Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB ,,Talša“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2VP-1658-715/2016 pagal pareiškėjos UAB ,,Talša“ pareiškimą skolininkui A. D., suinteresuotiems asmenims R. D., antstoliui S. D., dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Talša“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui A. D. priklauso ½ sutuoktinės R. D. darbo užmokesčio, kurį ji gauna dirbdama A. R. privačioje įmonėje ,,Linelis“ ir UAB ,,Stogai Jums“, ir kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pareiškėja nurodė, kad antstolis S. D. vykdomojoje byloje Nr. 0156/14/01414 vykdo skolos išieškojimą iš skolininko A. D. pagal Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2014-10-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. NM-7347 išieškotojos UAB „Talša“ naudai.

Vykdant vykdomąjį dokumentą, nustatyta, kad skolininko A. D. ir R. D. santuoka įregistruota 1998-05-16 ir nėra nutraukta. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, skolininko A. D. sutuoktinė R. D. nuo 2013-05-27 dirba A. R. privačioje įmonėje „Linelis“ ir nuo 2013-02-26 UAB „Stogai Jums“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir pareiškėjos UAB „Talša“ prašymą atmetė.

Teismas nustatė, kad R. D. ir A. D. 2015 m. vasario 13 d. sudarė povedybinę sutartį, kuri yra patvirtinta notaro. Povedybinės sutarties 2.6 punkte numatyta, kad po sutarties pasirašymo įgytas darbo užmokestis ir kitos lėšos yra sutuoktinio, kurio vardu šis turtas įgytas, asmeninė nuosavybė. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas tenkino suinteresuoto asmens R. D. atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Talša“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagal LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnį 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnį teismas vertina tik bendraturčių santykius, o ne skolininko ir kitų asmenų santykius LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 str. 1 d. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. LR CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, pagal to paties kodekso 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Vieno iš sutuoktinių civilinė atsakomybė atsirado iš daug anksčiau Šiaulių miesto 4-jo notarų biuro 2014-10-28 išduoto vykdomojo dokumento NR. NM-7347, o povedybinė sutartis sudaryta 2015 m. vasario 13 d.

Skolininkas A. D. atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su juo ir prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo teigimu, povedybinėje sutartyje yra nustatytas turto teisinis režimas (asmeninė nuosavybė), tačiau ieškovė UAB „Talša“ prašo padalinti tik atsakovo sutuoktinės gaunamą jos asmeninį darbo užmokestį, o ne bendrą sutuoktinių darbo užmokestį.

Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo nesutinka ir prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Suinteresuotas asmuo teigia, kad 2015-02-13 buvo sudaryta povedybinė sutartis, kurioje nurodyta, kad įsigytas registruotinas ir neregistruotinas kilnojamas turtas, piniginės lėšos, pašalpos, darbo užmokestis ir kitos išmokos, yra jos asmeninė nuosavybė, todėl antstolis S. D. neturėjo teisės siūlyti atidalinti darbo užmokesčio.

CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Sudaryta 2015 m. vasario 13 d. povedybinė sutartis nustatė sutuoktinių turto režimą (statusą), kad kiekvieno iš sutuoktinių bet kokiu būdu gaunamos pajamos, taip pat lėšos, patenkančios į kiekvieno iš jų sąskaitas, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 2.3 ir 2.4 punktai), todėl yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių.

Suinteresuotas asmuo R. D. teigia, kad apie atsakovo sudarytus sandorius su trečiaisiais asmenimis nebuvo informuota ir Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2014-10-28 išduotas vykdomasis įrašas nėra jos pasirašytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo

nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas išieškotojos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamos bylos atveju antstolis S. D., vykdydamas Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2014-10-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. NM-7347 dėl 1946,22 EUR skolos išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojos UAB „Talša“ naudai, 2015-01-07 areštavo skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris 6198-0002-4010:0029. 2016-03-03 Patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pareiškėja UAB „Talša“ kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino, nurodydamas, jog tarp skolininko ir jo žmonos yra sudaryta Povedybinė sutartis, tačiau pareiškėja UAB „Talša“ su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka.

Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (LR CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). LR CK 3.102 straipsnio 1 dalis numato, kad iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta Vedybų arba Povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). LR CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.

Nagrinėjamos bylos atveju A. D. ir R. D. santuoka įregistruota 1998-05-16, 2015 m. vasario 13 d. sutuoktiniai sudarė Povedybinę sutartį. Iš povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad nekilnojamas turtas ir kilnojamas turtas (piniginės lėšos, pašalpos, darbo užmokestis ir kitos išmokos) kuris bus įgytas po šios sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu ir/arba registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas ir/arba registruotas, asmeninė nuosavybė (2.4. ir 2.6. p.). Šalys Povedybinės sutarties 2.2. punkte taip pat susitarė, kad kiekvieno iš jų iki santuokos sudarymo įsigytas kilnojamas ir nekilnojamas turtas ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos sudarymo ir gyvenant santuokoje, pradėjus gyventi skyrium lieka kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Toks turto teisinis režimas bus taikomas visam turtui įsigytam iki jų santuokos sudarymo dienos.

Sutuoktinių R. D. ir A. D. Povedybinė sutartis sudaryta, galiojant Vedybų sutarčių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284 (galiojanti redakcija Žin., 2009 m., Nr. 126-5430). Pagal nuostatų 35 punktą vedybų sutartis, sugyventinių sutartis ar turto padalijimo faktas laikomi įregistruotais, kai duomenys įrašomi duomenų bazėje ir registro objektui suteikiamas identifikavimo kodas. Taip yra numatyta ir Povedybinės sutarties 5.1. punkte. Skolininkų povedybinė sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre 2015 vasario 18 d. Taigi, R. D. įsipareigojimai kreditoriui galioja nuo 2014 m. spalio 28 d. (vykdomojo rašto išdavimo) iki Povedybinės sutarties įregistravimo. Būtent už šį laikotarpį antstolis turi teisę vykdyti išieškojimą iš R. D. su darbo santykiais susijusių pajamų ½ dalies, kadangi tai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės, dėl to priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį.

Byloje nėra duomenų, kad Povedybinė sutartis yra ginčijama ar nuginčyta, todėl yra galiojanti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės.

Nustatyti, kad skolininko A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė ½ dalis sutuoktinės R. D. gaunamo darbo užmokesčio iš A. R. privačios įmonės „Linelis“ ir UAB „Stogai Jums“ laikotarpiu nuo 2014-10-28 iki 2015-02-18.