, kad I. M. F. 2015-02-19 buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) S. K., o (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) Barselonoje. Pažymėjimų galiojimo laikas iki 2019-02-19 (t. 1, b. l. 25-28).

2016-03-30 liudytojo G. J. parodymai apie tai, kad 2016-03-12 apie 7.40 val. Kalvarijos sav. Salaperaugio k., sustabdė atvykstantį į Lietuvos Respubliką automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą Lietuvos Respublikoje. Pagal vairuotojo pateiktus dokumentus nustatė, kad automobilį vairuoja Bolivijos pilietis I. M. F. gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pateikė pasą ir leidimą gyventi Lietuvoje. Kadangi jis vairavo automobilį, papildomai pateikė vairuotoją pažymėjimą. Apžiūrėjęs pateiktą dokumentą nustatė, kad I. M. F. pateikė Bolivijos vairuotojo pažymėjimo dublikatą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. M. F. Jo pateiktas dokumentas sukėlė įtarimą, kad jis netikras, nes jis buvo atspausdintas rašaliniu spausdintuvu ir nebuvo jokių apsaugos elementų. Patikrinus dokumentą, klausė pas vairuotoją kur įsigijo šį pateiktą dokumentą, ir jis paaiškino, kad šį dokumentą jam išdavė Ispanijoje, Bolivijos ambasadoje, nes Ispanijoje pametė savo vairuotoją pažymėjimą, kurį legaliai buvo įgijęs Bolivijoje. Kadangi jo pateiktas dokumentas sukėlė įtarimą, vairuotojas buvo pristatytas į budėtojų dalį, aplinkybių išsiaiškinimui, tačiau jis visą laiką tvirtino, kad šį dokumentą jam išdavė ambasadoje (t. 1, b. l. 85-86).

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad siekdamas gauti tikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimo dublikatą, kaltinamasis I. M. F. pateikė melagingas žinias apie savo teisę vairuoti, nes nuslėpė faktą, kad jis neturi teisės vairuoti iki (duomenys neskelbtini). Dėl šių veiksmų jam buvo išduotas tikras dokumentas - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatas, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad jis turi teisę vairuoti ir iki (duomenys neskelbtini), t. y. kol jam galioja draudimas tą daryti. Minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad šį suklastotą dokumentą kaltinamasis laikė ir panaudojo, pateikdamas patikrinimo metu pasieniečiui. Kaltinamasis pripažino, kad būtent taip elgtis jis ir norėjo, nes jam reikėjo turėti teisę vairuoti norint užsidirbti iš savo muzikinės veiklos. Todėl jo tyčia padaryti nusikalstamą veiką yra akivaizdi ir visiškai įrodyta.

Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimu laikomi ne tik kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan., bet ir tokie veiksmai, kai teisinga informacija pakeičiama pasinaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-244/2009).

Šiuo atveju kaltinamojo veiksmai, t. y. suklastoto tikro vairuotojo pažymėjimo dublikato gavimas pateikus melagingą informaciją, kurios pagrindu į tikrą dokumentą buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kaip tik ir yra tikro dokumento suklastojimas pasinaudojus intelektinėmis pastangomis ir taip gavus tikrą dokumentą su žinomai neteisingais duomenimis šiame dokumente. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 str. 2 d., kadangi disponavimas suklastotu tikru vairuotojo pažymėjimu yra kvalifikuota disponavimo suklastotu dokumentu sudėtis.

Tokių nusikalstamų veiksmų, kokie nustatyti šioje byloje, kvalifikavimo pagal BK 300 str. 2 d. praktiką Kasacinės instancijos teismas formuoja ir naujausiose bylose (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-201-139/2016).

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gai­lisi (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), o jo at­sa­komybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis I. M. F. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, jis nėra teistas (b. l. 112), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, kuri ir buvo šio nusikaltimo padarymo priežastis (b. l. 38-39), yra vedęs ir turi du mažamečius vaikus (b. l. 34-37), savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pag­rin­do daryti iš­vadą, kad pas kaltinamąjį būtų susiformavusios antivisuomeninės pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ir kad po šio proceso ateityje jis galėtų da­ryti naujas nusikals­tamas veikas. Priešingai, suvokęs, kad naujos nusikalstamos veikos pasekmės (bausmės paskyrimas) neigiamai paveiktų ne tik jį patį, bet ir visą jo šeimą, kurioje yra du mažamečiai vaikai, jis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų. Todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo sutuoktinė B. M. F. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (b. 151-152). Laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė (b. l. 154), jie turi du mažamečius vaikus (b. l. 155-156), ji nėra teista (b. l. 158), šiuo metu verčiasi individualia veikla, o praeityje nuolat dirbo, išskyrus vaikų auginimo iki trejų metų periodus (b. l. 157, 159). Ji patvirtino, kad su kaltinamuoju gyvena kartu, jų santykiai geri, ji gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui, kuris savo nusikaltimo pasekmes suprato, todėl mano, kad galės paveikti jį taip, kad daugiau nusikaltimų jis nedarytų.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad B. M. F. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir giminystės ryšį ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Įstatymas numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus, nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima, negyvenimas kartu su šeima ir pan.).

Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę, su kuria kaltinamasis gyvena kartu ir augina du mažamečius vaikus. Neabejotinai sutuoktinė, su kuria kaltinamasis gyvena kartu ir augina mažamečius vaikus, yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti didžiausią įtaką, nes juos sieja bendri interesai ir įsipareigojimai tiek vienas kitam, tiek jų vaikams. Gyvendamas toli nuo savo tėvynės ir visų kitų giminaičių, kaltinamasis būtent su sutuoktine bendrauja daugiausiai ir nuolat, be to turi įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pareigas, kurios įpareigoja gerbti sutuoktinės nuomonę, būti jai lojaliu, remti ją ir pan. Todėl akivaizdu, kad po šio nusikaltimo padarymo kaltinamajam suvokus, jog naujo nusikaltimo padarymo atveju bausmės paskyrimas neigiamai paveiktų ne tik jį, bet ir visą jo šeimą, jo sutuoktinė turės galimybę daryti jam teigiamą įtaką, nes jai nebus sudėtinga įtikinti kaltinamąjį daugiau nepažeidinėti įstatymų, dėl ko neigiamų pasekmių kiltų visai šeimai. Pabrėžtina, kad būdamas labai tolimos valstybės piliečiu, nuolat gyvenančiu Lietuvoje, kaltinamasis Lietuvoje neturi artimesnių žmonių nei sutuoktinė ir jų vaikai, todėl iš viso vargu ar yra galima kita laiduotojo kandidatūra, kuri turėtų didesnes galimybes daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo sutuoktinė visą laiką dirbo arba augino jų vaikus, o šiuo metu ji verčiasi individualia veikla. Tai patvirtina, kad ji rūpinasi savo vaikais ir visa šeima, yra atsakinga motina ir sutuoktinė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ji nesugebėtų ar negalėtų daryti teigiamos įtakos savo sutuoktiniui.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra ap­lin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos: kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi; turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str.).

Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 d., 4 d.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatas, perduotinas VSAT Varėnos rinktinei pagal institucijos prašymą (b. l. 20) (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Nors byloje nebuvo pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam, kurias, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tačiau pasisakytina dėl jų priteisimo galimybės šioje byloje. Sprendžiant tokių proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo klausimą šioje byloje pabrėžtina, kad gynėjas jam buvo paskirtas tik todėl, kad privalomas gynėjo dalyvavimas yra numatytas įstatyme, nes kaltinamasis nemoka proceso kalbos (BPK 51 str. 1 d. 3 p.). Tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje visiškai nepriklausė nuo kaltinamojo valios ir buvo būtinas ne dėl jo procesinių veiksmų ar noro turėti gynėją. Kaltinamasis šiuo atveju net ir norėdamas nebūtų galėjęs neturėti gynėjo. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį įstatyme yra numatytas privalomas gynėjo dalyvavimas ir pats kaltinamasis negali daryti tam jokios įtakos, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad priteisti valstybei iš kaltinamojo I. M. F. antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo, nes gynėjas byloje dalyvavo nepriklausomai nuo jo valios.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

I. M. F. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 300 str. 2 d., atleisti nuo bau­džia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vieneriems) metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jo sutuoktinės B. M. F. atsakomybei.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti I. M. F., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. M. F. ir laiduotojai B. M. F. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

I. M. F. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Suklastotą vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatą perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka