- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- T-46/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, priteisti 1 705,64 Lt turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2013 m. vasario 8 d. A. G. vairuojamas automobilis Panevėžio miesto sankryžoje įvažiavo į kelio dalyje esančią duobę. Dėl šios priežasties buvo apgadinti automobilio dešinės pusės ratai. Automobilis įvykio metu buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu, todėl akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ išmokėjo A. G. 1 705,64 Lt draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 22 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos administracinis teismas, susipažinęs su skundu, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. kovo 28 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-38/2014 konstatavo, kad ginčai dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų (Civilinio kodekso 6.266 straipsnis) yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į naujausią Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Civilinio kodekso 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, nes yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, todėl turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartį byloje T-38/2014 AAS „Gjensidige Baltic“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį byloje Nr. 106, priimtą byloje COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group filialas v. Vilniaus rajono savivaldybė, atstovaujama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos; ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nagrinėjama byla turi būti perduota bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. dėl žalos atlyginimo perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys