Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-934-887/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-14
Bylos Nr.
2-934-887/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-08106-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
O. P.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
V. P.
Advokatai
Diana Degutienė
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-934-887/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08106-2011-9Procesinio sprendimo kategorija:116.4; 78.2.1; 99.5; 99.7 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei O. P., ieškovės atstovei advokatei Dianai Degutienei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei, nedalyvaujant atsakovui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė O. P. (toliau ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimu Nr. 2-5786-151/2008 priteistą išlaikymo dydį D. P., gim. (duomenys neskelbtini), jį padidinti ir priteisti iš atsakovo V. P. (toliau atsakovas) dukros išlaikymui periodines išmokas po 500 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (3-4, 74 b.l.).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2008 metų, kuomet dukrai buvo priteistas išlaikymas po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsakovas išlaikymo dukrai nemokėjo, nesidomėjo jos poreikiais. Nuo 2008 m. vieną, kartą per rugsėjo I-ąją nupirko 20 sąsiuvinių ir akvarelę, daugiau jokios paramos neteikė, nieko nepirko. Per šį laiką duktė ženkliai paaugo, todėl jos poreikiai padidėjo, mergaitė turi sveikatos problemų, dėl ko ieškovė turi papildomų išlaidų. Dukra gabi saviraiškai, lanko šokių studiją „(duomenys neskelbtini)“, o tai taip pat kainuoja. Pati ieškovė negali pilnai užtikrinti vaiko poreikių, dukrą išlaikyti jai padeda tėvai, todėl prašo išlaikymą padidinti iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi atsakovas dukrai neteikė išlaikymo, mano, kad jo turtinė padėtis pagerėjo, o jos turtinė padėtis ta suma sumažėjo. (3, 76-77 b.l.).

Ieškovės atstovė advokatė Diana Degutienė teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos ieškinį tenkinti visiškai, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, išnaudojus visas galimybes atsakovui procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai, apie teismo posėdį atsakovui pranešta CPK 130 str. tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla vaiko interesais nagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jurgita Gudiškienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ieškovė ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Pažymėjo, kad per šį laiką pakito prekių ir paslaugų kainos, jos žymiai didesnės. Mano, kad ieškovės nurodytos priežastys yra svarbios, todėl yra pagrindas keisti išlaikymo dydį – jį padidinti iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (77 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) turi nepilnametę dukterį D. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (12 b.l.). Šalių santuoka nutraukta 2008-03-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5786-151/2008 (14, 18 b.l.). Tuo pačiu sprendimu pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-13951/02 dėl išlaikymo priteisimo, jis padidintas priteisiant iš atsakovo V. P. išlaikymą dukrai D. P. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo atsakovas nemoka, vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo užbaigta, kadangi skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų (13 b.l. a.p.).

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita).

Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Ieškovė, grindžia ieškinį padidėjusiais dukros poreikiais, pablogėjusia savo turtine padėtimi. Teismas pripažįsta, kad nuo 2008 metų Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo, t.y. praėjus 4 metams, vaiko poreikiai išaugo, pasikeitė ekonominė padėtis šalyje. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad šalių nepilnametei dukrai D. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra reikalingas didesnis nei vidutinis išlaikymas: mergaitė turi sveikatos problemų – serga žvyneline ir nervinio pobūdžio skrandžio ligomis (7, 8, 15, 16, 70, 71 b.l.), lanko papildomus užsiėmimus, kurie yra mokami (9 b.l.). Ieškovė nurodė, kad dukters ligos paūmėjo po pasikėsinimo išprievartauti 2009 m., dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla, mergaitei buvo teikiamos psichologo paslaugos. Nors tokių įrodymų ieškovė nepateikė, tačiau netikėti šiomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Akivaizdu, kad būtinos išlaidos dalies komunalinių mokesčių mokėjimui, maistui, aprangai, avalynei, higienai, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros D. poreikiams per mėnesį reikalinga apie 916 Lt, daugiausia lėšų skiria maistui, dukros lavinimui bei sveiktos priežiūrai. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to pasikeitė ekonominė padėtis Lietuvoje, pragyvenimo lygis pabrango. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnametės D. poreikiai per 4 metus išaugo ir jai reikalinga didesnė nei vidutinė piniginių lėšų suma išlaikymui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti dukrai pilnavertį gyvenimą, dirba. Ieškovė nurodė, kad dukrą padeda išlaikyti jos tėvai. Netikėti šiais parodymais neturi pagrindo, kadangi akivaizdu, jog ieškovės darbo užmokesčio nepakanka jos pačios ir nepilnametės dukters poreikiams patenkinti.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Ieškovė nurodė teismui, kad po 2008 metų išlaikymo priteisimo, jos turtinė padėtis pablogėjo. Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2008 ir 2009 metais ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), ji kas mėnesį gaudavo minimalų atlyginimą bei susidarydavo arbatpinigių apie 1500 Lt, tačiau dėl objektyvių priežasčių pakeitusi darbovietę, ieškovė šiuo metu gauna 1100 Lt atlyginimą neatskaičiuos mokesčių, todėl akivaizdu, kad ieškovės pajamos sumažėjo. Tuo tarpu atsakovas dukrai išlaikymo visiškai neteikė, todėl jai vienai teko visa vaiko išlaikymo našta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad išlaikymo priteisimo momentu šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo (14 b.l.). Ieškovė per šį laikotarpį nekilnojamojo turto ir automobilių neįsigijo (67,68, 69 b.l.), dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis apie 1100 Lt su mokesčiais (66 b.l.), ji viena išlaikė dukrą ketverius metus ir atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė iš atsakovo negavo daugiau 7000 Lt dukros išlaikymui. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, byloje esančių įrodymų, teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis po 2008 metais dukrai priteisto išlaikymo pasikeitė – pablogėjo.

Atsakovas nedirba (61 b.l.), nekilnojamojo turto ir automobilių Lietuvoje neturi (61, 62, 64 b.l.), yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (23 b.l.), jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, teismas taip pat neturi duomenų apie jo gaunamas pajamas ir turimą turtą užsienyje, tačiau akivaizdu, kad jis tam tikras pajamas gauna, iš jų pragyvena ir privalo savo dukrai teikti jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovas ne tik neteikia dukrai išlaikymo, tačiau nevykdo ir kitų tėvo pareigų, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo. Byloje duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pajamas, nėra. Be to, atsakovas 4 metus neteikdamas savo dukrai išlaikymo sutaupė daugiau kaip 7000 Lt, todėl laikytina, kad jo turtinė padėtis pagerėjo. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi finansines galimybes teikti dukrai D. jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Atsakovas privalo rūpintis vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas teikiantis išlaikymą prie tų išlaidų neprisideda.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 - 8, 11 - 14, 18 ir kiti str.). Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, įvertinant nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, iš atsakovo V. P. priteistinas išlaikymas D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-05-26 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės, pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimu Nr. 2-5786-151/2008 priteistą išlaikymą (CK 3.196 str., 3.201 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės D. P., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė byloje turėjo 200 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (72 b.l.), todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 200 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo valstybei priteistinas 126 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).

Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 126 Lt žyminį mokestį. CPK 83 str. 1 d. 2 p. numato, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Esant šioms aplinkybėms ieškovei grąžintinas be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 87 str. 1 d.).

Žyminį mokestį įpareigotina grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimu Nr. 2-5786-151/2008 priteistą išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) D. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) , išlaikymą po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-05-26 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės D. P., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 126 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą ir 22 Lt (dvidešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, viso148 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis litus), įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, (banko kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2011-05-26 mokėjimo kvitu „Swedbank“, AB sumokėtą žyminį mokestį – 126 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė