- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-214/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Jonas Algimantas Venckus, Albinas Bielskis (pran.)
- Nuteistasis
- S. J., A. J., D. K., A. G.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Advokatai
- Leonora Vasiliauskienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu vienuolikai metų;pagal BK 165 str. 1 d. – areštu penkiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų.
Iš S. J. nukentėjusiajam R. M. priteista trys tūkstančiai dešimt litų 66 centai turtinei ir dvidešimt penki tūkstančiai litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš S. J. , A. G. , A. J. bei D. K. nukentėjusiajam R. M. priteista po šimtą septyniasdešimt penkis litus teisinių paslaugų ir atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. J. , D. K. bei A. G. , tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su A. J. , D. K. ir A. G. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008 m. birželio 24 d. apie 04.30 val., neteisėtai pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą, prieš savininko valią, pro nerakintas duris įsibrovė į A. M. gyvenamąjį namą, esantį Katkų k., Vilainių sen., Kėdainių r., kur, dėl asmeninių paskatų, lovoje gulėjusiam A. M. A. J. golfo lazda sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į dešinę šlaunį, D. K. golfo lazda sudavė ne mažiau 3 kartus į nugaros sritį, A. G. pagaliu sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į nugaros sritį, tokiu būdu dėl kraujosruvų padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o S. J. ranka ir koja suduodamas ne mažiau kaip 6 smūgius A. M. į galvą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kaktos, abiejų smilkinių, abiejų viršutinių vokų, nosies nugarėlės, smakro ir kairio skruosto srityse, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos ir smilkinių srityse, sukeldamas kraujo išsiliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu ir dėl to, nuo sužalojimų galvoje visumos, nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu S. J. nužudė A. M. .
Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu, teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė, tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas iš esmės ginčija ne bausmės dydį, bet savo kaltę.
S. J. tvirtina, kad nukentėjusysis mirė ne nuo jo suduotų smūgių. Pasak apelianto, jis su savimi neturėjo jokių įrankių ar daiktų, kuriais būtų galėjęs sužaloti nukentėjusįjį, todėl jam sudavė tik kelis nestiprius smūgius ranka ir įspyrė koja į veidą. Tuo tarpu visi kiti nuteistieji turėjo lazdas ir jomis mušė nukentėjusįjį. Apeliantas teigia mėginęs kitiems nuteistiesiems, mušantiems nukentėjusįjį lazdomis, sutrukdyti, tačiau šie jo neklausė, todėl S. J. iš įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
S. J. skunde taip pat nurodo, jog nebuvo susitaręs su kitais nuteistaisiais nužudyti nukentėjusiojo A. M. , o tik norėjo išsiaiškinti, kodėl pastarasis kumščiu sudavė apelianto sugyventinei.
Apeliantas prašo išnagrinėti šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir priimti teisingą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis S. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ištyrė ir įvertino joje surinktus įrodymus ir dėl S. J. priėmė pagrįstą ir teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde neginčija byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių apie tai, kad jis 2008 m. birželio 24 d. apie 4.30 val., kartu su kitais nuteistaisiais A. J. , D. K. , A. G. įsibrovė į A. M. gyvenamąjį namą, esantį Katkų k., Vilainių sen., Kėdainių raj., kur, dėl asmeninių paskatų, lovoje gulėjusiam A. M. sudavė smūgius rankomis ir kojomis į galvą. Tačiau S. J. teigia sudavęs ne 6, o 4 smūgius A. M. . Kitus smūgius, pasak apelianto, galėjo suduoti kiti nuteistieji, nes jie turėjo lazdas ir jomis mušė nukentėjusįjį.
Tai, kad nuteistasis S. J. sudavė smūgius nukentėjusiajam A. M. , įrodo jo paties parodymai, kitų kaltinamųjų A. J. , D. K. , A. G. , liudytojo D. J. parodymai, nuteistojo S. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo ir įvertino. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ne kas kitas, o būtent S. J. sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą ir padarė teismo medicinos specialisto išvadose konstatuotus galvos sužalojimus, nuo kurių visumos A. M. mirė. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo S. J. parodymų apie tai, kad smūgius į galvą A. M. galėjo suduoti ir kiti nuteistieji, nepatvirtino nė vienas iš byloje apklaustų asmenų. Nuteistasis A. J. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nuteistasis S. J. nukentėjusiajam sudavė 2 smūgius koja ir 1 smūgį ranka į galvą. Nuteistasis D. K. parodė, kad S. J. sudavė A. M. iš viso 6 smūgius į galvą, iš kurių 3 smūgius sudavė ranka ir 3 smūgius – koja. Liudytojas D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu davė nuoseklius parodymus ir tvirtino, jog tik S. J. sudavė smūgius ranka ir koja nukentėjusiajam A. M. į galvos sritį. Bylos tyrimo metu apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. J. parodė, kad nuteistasis S. J. sudavė 5 – 6 smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį (t.1 b.l.196-198). Savo parodymus liudytojas D. J. patvirtino ir teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t.3 b.l.148-149). Bylos duomenimis nustatyta, kad tokius nuoseklius ir kategoriškus apeliantą kaltinančius parodymus davęs D. J. yra nuteistojo brolis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie duotų pagrindo manyti, jog tokius parodymus davęs liudytojas būtų būtų buvęs suinteresuotas bylos baigtimi. Pirmiau aptarti liudytojo D. J. parodymai dėl apelianto atliktų smurtinių veiksmų pobūdžio bei apimties paneigia apelianto aiškinimą, kad nuosprendį priėmęs teismas jį nuteisė už, galbūt, ne jo, o kitų asmenų padarytus sužalojimus.
Kaip minėta, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam A. M. sudavė S. J. , iš dalies sutinka ir pats apeliantas, tačiau jis nurodo, kad smūgius į galvą galėjo suduoti ir kiti nuteistieji. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, kad jis sudavė 3 smūgius ranka ir 1 smūgį koja nukentėjusiajam į galvą, o kitus smūgius golfo lazdomis į nugarą, kojas bei galvą sudavė D. K. ir A. J. (t.2 b.l.7-9). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodė, kad nukentėjusiajam sudavė 2 smūgius koja ir 2 smūgius ranka į galvą (t.2 b.l.10-12). Teisiamajame posėdyje nuteistasis S. J. parodė, kad nukentėjusiajam sudavė iš viso sudavė 4 smūgius, iš kurių 3 sudavė ranka, o vieną – koja. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis S. J. taip pat nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė 4 smūgius.
Taigi įvertinus tiesioginių įvykio stebėtojų D. J. , D. K. , A. J. parodymus, darytina išvada, kad jie vienas kitam neprieštarauja. Todėl teismas jais vadovavosi pagrįstai. Be to šių liudytojų parodymai sutampa su teismo medicinos specialisto išvados duomenimis apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją. Specialisto išvadoje Nr. M98/08(12) nurodyta, kad nukentėjusiojo kūne objektyviai užfiksuoti trylikos smūgių požymiai, nors jų galėjo būti ir daugiau. Į galvą buvo suduota ne mažiau šešių smūgių. Sužalojimai galvoje padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, tai yra galėjo gautis mušant kumščiais, spardant, suduodant smūgius pagaliu bei kitais bukais daiktais. Šie sužalojimai galvoje ir buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Pirmiau aptartais byloje esančiais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusįjį jo namuose, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, mušė visi keturi nuteistieji, tačiau smūgius į galvą rankomis ir kojomis sudavė vien tik apeliantas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. J. suduoti smūgiai ir buvo tiesioginė A. M. mirties priežastis ir todėl jis privalo atsakyti už kilusias pasekmes, o apelianto argumentas, kad smūgius galėjo suduoti kažkas kitas iš nuteistųjų, vertintinas kaip nuteistojo S. J. gynybinė pozicija.
Taigi apygardos teismo nuosprendžiu S. J. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymą, apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad apygardos teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Pagrįstai pripažinęs, kad S. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 1 d. ir BK 165 str. 1 d., teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė bausmes, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Didžiausia bausmė, nulėmusi ir subendrintos bausmės dydį, S. J. paskirta pagal BK 129 str. 1 d., už A. M. tyčinį nužudymą. Panevėžio apygardos teismas, skirdamas S. J. bausmę pagal BK 129 str. 1 d., atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė labai sunkų nusikaltimą, dėl ko buvo sukelti sunkūs ir neatitaisomi padariniai, nusikalstama veika buvo baigta. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino S. J. asmenybę (teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, charakterizuojamas teigiamai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Už A. M. tyčinį nužudymą apeliantui paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Tai yra įstatyme numatytos bausmės vidurkis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo ir individualizavimo taisyklių nepažeidė, S. J. tiek atskirai už kiekvieną nusikaltimą, tiek galutinė subendrinta bausmė paskirta teisingai ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.