- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-06-05
- Bylos Nr.
- 1A-143-349-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Norkūnas, Arnoldas Šukaitis (pran.), Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- (duomenys neskelbtini)
- Nukentėjusysis
- Donatui Šulcui, (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Baudž. byla Nr. 1NSA-00143-349-2007-59
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini) nuteistas :
- pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. – laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., iš (duomenys neskelbtini) konfiskuotas automobilis VAZ 21213, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir savadarbė automobilio priekaba.
Priteista iš (duomenys neskelbtini) 1500 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A.Adomaitis nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 24 d., apie 9 val. iš nebaigto statyti angarinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių raj. sav., pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: dvi elektros skydinės dėžes bendros 600 Lt vertės ir frezavimo staklių krumpliaračio mechanizmo agregatą 3150 Lt vertės;
Be to, jis 2006 m. vasario 24 d., apie 10 val., Kėdainių m., (duomenys neskelbtini). ribose, ant kelio, vedančio į buvusį karinį aerodromą, ne daugiau kaip tris kartus smogė kumščiu į veidą (duomenys neskelbtini), vykdžiusiam piliečio pareigą sulaikyti vagystę padariusį asmenį ir telefonu pranešti policijai apie nusikaltimą, taip nukentėjusiajam dėl apatinio žandikaulio lūžio padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : skirti švelnesnę bausmę ir netaikyti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių, paliekant teisę nukentėjusiajam reikšti ieškinius civilinio proceso tvarka, panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio ir priekabos konfiskavimo.
Skunde apeliantas teigia pripažįstantis savo kaltę dėl (duomenys neskelbtini) turto vagystės, tačiau nesuprantantis, kaip buvo nustatyta pavogto turto vertė, nes nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų apie turto vertę, o grąžinus pavogtą turtą, jį realizavo.
Apeliantas prisipažįsta nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą, tačiau nesutinka su teismo nustatytomis sužalojimo aplinkybėmis. Nurodo, kad netrukdė nukentėjusiajam skambinti telefonu, tačiau nukentėjusysis jam grasino susidorojimu, telefonu iškvietė draugus, turėjusius jį ( apeliantą ) sumušti, todėl jis, siekdamas išvengti sulaikymo ir sumušimo, sudavė (duomenys neskelbtini) į veidą.
Apeliantas mano, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, nes jis nesunkų ir apysunkį nusikaltimus padarė neturėdamas teistumo, savo kaltės neneigė, pagrobtas turtas grąžintas savininkui. Jo nuomone, teismas galėjo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Iš jo priteistas turtinės žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais, o neturtinės žalos dydis yra per didelis, nes nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą, o jo sveikata sutrikdyta nesunkiai.
Šalies argumentai
Skunde taip pat nurodo, kad iš jo nepagrįstai konfiskuotas automobilis ir priekaba.
Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pateikto kaltinimo tik vienam iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų -(duomenys neskelbtini), pripažinti, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ikiteisminis tyrimas atliktas, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą ir grąžinti bylą ikiteisminio tyrimo atlikimui ne Kėdainių rajono ikiteisminio tyrimo institucijoms, išreikalauti iš Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros jo 2006-03-27, 2006-07-05 skundus ir su skundais susijusią medžiagą, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kėdainių rajono ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorų neteisėtų veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą.
Skunde nukentėjusysis nurodo, kad nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje padarė trys asmenys, todėl baudžiamojon atsakomybėn nepagrįstai patrauktas ir nuteistas tik vienas iš jų – (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai atmetė jo 2006-12-19 ir 2007-01-18 prašymus dėl kaltinimo pakeitimo. Nukentėjusysis nesutinka su nuteistojo veikos kvalifikavimu ir teigia, kad (duomenys neskelbtini) pagrobė jo turtą įsibrovęs į patalpą - angarą, kurį jis saugojo, po to, panaudodamas fizinį smurtą - suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, antrą kartą pagrobė jau pagrobtą turtą, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d.
Nukentėjusysis mano, kad prokuratūra nepagrįstai nepareiškė civilinio ieškinio dėl jo gydymo išlaidų VšĮ Šiaulių ligoninėje atlyginimo. Teismas neteisingai nustatė jam padarytą turtinę žalą, nes dėl nepataisomai sugadintų staklių jis patyrė 5000 Lt, o dėl negautų pajamų – 10000 Lt turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Dėl nuteistojo apeliacinio skundo
Nuteistasis skunde neginčija padaręs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nesutinka tai padaręs dėl nukentėjusiojo piliečio pareigų vykdymo, nes teigia nukentėjusįjį sužalojęs iš baimės būti sumuštam atvyksiančių nukentėjusiojo draugų. Nuteistasis ginčija savo veikos subjektyviosios pusės požymį – veikos tikslą, kuris kvalifikuoja nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamos veikos tikslas nustatomas įvertinus objektyviuosius nusikalstamos veikos padarymo požymius. Nukentėjusiojo ir liudytojų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymais nustatyta, kad nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam tuo metu, kai asmenys, kuriuos kvietė nukentėjusysis – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jau buvo atvykę į įvykio vietą, todėl nuteistojo teiginys, kad, mušdamas nukentėjusįjį, siekė jam sutrukdyti telefonu pasikviesti draugus, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Įvykio vietoje nei nukentėjusysis, nei liudytojai, sėdėję savo automobilyje, kuriuo užtvėrė kelią nuteistojo automobiliui, prieš nuteistąjį nenaudojo fizinio smurto, todėl jų veiksmai nuteistajam nekėlė jokios realios grėsmės. Pagal nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, nuteistasis jo prašė nekviesti pareigūnų, o smūgius į galvos dešiniąją pusę sudavė tuo metu, kai jis ėmė telefonu skambinti policijai. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas ( 34-35 b. l. ). Nuteistojo suduotų smūgių vieta – į dešiniąją, t.y. tą galvos pusę, prie kurios paprastai laikomas telefonas, iš dalies patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad smūgiai suduoti jam skambinant telefonu. Įvertinus nuteistojo parodymus, kad jis buvęs boksininkas ir žino, kokiu smūgiu galima sulaužyti žandikaulį, jo suduotų smūgių, nuo kurių lūžo nukentėjusiojo veido kaulas ir buvo sukrėstos smegenys, stiprumą, darytina išvada, kad jis siekė nukentėjusįjį sužaloti būtent taip, kad šis įvykio vietoje netektų galimybės kalbėti. Nuteistasis, sumušęs nukentėjusįjį, vaikėsi ir grasino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) geležiniu strypu, po to apvažiavo jam kelią užtvėrusį liudytojų automobilį ir iš įvykio vietos išvyko miško kryptimi. Tokie nuteistojo veiksmai rodo jį siekus pašalinti kliūtis pabėgimui iš įvykio vietos. Įvertinus nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada nustatytas nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes ir po sumušimo sekusius nuteistojo veiksmus, darytina išvada, kad nuteistasis nukentėjusįjį sužalojo, siekdamas sutrukdyti nukentėjusiajam atlikti savo pareigą - sulaikyti vagystę padariusį asmenį ir telefonu pranešti policijai apie nusikaltimą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 10 p.
Nuteistasis teigia nesuprantantis, kaip buvo nustatyta pagrobto turto vertė, nes nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų apie turto vertę. Šis argumentas nepagrįstas. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais remdamasis nustatė faktinę pagrobtų daiktų vertę. Staklių agregato vertė nustatyta nukentėjusiojo parodymais, kad metalo frezavimo staklių, įsigytų 2000-2001 m. laikotarpiu už 5000 Lt, pagrobtos dalies - staklių krumpliaračio mechanizmo agregato vertė sudaro 90% staklių vertės, o staklių nusidėvėjimas buvo 30%, todėl staklių agregato vertė yra 3150 Lt ((5000-5000×0,1)×0,7=3150), taip pat liudytojo R.Grigaliūno parodymais, kad jis įsigijo analogiškas stakles 1997 m. už panašią kainą – 7000 Lt. Elektros skydinių vertė nustatyta nukentėjusiojo parodymais, kad, įvertindamas skydines, jis rėmėsi laikraščiuose esančiais skelbimais, aukcionuose skelbiamais duomenimis apie tokios įrangos kainas. Nors nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių pagrobtų daiktų įsigijimo kainas, tačiau iš jo paties ir liudytojo R.Grigaliūno parodymų matyti, kad jie nurodė šių ir analogiškų daiktų vidutinę rinkos vertę. Toks teismo taikytas turto vertės nustatymo būdas atitinka teismų praktiką ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 6 p. ).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti, teisingai vadovavosi CK 6.250 numatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas atsižvelgė į tyčiniais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, sumušimo metu patirtą pažeminimą, nukentėjusiojo nedarbingumo trukmę, gydymo metu patirtas komplikacijas, fizinį skausmą, fizinius ir buitinius nepatogumus dėl žandikaulio įtvaro nešiojimo, ribotą galimybę bendrauti ir dirbti. Teismas įvertino nuteistojo skunde nurodytą aplinkybę, jog dėl apatinio žandikaulio lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai ir jam nesukėlė ilgalaikių pasekmių, taip pat į nuteistojo interesus – jo sunkią turtinę padėtį ir sumažino atlygintinos neturtinės žalos dydį iki 10000 Lt, kuris yra adekvatus nukentėjusiajam padarytai neturtinei žalai ir jo mažinti nėra pagrindo. Nuteistojo prašymas įvertinti nukentėjusiojo veiksmus – konflikto išprovokavimą – neturtinės žalos atsiradimui atmestinas, nes tokia aplinkybė byloje nenustatyta.
Teismas, nustatydamas nukentėjusiojo dėl sužalojimo patirtos turtinės žalos dydį, nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo turėtas išlaidas gydymui, todėl, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisė iš nuteistojo nukentėjusiojo ieškinyje nurodytą sumą - 1500 Lt. Toks turtinės žalos nustatymo būdas šiuo atveju neprieštarauja BPK 113 str. ir CK 6.249 str. nuostatoms. Nors (duomenys neskelbtini) padaryti kūno sužalojimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sužalojimo pobūdis, t. y. žandikaulio sulaužymas aiškiai patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo reikalingas specialus maitinimas, nevienkartinis vykimas medicininių procedūrų į gydymo įstaigas, gydymas truko daugiau kaip mėnesį ( 185 – 186 b. l. ), todėl priteistas 1500 Lt turtinės žalos atlyginimas nėra per didelis. Nors apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini) nesutinka su priteistu turtinės žalos atlyginimu, tačiau pasisakydamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis nurodė, kad pats ieškojo (duomenys neskelbtini), norėdamas jam atlyginti padarytą žalą, susijusią su gydymu.
BK 67 str. 3 d. numato, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri įstatyme numatytais atvejais gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 72 str. nuostatas, privalomai turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Pas kaltininką esanti transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, konfiskuojama remiantis BK 72 str. 2 d. 2 p. norma. Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai buvo tam pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų galimas. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) automobiliu VAZ 21213, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba iš nusikaltimo vietos gabeno pagrobtus metalinius didelio svorio daiktus ( pagal nukentėjusiojo parodymus, vienas daiktų - staklių agregatas svėrė 250 kg ). Nuteistasis be automobilio ir priekabos nebūtų galėjęs išgabenti tokių daiktų iš nusikaltimo vietos. Nuteistasis parodė, kad ši transporto priemonė priklauso jam. Taigi automobilis VAZ 21213, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) su priekaba, kuriuo nuteistasis gabeno pagrobtus daiktus, laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, tiesiogiai panaudota vagystės dalykui gabenti, nes gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas, todėl automobilis ir priekaba iš nuteistojo konfiskuoti pagrįstai.
A.Adomaitis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, padarytas esant realiajai veikų sutapčiai. Vienos iš veikų - BK 138 str. 2 d. 10 p. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmės rūšis, BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos ir švelnesnės bausmės rūšys, tačiau vadovaujantis BK 65 str. 2 d. norma, subendrinat bausmes, švelnesnė bausmė keičiama griežtesne, kuri ir nulemia galutinės subendrintos bausmės rūšį. Skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė, teismas gali, bet neprivalo, tik nustatęs BK 62 str. 1 d. ar 2 d. numatytų aplinkybių visumą. Taikyti šio straipsnio 1 d. teismas gali, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taikyti BK 62 str. 2 d. teismas gali, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra bent viena iš šios dalies 1-6 p. numatytų sąlygų. Epizode dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nėra nustatyta nei BK 62 str. 1 d., nei 2 d. normų taikymui būtinų aplinkybių. Byloje nėra ir jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl nėra pagrindo taikyti ir BK 54 str. 3 d. nuostatas. Dėl šių priežasčių apelianto prašymas skirti jam švelnesnės rūšies nei laisvės atėmimas bausmę netenkintinas.
Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydį, teismas įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir už abu nusikaltimus paskyrė bausmes, mažesnes už sankcijose numatytą bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į BK 61 str. 2 d. nuostatą, kad bausmės dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skaičiuojamas nuo jos vidurkio, byloje nesant nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Subendrindamas bausmes, teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės dviejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas nedidelę dalį – tris mėnesius švelnesnės bausmės, todėl galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta.
Pagal BK 75 str. 1 d. nuostatą, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. (duomenys neskelbtini) padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumas ir laisvės atėmimo bausmės trukmė atitinka bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Apylinkės teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę ir motyvuodamas tokį savo sprendimą, iš esmės nurodė aplinkybes, kurios yra svarbios veikos kvalifikacijai pagal konkrečius BK straipsnius, bet ne sprendžiant galimybę taikyti BK 75 str. (duomenys neskelbtini) nusikalstamas veikas padarė neturėdamas teistumo, nėra duomenų ir apie jo atžvilgiu taikytas administracines nuobaudas. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. sausio mėnesio dirba, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi savo senyvo amžiaus ligota motina, padeda materialiai savo buvusiai žmonai išlaikyti du nepilnamečius vaikus, su kuriais bendrauja, jais rūpinasi. Atsižvelgus į šiuos duomenis, kurie rodo būtinybę išsaugoti susiformavusius teigiamus socialinius ryšius, bei padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko asmenybę, kolegija mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą. Dėl šių motyvų nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas ( BPK 328 str. 1 p. ).
Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo
Iš nukentėjusiojo skundo spręstina, kad jis mano esant teismo nuosprendį neteisėtu, nes liudytojai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepripažinti nusikaltimų, už kuriuos nuteistas (duomenys neskelbtini), bendravykdytojais. Teisminio nagrinėjimo ribas pagal dalyką ir subjektus apibrėžia BPK 255 str. 1 d. norma, pagal kurią byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas negali išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji ar pripažinti kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui, o baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teisminio nagrinėjimo metu kaltinamaisiais į bylą įtraukti asmenis, kurie nebuvo perduoti teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajame akte ir teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinamuoju nurodytas A.Adomaitis ( 106-108; 111 b. l.). Jo kaltės klausimas išspręstas teismo nuosprendžiu. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pripažinti kaltinamaisiais, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo svarstyti jų kaltės klausimo ir teismo nuosprendis dėl šios priežasties negali būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliaciniame procese teisminio nagrinėjimo ribos pagal subjektus išlieka tokios pat kaip ir pirmosios instancijos teisme, todėl teismas palieka nenagrinėtais nukentėjusiojo argumentus, susijusius su neįtrauktų į procesą kaltinamaisiais asmenų dalyvavimu nusikalstamos veikos padaryme.
Nukentėjusysis teigia, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteistojo veiką pirmajame epizode kvalifikuodamas pagal BK 178 str. 1 d., o antrajame - pagal 138 str. 2 d. 10 p. Pirmajame epizode nukentėjusysis savo teiginį argumentuoja tuo, kad teismas neįvertino, jog angaras, iš kurio buvo pagrobtas turtas, turi stogą, sienas, vieną įėjimą, be to, jis (nukentėjusysis) saugojo šį angarą, šis angaras atitinka patalpos ir saugomos teritorijos sąvokas, todėl nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Šie nuteistojo argumentai nepagrįsti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 15 str. 4 d. (toliau- Nutarimo) patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo esančių fotolentelių ( 12-14 b. l. ), nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) parodymų matyti, kad daiktų vagystės metu angaras neturėjo priekinės sienos ir durų, priekinės sienos vietoje nebuvo įrengta jokių kliūčių patekimui į šį statinį, todėl statinio vidaus erdvė nebuvo uždara. Pagal Nutarimą, esminis ir patalpai būtinas požymis yra erdvės uždarumas. Angaro sienos ir stogas be priekinės sienos nesudarė tokio erdvės uždarumo, kuris būtų pakankamas angarą vertinti kaip patalpą, todėl nesant esminių angarą kaip patalpą apibūdinančių požymių, nėra pagrindo nuteistojo veiksmus kvalifikuoti kaip padarytus įsibrovus į patalpą.
Nukentėjusysis skunde pateikia argumentus ir dėl kito nuteistojo veiką pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuojančio požymio - jis teigia saugojęs angaro teritoriją, todėl vagystė padaryta iš saugomos teritorijos. Šis jo argumentas teoriškai gali būti teisingas. Nutarimo 15 str. 4 p. nurodyta, kad saugoma teritorija – tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas, objektai, specialiai įrengti ar skirti materialinių vertybių saugojimui, saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektroninėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Nukentėjusysis teisme parodė, kad pats saugojo sodybą nuo vagių. Apeliaciniame skunde patikslina, kad 2006 m. sausio mėn. pradžioje išsikėlus sargui, prižiūrėjusiam sodybą, angarą ir lentpjūvę, jis šiuos pastatus saugojo pats, dieną juos apvažiuodamas, o naktį saugodamas iš automobilio, pagalbai pasitelkęs draugus. Pagal nukentėjusiojo parodymus, nuteistasis keletą kartų matė, kad jis saugo angarą, todėl tada į angarą neidavo. Vagystės naktį nukentėjusysis, saugodamas angarą, pamatė vykdomą vagystę ir sulaikė nusikaltimą padariusį asmenį. Angaras, nors ir neatitinkantis patalpos sąvokos, buvo trimis sienomis ir stogu apribotas statinys, skirtas materialinių vertybių saugojimui, todėl jis laikytinas apibrėžta teritorija. Nukentėjusiojo veiksmai gali būti vertinami kaip fizinė apsauga. Kita vertus, nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nedavė parodymų, kad vagystės rytą saugojo angarą ( 5 b. l. ), nors tai nurodė 2006-02-26 pareiškime ( 36-38 b. l. ), teisme nukentėjusysis parodė, kad nors angaras ir buvo saugomas, jo metalines konstrukcijas kažkas išpjaustė, prieš įvykį iš angaro jau buvo pagrobtos staklės, tačiau vagytės įvykio jis nematė, todėl neaišku, kaip dažnai jis saugojo tą angarą, kokiu atstumu nuo angaro yra jo minima sodyba, kurią jis taip pat nurodė saugojęs. Be to, nukentėjusysis apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo perkvalifikuoti veiką pagal BK 178 str. 2 d.
Antrajame epizode dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis teigia, kad nuteistojo (duomenys neskelbtini) veika turi būti kvalifikuota kaip plėšimas pagal BK 180 str. 1 d., nes nuteistasis, sulaikytas su pagrobtu turtu, sudavė jam smūgius į galvą ir taip antrą kartą pagrobė tą patį turtą. Šie nukentėjusiojo argumentai nepagrįsti. Pagal BK 180 str. 1 d. plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra priemonė pagrobti svetimą turtą, o ne nusikalstamos veikos tikslas. Jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, kaltininko veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, iš angaro pagrobęs nukentėjusiajam priklausančius daiktus, sudėjo juos į automobilio priekabą ir išvežė iš nusikaltimo vietos. Šie nuteistojo veiksmai rodo, kad jis pagrobtu turtu disponavo pagal savo valią, t. y. jo padaryta vagystė buvo baigta. Nukentėjusysis, po vagystės pavijęs nuteistąjį, savo daiktų iš jo neatsiėmė, todėl nuteistasis toliau disponavo pagrobtais daiktais ir jam nebuvo jokio tikslo dar kartą naudoti fizinį smurtą, siekiant iš nukentėjusiojo pagrobti jau užvaldytą turtą. Jis ėmė mušti nukentėjusįjį tuo metu, kai šis telefonu skambino policijai. Nuteistojo veiksmai rodo, kad panaudoto fizinio smurto tikslas buvo sutrukdyti nukentėjusiajam pranešti apie nusikaltimą pareigūnams, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. kaip nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas dėl jo piliečio pareigų vykdymo.
BPK 256 str. 1 d. normos suteikia teisę nukentėjusiajam teisminio nagrinėjimo metu pateikti rašytinį prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką arba kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Nukentėjusysis, naudodamasis šia teise, pateikė teismui du prašymus ( abiejuose nurodyta vienoda data – 2006-12-19 ) (duomenys neskelbtini) veikas kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. ir grįsdamas juos analogiškais nurodytiems apeliaciniame skunde argumentais. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas šiuos nukentėjusiojo prašymus apsvarstė, laikydamasis BPK nustatytų tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių normų, ir motyvuotai juos atmetė ( 171, 194-195 b. l. ). Taigi nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) realizavo savo teisę pateikti teismui prašymus dėl kaltinimo pakeitimo, ši jo teisė nebuvo suvaržyta. Nukentėjusiojo argumentai dėl nuteistojo veikų kvalifikavimo apsvarstyti šioje nutartyje, todėl teismo sprendimų dėl kaltinimo pakeitimo pagrįstumas atskirai nesvarstytinas.
Teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir atmetęs dalį nukentėjusiojo reikalavimų atlyginti turtinę žalą – 5000 Lt dėl sugadintų metalo frezavimo staklių ir 10000 Lt negauto atlyginimo iš Šveicarijos firmos – nuosprendyje išdėstė išsamius tokio sprendimo motyvus. Dėl staklių vertės atlyginimo teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog visas stakles sugadino nuteistasis, o nuteistojo pagrobtas frezavimo staklių mechanizmo agregatas, kurio vertė 3150 Lt, buvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajam. Dėl negauto atlyginimo teismas netiksliai aiškino turtinės žalos sąvoką, nes ši sąvoka apima ne tik tiesioginę turtinę žalą, bet ir negautas pajamas. Tačiau šis netikslumas neturėjo reikšmės sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo negauto atlyginimo, kadangi teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie darbo sutarties tarp nukentėjusiojo ir Šveicarijos firmos sudarymo faktą ir sulygto atlyginimo dydį, todėl nukentėjusiojo reikalavimas priteisti negautas pajamas atmestas pagrįstai.
Nukentėjusysis skunde teisingai nurodo, kad prokuroras, palaikęs kaltinimą, nepareiškė civilinio ieškinio dėl Valstybinei ligonių kasai padarytos žalos atlyginimo ( BPK 117 str. ), tačiau prokuroras ieškinį gali pareikšti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiojo teisės dėl to nėra pažeidžiamos, nes šiuo atveju jis nėra žalą patyręs asmuo.
Iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinio spręstina, kad jis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus sieja su pareigūnų veiksmais ikiteisminio tyrimo metu ir prokuroro nutarimu, priimtu išnagrinėjus jo skundus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis 2006-03-27 skunde Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrai pareiškė prašymus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nurodė policijos pareigūnų padarytus pažeidimus. Prokuroro 2006-04-07 nutarimu nukentėjusiojo prašymai patenkinti, tačiau kartu nurodyta, kad, patikrinus bylą, įstatymo pažeidimai nenustatyti ( 39-42 b. l. ). Šio nutarimo nukentėjusysis neskundė, reiškia, neabejojo jo pagrįstumu ir teisėtumu. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų pateikimo, nagrinėjimo ir išsprendimo tvarką reglamentuoja BK penktojo skirsnio normos. Skundai galutinai išsprendžiami ikiteisminio tyrimo stadijoje ir nėra bylos apeliacinio nagrinėjimo dalyku, todėl nukentėjusiojo argumentai dėl pareigūnų veiksmų nenagrinėtini. Kiti nukentėjusiojo teiginiai apie jo teisių pažeidimą ikiteisminio tyrimo metu yra deklaratyvūs, nes byloje nėra jokių duomenų apie šioje bylos tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarką reglamentuoja BPK XIII skyriaus normos. BPK 166 str. 2 d. išvardinti subjektai, turintys teisę pradėti ikiteisminį tyrimą: prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ir ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo įgaliotas asmuo. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl nukentėjusiojo prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokurorų ir policijos pareigūnų veiksmų taip pat nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 75 str., (duomenys neskelbtini) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2007 m. gruodžio 1 d. atlyginti (duomenys neskelbtini) padarytą 1500 Lt turtinę žalą.
Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.